klimatas

„Rinkos aikštės“ redakcija sulaukė kėdainietės skambučio. Skaitytoja pasakojo negalinti atsistebėti tuo, kad jos darže lapkritį ėmė ir pražydo keli uogakrūmiai. Ar tai gamtos išdaiga, o gal jau įprastas reiškinys? Ar galima sakyti, kad tam įtakos turi klimato atšilimas? Gamtininkai sako, kad žiemoms ir toliau šiltėjant, sulauksime pastebimų gamtos pokyčių. „Per 60 savo gyvenimo metų tokį reiškinį matau pirmą kartą, – pasakoja ponia Rita.

Kaip sinoptikai ir prognozavo, vakar Lietuvą užklupo sniegas. Nors daugelyje šalies vietų snaigės krito ant žemės ir akimirksniu ištirpdavo, Švenčionyse buvo užfiksuota tikra žiema. Šis vaizdas buvo užfiksuotas besibaigiant darbo dienai, apie 16.50 val.. Tikra žiema Vakar savo socialiniame tinkle „Facebook“ žinia apie Švenčionis nuklojusį sniegą pasidalijo „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapio administratoriai.

Lapkritis prasidėjo itin vėjuotai, tada žmones džiugino prieš kelias dienas pasirodžius saulė. Kokie bus likusio lapkričio mėnesio orai? Ar reikėtų baimintis, kad ateityje sulauksime tokių audrų, kaip Ispanijoje ar kitose Europos šalyse? Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausias specialistas Gytis Valaika teigė, kad nereikia pasikliauti ilgalaikėmis prognozėmis, geriau atkreipti dėmesį į pastarųjų metų tendencijas.

Daugiau nei 40 pasaulyje žinomų mokslininkų, tiriančių klimatą, pareikalavo, kad būtų imtasi skubių priemonių siekiant užkirsti kelią artėjančiai klimato katastrofai. Remdamiesi Reikjavike vykusios „Poliarinio rato konferencijos“ rezultatais, mokslininkai parengė kreipimąsi. Pranešime teigiama, kad visuotinis atšilimas lėmė didelius Atlanto vandenyno tėkmės pokyčius.

Audros ir potvyniai Ispanijoje, nusinešę keliasdešimt žmonių gyvybių, išgąsdino ne vieną. Jau kurį laiką ir Europą skandinantys potvyniai, kurie neseniai siautė ir Lenkijoje, verčia nerimauti visuomenę. Ar greitu metu patys atsidursime žiaurių audrų ir klimato kaitos epicentre atsakė ekspertai-klimatologai.  Klimatologas Donatas Valiukas dalinosi, kad tokio potvynio, kuris buvo Ispanijoje, žmonės galėjo ir sunkiai tikėtis.

Šių metų spalis savo orais džiugina ne vieną, sumišusi ir gamta – Nemuno saloje antrą kartą šiais metais pražydo sakuros. Sinoptikai skelbia, kad spalio antrasis dešimtadienis buvo sausas ir labai saulėtas. „Dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 7,2 laipsniai šilumos (neigiama 0,1 laipsniai anomalija). Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 8,4 mm. Praėjęs dešimtadienis buvo labai saulėtas, vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 60,6 val.

Nenustebkite, jei artimiausiomis dienomis savo, net ir naujai nuplautą, automobilį rasite dulkėtą. Apie tai savo socialiniuose tinkluose praneša „Orai ir klimatas Lietuvoje“, kurie teigia, kad taip gali nutikti dėl nuo Kaspijos jūros regiono atkeliavusių ir su lietumi susimaišiusių dulkių ir gaisrų dūmų. „Šiandien virš mūsų šalies įsitaisę atmosferos fronto debesys, dalyje Lietuvos lyja.

Mokslininkai perspėja, kad dėl deginamos naftos, dujų ir anglies didėja potvynius Vidurio Europoje sukeliančių liūčių tikimybė, rašo „Politico“. Trečiadienį paskelbtoje analizėje teigiama, kad katastrofinių potvynių tikimybė tapo dukart didesnė. Audros ir potvyniai bus tik stipresni Mokslininkai nustatė, kad planetai toliau šylant tokių stichijų rizika ir galingumas dar labiau didės.

Pirmadienį daugelis Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybę stebinčių stotelių fiksavo vidutinį ar net aukštą oro užterštumą kietosiomis dalelėmis (KD10). Tai lėmė ne tik šilta oro masė su dujų ar dūmų sankaupomis, bet ir karas Ukrainoje ar pavojingi gyventojų įpročiai Apie tai plačiau – „Orai ir klimatas Lietuvoje“. „Vienur ryte, kitur per pietus ar popiet dangus atrodė vėl balkšvas. Žiūrint į tolį matėsi migla (smogas). Teršalų šleifai nevienodai gaubė Lietuvą. Pvz.

Kitą savaitę orai ir vėl nustebins. Nors jau beveik rugsėjo vidurys, sinoptikai prognozuoja, kad sugrįš vasariška šiluma. Kas tai lemia ir kol laukti toliau, skelbia klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius. Pasak klimatologo, nors artėja rugsėjo vidurys, vidutinė paros oro temperatūra vis dar vasariška.

Šiemet Bobų vasara prasidėjo ypač tropiniais orais, kurie Lietuvai gali būti pavojingi. Kokius tai kelia pavojus ir ko tikėtis įsibėgėjus rudeniui, aiškina Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius. Tuo tarpu sinoptikė Elvyra Latvėnaitė skelbia, kokie orai laukia dar šią savaitę.  Šiuo metu kaitinantys ypač tropiniai orai laikysis virš Lietuvos iki kitos savaitės pabaigos.

Trečiadienio vakarą buvo fiksuotas pavojingas lietaus intensyvumas, skirtinguose Lietuvos rajonuose merkė lietus su perkūnijomis ir vėjo gūsiais. Tądien daug kur trumpai su perkūnija palijo, vietomis palijo smarkiai su stipresniais vėjo gūsiais (iki 15–16 m/s). Aukščiausia oro temperatūra 21–27 laipsniai. Naktį palijo beveik visoje šalyje.

Žiemomis turime mažiau sniego ir daugiau potvynių, o vasaromis kaistame ir vos nuslūgus karščiams slepiamės nuo krušos ledėkų bei vėtrų. Tai – naujoji realybė. Mokslininkai įspėja, kad klimato kaita jau yra pažengusi, o trauktis neturime kur – arba imamės veiksmų sumažinti dujų emisijas, arba laukiame, kol Baltijos regionas klimato prasme taps Balkanais.

Sinoptikų duomenimis, artimiausios dienos bus šiltos, su vietomis pasitaikančiu trumpu lietumi, o savaitgalį orai bus vėsesni, daugiau palis. Kur kas labiau nei trumpalaikės prognozės stebinai rekordai – liepos 22-oji užfiksuota šilčiausia diena pasaulyje, o tai didina tikimybę, kad 2024 m. bus dar šiltesni nei 2023 m. TREČIADIENIO DIENĄ vietomis numatomas trumpas lietus, galima perkūnija. Vėjas šiaurinių krypčių, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra 22–27 laipsniai.

Mažiau nei po 60 metų Vilniaus klimatas bus panašus į Serbijos miesto Surčino – taip rodo mokslininkų prognozės. Nors tai tik ateities projekcija, klimatologai pastebi, kad jau dabar orai Lietuvoje yra tokie, kokie prieš 30 metų buvo Vidurio Europoje. JAV mokslininkas, Merilendo universiteto erdvinės ekologijos specialistas Matthew Fitzpatrickas sukūrė interaktyvų žemėlapį, kuriame pateikia informacija apie tai, koks klimatas 2080 m. galėtų būti skirtinguose pasaulio miestuose.

Savaitgalį Lietuvoje praūžė vienas stipriausių Lietuvos istorijoje susidariusių viesulų, kuris niokojo Šiaulių rajone esančius namus, gamtą ir netgi sužalojo žmones. Ir nors dabar tokie reiškiniai Lietuvoje atrodo neįprasti, klimatologas Arūnas Bukantis pasakoja, kad dėl šiltėjančio klimato, ateityje su jais susidursime dažniau. A. Bukantis sako, kad įprastai Lietuvoje sausumos viesulų vidutiniškai pasitaiko kas 2-3 metus.

Pareigūnai paskelbė, kad vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių išskirtinį karštį Žemės atmosferoje, pasiekė tokį lygį, kokio žmonės dar nėra patyrę. Anglies dioksidas – dujos, dėl žmogaus veiklos sukeliančios didžiąją dalį visuotinio atšilimo – kaupiasi „greičiau nei bet kada anksčiau“, nustatė Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA), Skripso okeanografijos instituto ir Kalifornijos universiteto San Diege mokslininkai.

Lietuvą aplenkusi audra nepagailėjo greta esančių kaimynų lenkų, kurioje siautėjo tikras škvalas. Apie kaimynus nusiaubusią audrą ir tai, kaip Alytuje buvo iškritę mažo kebabo svorio ledėkai savo socialiniuose tinkluose dalinasi Lietuvos ekspertai paskyroje „Orai ir klimatas Lietuvoje“. Socialiniuose tinkluose „Orai ir klimatas Lietuvoje“ administratoriai prisiminė, kaip prieš 60 metų birželio 20-ąją Alytuje iškrito milžiniški ledėkai, kurių svoris prilygo mažam kebabui – tai yra 300 gramų...

Socialiniuose tinkluose dalinamasi, kaip per Lietuvą keliauja niūrūs ir tamsūs debesys. Ekspertai praneša, kad šiuo metu per Lietuvą slenka atmosferos frontas. Tiesa, orai tarsi padalino Lietuvą į dalis, kadangi pranešama, kad Vakarų Lietuvoje termometrų stulpeliai ryškiai žemesni nei rytinėje šalies dalyje.

Pietų Lenkijoje nuo didelės liūties kilo potvynis, praneša lenkų leidinys „gazeta.pl“. Skelbiama, kad didžiausias potvynis kilo Belsko Bialos mieste, o Krokuvoje vanduo jau taip pat ėmė plauti gatves. O Pietų Vokietijoje avarinės tarnybos išgelbėjo moterį, kuri, gelbėdamasi nuo potvynio, dvi su puse paros praleido įsikibusi į medžio šakas.

2024-ųjų metų vasara tapo tikru iššūkiu meteorologams, siekiantiems nuspėti orų kaitą. Daugelis žmonių klausia – kodėl tampa sunku prognozuoti šiuos orus? Atsakymų galima ieškoti įvairiuose reiškiniuose, kurie pastaruoju metu žymiai sustiprėjo. Šiuos svarbius pastebėjimus pateikė profesorius, etnologas Libertas Klimka. Saulės aktyvumas, ledynų tirpsmas ir magnetinio lauko susilpnėjimas Saulės aktyvumas pasiekė maksimumą, kas 11 metų padidėjus saulės dėmių ir žybsnių skaičiui.

Meteorologai perspėja, kad Europoje, sparčiausiai pasaulyje šylančiame žemyne, laukia dar viena karšta vasara. Praeitais metais dėl alinančio karščio atostogos buvo nutrauktos visą vasaros sezoną, nes turistų perpildytose turistinėse vietose lankytojai alpdavo nuo karščio, o dėl miškų gaisrų Graikijoje, Italijoje ir Ispanijoje teko evakuotis.

Kol lietuviai džiaugiasi vis šiltesnėmis dienomis, ekspertai primena, kad tai tik ženklas, jog artėjame prie klimato katastrofos. Orų kaita įsibėgėjo ir padarinius jusime vis stipresnius. Klimato stebėtojų organizacija teigia, kad 2023 m. Europoje buvo ne tik šilčiausi, bet ir rekordiški skaičiuojant klimato kaitos padarinių padarytą žalą. Deja, teigiamų pokyčių tikėtis naivu, todėl gydytojai pasakoja, kaip lengviau prisitaikyti prie staigiai ir smarkiai pasikeičiančių oro sąlygų.

2024 m. balandis buvo 11-as mėnuo iš eilės, kai pasaulinė temperatūra mušė rekordus, pranešė Europos Sąjungos (ES) mokslininkai. Šis mėnesis taip pat buvo pirmas balandis, kai vidutinė pasaulinė temperatūra buvo didesnė nei 15 laipsnių Celsijaus, rodo ES Koperniko klimato kaitos tarnybos (C3S) duomenys.

Šilalės rajone gyventojas pamatytą reginį, dėl kurio teko, kaip reikiant išsigąsti, panašu, prisimins visą likusį gyvenimą. Pasigirdus švilpimo garsui, Edvinas danguje išvydo krintantį baltą objektą. Socialinio tinklo  „Facebook“ grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ pasidalinta neeiline istorija, kurios liudininku tapo Edvinas.

Penktadienį į Lietuvą atkeliaus pietinis ciklonas Gori. O kartu su šiuo ciklonu atkeliaus ir krituliai bei šaltesnis oras, tad šilumos dar teks palaukti. Apie tai savo socialiniuose tinkluose dalinasi žinoma Lietuvos sinoptikė Elvyra Latvėnaitė. „Sveiki visi šią ramesnę, nors ir vėsoką dienelę. Gana ramu, bet vėsoka, o naktį ir šaltoka, bus ir rytoj. Penktadienį ryčiau Lietuvos keliaus pietinis ciklonas, vardu Gori.

Lietuvoje orai kardinaliai pasikeitė palyginus su praėjusia savaite. Trečiadienį dalį šalies apipylė ne tik lietūs, bet ir apibėrė ledukai. „Orai ir klimatas Lietuvoje“ savo „Facebook'o“ puslapyje dalinasi vaizdais, kaip ledukų kruša neaplenkė ir Šiaulių rajone esančio Kėblių kaimo. Lazdijų rajono gyventojai taip pat sulaukė žiemą primenančių orų, ir perspėja, kad atšilimo galime tikėtis tikriausiai tik mėnesio pabaigoje.

Paskutinę kovo dieną, per Velykas, neretas vaikščiojo trumpomis rankovėmis, artimiausiomis dienomis vėl prognozuojama minusinė temperatūra. Apie tai, ar ilgam grįžta šaltis – pokalbis su klimatologu Arūnu Bukančiu. Velykos buvo labai gražios, šiltos ir saulėtos, ar šiluma dar laikysis? Į Lietuvą jau pradėjo plūsti šaltis iš Atlanto, iš esmės pasikeitė atmosferos cirkuliacija. Pietvakarių ir pietų atmosferos srautus keičia vakarų, todėl turėsime šaltesnį, drėgnesnį, tačiau ir švaresnį orą.

Gamtos tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas, žinduolių ekologijos laboratorijos vadovas Linas Balčiauskas teigia, kad klimato pokyčiai gyvybiškai svarbūs Lietuvoje gyvenantiems gyvūnams. Anot jo, didžiausią klimato kaitos poveikį jaučia žiemą užmiegantys gyvūnai ir arealą keičiančios rūšys.

Cepelininis dangus ir gyvenimas be saulės – prie tokios žiemos lietuviams priprasti niekaip neišeina. Pasak specialistų, praėjęs gruodis buvo mažiausiai saulėtas per visą meteorologijos istoriją – saulė švietė vos 9 valandas, o tai yra net tris kartus mažiau nei įprastą gruodį. O toks šviesos trūkumas kas penktam lietuviui gali turėti ir skaudžių pasekmių. Neretai, pasak gydytojų, žmonėms pasireiškia depresija, apatija, energijos stoka, kuri apsunkina gyvenimą ir gali net prišaukti ligas.

Vilnius, pirmasis iš Baltijos šalių miestų, įsitraukė į Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (EBRD) Žaliųjų miestų programą, įsipareigodamas iki 2030 metų tapti klimatui neutraliu, žaliu ir inovatyviu miestu. „Vilniaus dalyvavimas Žaliųjų miestų programoje suteikia galimybę imtis konkrečių veiksmų, kurie padeda siekti klimatui neutralaus, žaliojo miesto tikslo įgyvendinimo.

Jei pasaulinis vandens lygis ir toliau kils tokiu greičiu, manoma, kad iki 2050 m. milijonams žmonių visame pasaulyje iškils grėsmė, tačiau kas yra pažeidžiamiausi? Pasitelkiant dirbtinį intelektą, apskaičiuota, kad Lietuva yra viena iš trijų pasaulio valstybių, kurioje yra daugiausiai gyventojų, kurie nukentės nuo pakilusio vandens lygio.

Kartais pažvelgus į dangų galima išvysti ypatingų reiškinių. Vienas iš jų – Saulės halas, kuris gali pasireikšti net daugiau nei 50-čia formų.  Pažvelkite, kaip gali atrodyti viena iš Saulės halo formų.  Saulės halas „Orų ir klimato Lietuvoje“ grupėje socialiniame tinkle „Facebook“ buvo dalijamasi užfiksuoto Saulės halo nuotrauka. „Saulės halo formų yra daug, apie 50. Vienos dažnai pastebimos ir užfiksuojamos, kitos – rečiau.

Savaitgalį Lietuvą spaudęs šaltis staiga pasitraukė. Ar galime manyti, kad didžiuosius šios žiemos šalčius jau išgyvenom ir kiek laikysis atšilimas kalbame su klimatologu Arūnu Bukančiu. Kodėl temperatūra taip drastiškai šokinėja? Šiluma plūdo iš šiaurės, kaip bebūtų keista. Pirmiausia atšilo Suomijoje, Estijoje, Latvijoje ir, galiausiai, pas mus. Taip pat gerokai aukštesnė temperatūra vidinėje troposferoje nei prie žemės.

Po šalčiausios šios žiemos nakties, kai termometrų stulpeliai Lietuvoje vietomis nukrito iki minus 28 laipsnių šalčio, dalis Lietuvos vaikų nėjo į mokyklas. Pirmadienį Vilniuje preliminariai skaičiuojama, kad pamokas praleido kas penktas mokinys. Tiesa, sveikatos ekspertai per šalčius ragina gyventojus nesėdėti namie: tinkamai pasiruošus į lauką eiti ir smagu, ir sveika.  Ankstus rytas prie Šiaulių Rasos progimnazijos.

Tokių metų kaip 2023-ieji jau seniai nebuvo. Per vienerius metus įvyko turbūt visi Lietuvoje įmanomi stichiniai ir katastrofiniai reiškiniai: buvo ir karščių, ir sausrų, ir potvynių, o dabar ateina dar ir šalčiai.  Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) specialistai parengė susistemintą praėjusių metų orų ir reiškinių apžvalgą. 2023-uosius jie apibūdina vienu žodžiu – ekstremalūs metai.

Praėję metai buvo antri karščiausi metai Jungtinės Karalystės istorijoje, rodo šalies nacionalinės meteorologijos tarnybos antradienį paskelbti preliminarūs duomenys.  Preliminariais meteorologijos tarnybos duomenimis, vidutinė oro temperatūra buvo aukštesnė nei bet kuriais kitais metais nuo 1884-ųjų, išskyrus 2022-uosius. Tai rodo besitęsiančią atšilimo tendenciją.

Lietuvoje 2023 metai buvo treti šilčiausi metai per šalies modernių stebėjimų istoriją, antradienį patvirtino meteorologai. Pasak jų, metinis temperatūros vidurkis siekė 8,7 laipsnio Celsijaus. „Lietuvoje buvo šie metai treti pagal šiltumą. Šiltesni už 2023-uosius buvo 2019 ir 2020 metai“, – BNS antradienį sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) atstovas Gytis Valaika. Jis pridūrė, kad 2023-ieji buvo 1,3 laipsnio šiltesni už daugiametį vidurkį.

2023 metais vidutinė temperatūra Kinijoje buvo aukščiausia nuo tada, kai buvo pradėti registruoti tokie duomenys, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Praėjusią vasarą dideliuose Azijos, Europos ir Šiaurės Amerikos regionuose kilo mirtį nešančios karščio bangos, kurios, pasak mokslininkų, tampa dažnesnės ir intensyvesnės dėl klimato kaitos.

Azerbaidžanas ir Brazilija pirmadienį buvo oficialiai patvirtinti 2024 ir 2025 metų Jungtinių Tautų klimato derybų šeimininkais.  Sprendimas oficialiai paskelbtas Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) vykstančioje JT klimato kaitos konferencijoje COP28. Pasaulio lyderiai susitikime intensyviai diskutuoja apie iškastinio kuro likimą. Azerbaidžane, kurio ekonomika labai priklauso nuo naftos ir dujų eksporto, COP29 susitikimas vyks kitų metų lapkričio 11–22 dienomis.

Dar praeitą savaitę kandžiojęs šaltukas staiga pasitraukė ir termometrai rodo jau apie 0. Ar tai vienadienis atšilimas ir kokios laukia Kalėdos, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė klimatologas Arūnas Bukantis. Kokių orų galime tikėtis? Žiema šiemet prasidėjo anksti, bet dabar daro ilgą pertrauką. Šis šilumos pliūpsnis yra numatomas mažiausiai dviem savaitėms. Dabar tie ciklonai, kurie slenka iš Atlanto, jie ir atneša šilumą į Lietuvą, į Baltijos regioną.

Europos Sąjungos klimato reikalų vadovas pirmadienį išreiškė nusivylimą dėl Dubajuje vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime klimato klausimais COP28 pasiūlyto susitarimo projekto, kuriame nebuvo raginama palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro.

Naujame susitarimo dėl klimato projekte, kurį pirmadienį pasiūlė Jungtinių Tautų deryboms COP28 pirmininkaujantys Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), raginama mažinti iškastinio kuro gavybą ir vartojimą, tačiau jame nebeminimas „laipsniškas atsisakymas“. Tekstas, kurį parengė COP28 pirmininkas, JAE nacionalinės naftos milžinės ANDOC generalinis direktorius Sultanas Al Jaberas (Sultanas Džaberas), buvo paskelbtas kasmetinės konferencijos klimato klausimais, šiemet surengtos Dubajuje, paskutinės&nbs...

Dešimtys tūkstančių protestuotojų sekmadienį žygiavo Briuselio gatvėmis reikalaudami imtis skubių kovos su klimato kaita veiksmų, pasaulio lyderiams dalyvaujant Jungtinių Tautų klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikime COP28.  Protestuotojai nešė plakatus su tokiais šūkiais kaip: „Ne – klimato kaitai, taip – sistemos pokyčiams“ ir „Norime gyventi sveikoje planetoje“. Protesto organizatorių duomenimis, renginyje dalyvavo 25 tūkst. žmonių, o policijos teigimu – apie 20 tūkst.

Daugiau kaip 20 valstybių šeštadienį per Jungtinių Tautų klimato konferenciją Dubajuje paragino patrigubinti pasaulio branduolinės energetikos pajėgumus, kad būtų galima iki 2050 metų pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu. Deklaracijoje, kurią patvirtino įvairios šalys nuo JAV iki Ganos ir Japonijos, sakoma, kad branduolinė energija vaidina svarbų vaidmenį siekiant tikslo tapti neutraliems klimato atžvilgiu.

Jungtinės Tautos ketvirtadienį pranešė, kad šie metai bus karščiausi iš visų kada nors užfiksuotų, ir pareikalavo imtis skubių veiksmų, kad būtų pažabotas pasaulinis atšilimas ir jo sukelta destrukcija. JT Pasaulinė meteorologijos organizacija (PMO) įspėjo, kad 2023-iaisiais buvo užfiksuota daugybė su klimatu susijusių rekordų. Ekstremalūs orai, agentūros teigimu, paliko nuniokojimo ir nevilties pėdsakus.

Berlyno teismas ketvirtadienį nusprendė, kad Vokietijos vyriausybė nesiėmė pakankamai veiksmingų priemonių savo pačios tikslams dėl klimato pasiekti susisiekimo ir statybų sektoriuose. Diena prieš tai, kai kancleris Olafas Scholzas turi išvykti į Jungtinių Tautų klimato konferenciją COP28 Dubajuje, teisėjai nutartyje nurodė, kad Berlynas privalo priimti skubią programą taršai mažinti.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas paragino Dubajuje vyksiančiose svarbiose COP28 derybose numatyti „ryžtingus veiksmus dėl klimato kaitos“. JT vadovas paskelbė šį raginimą, kai tarptautinė organizacija naujoje ataskaitoje įspėjo, kad net jei šalys laikysis dabartinių įsipareigojimų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį Žemė gali atšilti gerokai daugiau, nei numatyta – galbūt iki 2,9 laipsnio Celsijaus dar šiame amžiuje.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad kolegos iš Jungtinės Karalystės ir Ispanijos praneša apie precedento neturintį karščio rekordą. „Antradienį (lapkričio 14 d.) didelėje Pietų Ispanijos dalyje oras įkaito iki 30 ir net daugiau laipsnių. Štai, Coín miestelyje, oras įkaito net iki 33,2 °C karščio. Tokia oro temperatūra yra anomali net ir šiltojoje Pietų Europoje. Įprasta oro temperatūra dieną šiuo metų laiku yra apie 15–20 laipsnių.