Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausias specialistas Gytis Valaika teigė, kad nereikia pasikliauti ilgalaikėmis prognozėmis, geriau atkreipti dėmesį į pastarųjų metų tendencijas.
„Ilgalaikės prognozės visąlaik tokios, kuriomis neskubėčiau daug kliautis, bet užtenką pasižiūrėt, kokios tendencijos, tai dabar visi lapkričiai yra šiltesni dažniausiai, bent truputėlį už vidurkį, tai ir šis turėtų būt toks, bent jau tokios yra prognozės, kad šiek tiek šiltesnis ir drėgnesnis nei vidutiniškai“, – komentavo jis.
Naujų audrų nenusimato šį mėnesį
Nors lapkričio mėnesiai, anot specialisto, yra pakankamai vėjuoti, didesnių audrų nenusimato, bent jau kol kas.
Taip pat jis akcentavo, kad yra sunku nuspėti, kokia rudens pabaiga bus, nes orai yra labai permainingi ir nenuspėjami.
„Kol kas naujų audrų ir nieko dar nematyt, na, reikėtų palaukt šiaip. Lapkritis, gruodis tai yra tokie vėjų mėnesiai, dažniausiai būna debesuota dažnai ir vėjas pučia.
Tarkim saulė švietė (savaitės pradžioje) – tai nėra įprasta tokiu metų laiku, nes dažniausiai būna dargana, lietus, drėgną, šlapia, debesuota, šilta. Kad saulė šviestų lapkritį yra labiau neįprastas reiškinys.
Sakykim, šita savaitė nebūdinga, kas bus kitomis savaitėmis, sunku pasakyti, kiek čia tų audrų bus, ar jų išvis bus. Pastarųjų metų tendencijos apskritai rodo, kad kažkaip mažai tų vėjų sulaukiam dėl savitos atmosferos cirkuliacijos, bet visko gali pasitaikyt.
Čia dar prisiminti galima, kad visokios audros atslenka lapkritį, gruodį, ir sausį pasitaiko. Visko gali pasitaikyti, o ar bus, sunku pasakyt, niekas nežino, niekas nepasakys ir nėra tokių prognozių, kad pasakytų tarkim lapkričio gale bus kažkokia audra, tai tiesiog yra tendencijos.
Skirtingi metai visko pateikia ir dabar ši savaitė bus rami, baigiasi savaitgalis ir dabar įsivyravo tokie ramūs orai, ne tipiniai lapkričiui“, – pasidalino įžvalgomis G. Valaika.
Pas mus tokios audros, kaip Ispanijoje, negali atslinkti
Paklausus, ar sulauktumėme audrų bei potvynių, kurie viską plukdytų ir niokotų miestus, kaip Ispanijoje, G. Valaika atsakė, kad negali. Lietuvos regiono klimatas yra visai kitoks.
„Negali, ten tas Viduržemio jūros regionas yra kita netgi klimato zona, kitokie orai, klimatas kitoks: šilčiau, daugiau drėgmės, Viduržemio jūra gerokai labiau garuoja, ten ir reljefas prasideda, pas mus kalnų nėra. Yra tam tikri faktoriai, dalykai, kurie paveikia tarkim tą įvykį Ispanijoj.
Tokio lygio pas mus negalėtų, manau, būt, tikrai labai maža tikimybė. Meteorologijoj niekada nėra nei šimtu, nei nuliu procentu, tai negaliu sakyti, kad niekada. Sakykim, labai artima nuliui, du, tris kartus silpnesnis dalykai, mažesni kiekiai yra pasitaikę, buvę, kad iškrinta šimtas milimetrų, daugiau nei šimtas milimetrų, tai irgi vaizdas būna panašus – gatvės apsemtos, pas mus to pasitaiko šiltuoju metų laiku.
Rudenį pas mus tiesiog atmosfera yra per šalta, kad labai tokio kritulių kiekio būtų, ten, berods, 500 iškrito, Lietuvoje to tikrai nebuvę“, – sakė vyras.
Esam Šiaurinis kraštas, todėl pas mus ir kitoks klimatas
Eksperto teigimu, Lietuvoje yra toks klimatas, dėl kurio dramatiškos liūtys neturėtų užklupti.
„Tiesiog esam Šiaurinis kraštas, tų liūčių pasitaiko ir stipriausioms liūtims su didžiausiu kritulių kiekiu riekia šilumos, tai pas mus tas vasarą būna.
Rudenį būtų daug lietaus, bet irgi ne tokie kiekiai būtų – o dešimt kartų mažesni, negu Ispanijoje. Šalta oro masė negali savyje daug drėgmės išlaikyt, bet jei oras šiltas, tai tame šaltame ore gali būti daug drėgmės“, – pabrėžė G. Valaika.
