Preliminariais meteorologijos tarnybos duomenimis, vidutinė oro temperatūra buvo aukštesnė nei bet kuriais kitais metais nuo 1884-ųjų, išskyrus 2022-uosius.
Tai rodo besitęsiančią atšilimo tendenciją.
Velse ir Šiaurės Airijoje, dviejose iš keturių Jungtinės Karalystės dalių, antrus metus iš eilės fiksuojami šilčiausi metai, pridūrė meteorologinė tarnyba.
2023-ieji taip pat preliminariai buvo šilčiausi metai Jungtinėje Karalystėje pagal žemiausią temperatūrą.
„Klimato kaita daro įtaką ilgalaikiams JK temperatūros rekordams“, – pareiškime teigė britų meteorologinės tarnybos vyresnysis mokslininkas Mike'as Kendonas.
„Nors mūsų klimatas ir toliau išliks permainingas, su šaltais ir drėgnais laikotarpiais, pastaraisiais dešimtmečiais stebėjome daugybę temperatūros rekordų“, – teigė jis.
„Tikimės, kad ši tendencija išliks ir artimiausiais metais, mūsų klimatui ir toliau keičiantis dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos“, – pridūrė jis.
Šis sprendimas priimtas tuo metu, kai bendruomenės visame pasaulyje kenčia nuo ekstremalių oro sąlygų, įskaitant karščio bangas, sausras ir miškų gaisrus, kuriuos, pasak mokslininkų, dar labiau sustiprina klimato kaita.
Karščiausi metai per visą istoriją
Europos klimato tarnyba „Copernicus“ praėjusį mėnesį pareiškė, kad 2023-ieji bus karščiausi metai per visą istoriją.
Pernai Jungtinėje Karalystėje buvo šilta dėl birželį ir rugsėjį kilusių karščio bangų, o aštuonis iš 12 mėnesių temperatūra buvo aukštesnė už vidutinę.
Pagal preliminarią vidutinę 9,97 laipsnio Celsijaus temperatūrą 2023-ieji nedaug atsilieka nuo praėjusių metų, kai Anglijoje pirmą kartą buvo pasiektas visų laikų temperatūros rekordas ir viršyta 40 laipsnių Celsijaus temperatūra.
Praėję metai taip pat buvo antri šilčiausi nuo 1659 metų, kai buvo pradėti registruoti duomenys, teigė meteorologijos tarnyba.
Tarptautinės aplinkos apsaugos organizacijos „Greenpeace“ Jungtinės Karalystės padalinio politikos direktorius Dougas Parras sakė, kad „skambinama pavojaus varpais“, ir apkaltino britų ministrą pirmininką Rishi Sunaką (Rišį Sunaką), kad jis „užsikimšo ausis“.
Pernai JK lyderis paskelbė, kad sušvelnins keletą politikos priemonių, kuriomis siekiama iki 2050-ųjų pasiekti nulinį grynąjį anglies dioksido išmetimą, taip pat davė leidimą naujiems naftos ir dujų gręžiniams Šiaurės jūroje.
„Rinkėjai masiškai remia klimato kaitos veiksmus, todėl galima manyti, kad ši žinia privers JK vyriausybę skubiai reaguoti“, – sakė D. Parras.
Jis paragino R. Sunaką pakeisti šiuos sprendimus ir įgyvendinti „drąsią politiką, kurios reikia klimato krizei įveikti“ arba rizikuoti patirti nesėkmę, kovojant su klimato kaita.
