Apie tai, kokių orų iššūkių sulauksime Lietuvoje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo meteorologas, orų pranešėjas Naglis Šulija ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Loreta Naraškevičienė.
Potvyniai siaubia Vokietiją ir Lenkiją, Minskas patvinęs. Kas čia vyksta?
Jeigu taip labai paprastai, esate lyginusi marškinius? Lyginuvas – karštas, marškiniai – šlapi, šalti. Dedame lygintuvą ant marškinių – kyla dūmų kamuoliai. Tai atmosferoje viskas tas pats, tik masteliai kiti.
Karštas oras iš Viduržemio jūros baseino atėjo į pietinę Europos dalį, o iš šiaurės nusileido vėsus oras. Tos dvi skirtingos oro masės susiglaudė ir įvyko lygintuvo efektas. Skirtingų oro masių susidūrimo vietoje pradėjo kilti kamuoliniai lietaus debesys, audrų debesys. Kuo didesni temperatūros kontrastai, tuo didesni debesys kyla. <...> Tai vadinama kondensacija.
Praėjusį savaitgalį Čekijoje į medį trenkė žaibas ir sunkiai sužeidė 18 žmonių. Ar mums taip tik atrodo, ar žaibų iš tiesų daugėja?
Negaliu pasakyti, kad daugiau, tačiau mes matome, kad reiškiniai intensyvėja. Meteorologiniai taip pat. Klimatas po truputį keičiasi ir dėl šitos kaitos kai kurie reiškiniai intensyvėja. Dėl to, tai, kas buvo prieš 20 ar 40 metų, yra skirtingi dalykai nei dabar. Dėl to tas pats žaibas gali smogti su daug didesne jėga. Galimybės susidaryti stipresniems reiškiniams dabar yra geresnės. <...>
Blogiausia bėgti prie vienišo medžio ant kalvelės viduryje lauko. Kalbu apie elektrinio potencialo skirtumą. Žemė – minusas, debesis – pliusas, arba atvirkščiai. Kuo tarp jų mažesnis atstumas, tuo greičiau žaibas pasirinks tą kelią. <...> Blogiausia būna, kai vandens telkiniai putoja. Žaibas trenkia į jūrą ten, kur daugiausiai putų, nes būtent jos sukuria elektrinį potencialą.
Ar normalu, kad po karščių būna liūtys su perkūnija?
Jeigu yra karšta vasaros diena, saulė kyla, šildo žemės paviršių, vyksta garavimas, vandens garai kyla į viršų ir formuojasi kamuoliniai debesys. O kai saulė pasiekia zenitą ir pradeda leistis žemyn, ji žemės paviršių šildo mažiau ir nutrūksta maitinimas, vandens garai debesyje pradeda vėsti, o tada jie virsta lašais ir visa šita masė šniokšdama krinta žemyn. Tai yra klasikinis vasarinių kritulių atvejis.
Klimatologai yra sakę, kad viena ar dvi dienos audringų orų, kokius turėjom praėjusią savaitę, yra normalus vasaros oras, tačiau, kai turime 4–5 dienas, ar tai dar vis normalu?
Man atrodo reikėtų priprasti prie to, kad tokių dienų daugės. Reikės pratintis prie staigių, smarkių liūčių, žaibų. Dėl klimato kaitos tokių reiškinių bus statistiškai daugiau.
Sinoptikai Europoje prognozuoja karščiausią vasarą per visą istoriją. Kaip galvojate, ar ta situacija gali pasitvirtinti?
Aš truputėlį skeptiškas. Atmosferos cirkuliacija yra tokia, kad visoje Vakarų, Centrinėje Europoje yra tik vidutiniškai šilta. Juoba, kad ilgalaikėms prognozėms yra kur tobulėti, jos dar nėra tikslios.
Šiuolaikinė meteorologija gerai susidoroja su prognozėmis 3 paroms, šalyse, kurios turi pažangesnes technologijas – 5 paroms. Dėl sezoninių prognozių dar yra labai daug abejonių, nes nėra aiškios metodikos, todėl jos yra maždaug 65 proc. tikslios. <...>
Vasariniai krituliai yra vienas sunkiausiai prognozuojamų dalykų. Reikia žiūrėti į faktinę situaciją – Hidrometeorologijos tarnybos radaro duomenis.
Su tais vasariniais krituliais būna anekdotinių situacijų: skambina pasipiktinęs vyras ir sako, kad prognozavom, jog lis tik vietomis, o aš visą dieną negaliu išvažiuoti su savo kombainu. Paaiškėjo, kad jis gyvena Kelmėje, o kaip tik vienas vasariško lietaus debesis virš Kelmės ir kabo. Tai pasakėm, kad ta vieta, kur lija, ir yra Kelmė.
Kokie orai žadami artimiausiu metu?
Kalbėkime apie šios savaitės pabaigą ir kitą savaitę. Tai orai tokie vidutiniški, nebus karšta, kartosis vasariški lietūs, todėl, manau, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba daug darbo neturės, nes didelio noro lįsti į vandenį nebus.
Visą pokalbį rasite straipsnio pradžioje.