Bazę, kurioje buvo biologinės, branduolinės ir cheminės medžiagos, galima rasti šiaurės vakarų Grenlandijoje. Tačiau ne taip jau ir lengvai – komanda turėjo pasinaudoti galingu, į žemę besiskverbiančiu radaru iš NASA operacijos „IceBridge“, kad ją surastų.
„Bazė ir jos atliekos buvo paliktos nutraukiant misiją 1967 m., darant prielaidą, kad jos bus išsaugotos kaupiant sniegą“, – rašė komanda savo geofizinių tyrimų raštuose. Tačiau dėl nenumaldomų ir greitėjančių žmogaus sukeltų klimato pokyčių pasaulis šyla, o Arktis šyla greičiau nei bet kas kitas.
Dėl šios priežasties bazė dabar yra pažeidžiama. Daugybė radioaktyvių aušinimo skysčių, 200 000 litrų dyzelino, 240 000 litrų nuotekų ir visa krūva nuodingų konstrukcijų chemikalų yra išplaunami ir kaupiasi ledo dangoje. Remiantis komandos klimato kaitos modeliais, pažeidžiamas ledo sluoksnis su visomis nuodingomis medžiagomis ištirps dar iki 2090 m.
„Kai vieta išsilaisvins iš sniego žabangų, tik laiko klausimas, kada atliekos ištirps. Negalėsime grįžti atgal“, – sakė pagrindinis autorius, docentas Williamas Colganas iš Jorko universiteto Toronte. Jei tai nutekės į vandenynus, jūrų ekosistemos gali būti rimtai sutrikdytos.
Ši bazė vadinosi „Project Iceworm“. Tai slaptos JAV armijos programos, prasidėjusios Šaltojo karo pradžioje, kodinis pavadinimas. Idėja buvo pastatyti mobilių branduolinių raketų paleidimo vietų tinklą po didžiuliu Grenlandijos ledo sluoksniu, antru pagal dydį pasaulyje. Čia, pastačiusi maždaug 600 vidutinio nuotolio balistinių raketų, JAV palyginti greitai galėjo smogti Sovietų Sąjungai.
Siekdamas įsitikinti, ar šis projektas iš tikrųjų yra perspektyvus, JAV armijos inžinierių korpusas pradėjo slapta kasti storą ledo dangą ir statyti patalpas, kuriose būtų galima laikyti masinio naikinimo ginklus.
Danijos vyriausybei (kuriai Grenlandija priklauso kaip užjūrio teritorija) buvo pasakojama, kad jie ant paviršiaus statė karinę bazę, pavadintą „Camp Century“. Šis postas, esantis šalia kitos Amerikos oro bazės „Tulė“, neva buvo sukurtas siekiant ištirti galimybę atlikti mokslinius eksperimentus ant ledo dangos.
Nuo 1959 iki 1963 m., per penkerius metus buvo pastatytos patalpos ir slapta požeminė branduolinių raketų bazė, taip pat įkurtos parduotuvės, ligoninės, teatrai ir bažnyčios, kad aprūpintų vietoje gyvenančius ir dirbančius. Deja, „Camp Century“ geologų paimtos ledo šerdys atskleidė, kad ledynas slenka į priekį tokiu greičiu, kad „Iceworm“ tuneliai sugrius iki 1965 metų pabaigos.
Iki to laiko kompleksas buvo evakuotas, o „Camp Century“ netrukus uždarytas. Branduolinis generatorius buvo pašalintas, tačiau didelė dalis tuneliuose likusių branduolinių medžiagų buvo palaidota lede, darant prielaidą, kad jos niekada neišvys dienos šviesos. Dėl klimato kaitos ši paslaptis ir visas jos siaubingas turinys atskleisti.
Verta paminėti, kad „Iceworm“ geologai išgręžė vienas pirmųjų ledo šerdžių. Ironiška, kad klimatologai jomis naudojasi ir šiandien, norėdami parodyti, koks greitas yra žmogaus sukeltų klimato pokyčių tempas.
