klimato kaita

Deja, ne visi rekordai gamtoje kelia daug džiugesio. Klimatologai skelbia: 2019-ieji Lietuvoje buvo šilčiausi per visą stebėjimų istoriją. Vidutinė metinė oro temperatūra ne tik pasiekė rekordines aukštumas, bet ir ankstesnį rekordą viršijo neįtikėtinai daug. O to padariniai akivaizdūs kiekvienam – dar ir šiandien žydinčios gėlės, o sniego dar beveik neregėjome.

Vyriausybė pirmadienį pritarė atnaujintam nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui 2021-2030 metams. Jis dar šiemet bus pateiktas Europos Komisijai (EK), ji iki 2020 metų birželio turėtų pateikti nacionalinių planų vertinimą, pranešė Energetikos ministerija.  Ministrų kabineto patvirtintame plane numatyti artimiausio dešimtmečio Lietuvos veiksmai kovojant su klimato kaita.

Kokią eglę jūs pasipuošėte šioms Kalėdoms? Ar jūsų namai kvepia spygliais ar nusprendėte išgelbėti kelias gyvas egles ir nusipirkote plastikinę? Netrukus sužinosite tikrą tiesą – kuri eglutė labiau teršia gamtą ir kiek gyvų eglių atitinka vienos plastikinės taršą. Ir kas galiausiai nutinka su nutriušusiomis plastikinėmis žaliaskarėmis. Tikra ar plastikinė? Tokį klausimą kasmet, turbūt, užduoda dažnas lietuvis. Tikra lietuviška žaliaskarė.

Madride sekmadienį baigėsi Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencija (COP25). Ir nors šalims pavyko per vargus pasiekti tam tikrų kompromisų dėl kovos su visuotiniu atšilimu plano, visgi jie toli gražu neatitinka to, ko, mokslininkų teigimu, reikia reaguojant į ekstremalią situaciją.

Nyderlandų pasienio policija šeštadienį Amsterdamo Schipholio oro uoste areštavo kelis klimato protestuotojus, dalyvavusius demonstracijoje, kuria siekta priversti šį intensyviai dirbantį tarptautinį oro uostą priimti taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis mažinimo planą. Pareigūnai ėmėsi išvesdinti 100–150 klimato aktyvistų, susirinkusių su plakatais į nesankcionuotą demonstraciją, parodė televizija.

Europos Sąjungos lyderiai pritarė vadinamajam „Žaliajam planui“, pagal kurį iki amžiaus vidurio Europa turi tapti klimatui neutraliu kontinentu. Po ištisas valandas trukusių ir tik naktį pasibaigusių derybų Europos Sąjungos lyderiai pritarė pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Vienintelė Lenkija pareikalavo daugiau laiko visiškai pereiti prie žaliosios energijos ir keliamus tikslus sieks įgyvendinti iki 2070-ųjų.

Briuselyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pareiškė, kad sieks užsitikrinti svarią Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą įgyvendinti kovos su klimato kaita tikslams. „Mūsų valstybė nėra pasirengusi iš karto praryti tokį didelį žaliosios ekonomikos kasnį ir dėl to mums bus reikalinga pagalba, svari pagalba“, – žurnalistams po ES šalių lyderių diskusijų sakė G. Nausėda.

16-metė švedų klimato aktyvistė Greta Thunberg išrinkta žurnalo „Time“ metų asmenybe. Tiesa, kol vieniems ji didvyrėl kitiems – vaikpalaikė.  G.Thunberg šiuo metu dalyvauja klimato konferencijoje Madride, tuo pat metu Briuselyje pristatomas „Žaliasis planas“ Europai. Jai vos 16 metų bet visame pasaulyje ji šiemet suvienijo milijonus žmonių, protestuojančius prieš valstybių ir verslų neveiksnumą kovoje su klimato krize.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad norint įgyvendinti prisiimtus kovos su klimato kaita įsipareigojimus, Lietuvoje per dešimtmetį tam reikės skirti 14 mlrd. eurų. Jis tvirtino, kad dalis šių išlaidų turi būti padengta iš Europos Sąjungos (ES) biudžeto. „Lietuvai siekiant įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus 2030 metais, papildomos priemonės gali pareikalauti net 14 milijardų eurų išlaidų.

Vieno kaimo Rusijos tolimojoje šiaurėje pakraštyje susirinko 56 baltieji lokiai, kurie laisvai klajoti ir maitintis negali dėl nepakankamo Arkties ledo, pranešė aplinkosaugininkai ir vietos gyventojai. Pasaulio gamtos fondo (WWF) Rusijos skyrius nurodė, kad kalta klimato kaita – neįprastai aukšta temperatūra neleido prie krantų susiformuoti ledui. WWF pranešime sakoma, kad 56 sulysę baltieji lokiai susirinko 1 kv.

Madride prasidėjusią Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją aplankys ir garsioji švedų aktyvistė Greta Thunberg. Paauglė į konferencijos atidarymą nespėjo. Katamaranu įveikusi Atlanto vandenyną, ji tik šiandien pasIekė Lisabonos krantus. Iš katamarano mojuoja klimato aktyvistė Greta Thunberg.

Valdžia užsimojo kovoti su klimato krize ir per artimiausią dešimtmetį ryškiai sumažinti išmetamų kenksmingų aplinkai dujų kiekį. Kad būtų pasiekti norimi rezultatai, planuojama mesti milijardines lėšas ir mažinti kai kurias dabar galiojančias mokestines lengvatas.

Vladimirovsko srityje (Rusija) aptiko mergaitę, kuri kaip du vandens lašai panaši į visame pasaulyje išgarsėjusią Gretą Thunberg. Mergaites sieja ne tik išorinis panašumas, tačiau ir meilė gamtai. Larisa Jefremova, Rusijoje vadinama švedų aktyvistės Gretos Thunberg antrininke, gyvena Kovrovo mieste. „Kuomet Gretą rodė naujienose, aš to nemačiau“, – „StarHit“ cituojama žiniasklaidos žvaigžde tapusi mergaitė.

Prezidentas ragina visuomenę, valdžią ir verslą telktis mažinant klimato kaitą. Jis žada inicijuoti įstatymų pataisas, kad valdžios institucijos, priimdamos sprendimus, įvertintų jų galimą poveikį aplinkai.  „Inicijuosiu Teisėkūros pagrindų įstatymo pataisas, numatančias privalomą iniciatyvų poveikio vertinimo aplinkos, įskaitant ir klimato kaitą, atžvilgiu. Maža to, jau netrukus Prezidentūros durys atsivers tolesnėms diskusijoms aplinkosaugos ir klimato kaitos klausimais.

Mergaitė iš 1898-ųjų nuotraukos – jos ilgos pintos kasytės, veido forma ir žvilgsnis – paskatino internete užgimti naujai konspiracijos teorijai apie kovotoją su pasauliniu klimato aštilimu Greta Thunberg. Anot teorijos šalininkų – švedė iš tiesų yra keliautoja laiku, į 2019-uosius atvykusi „išgelbėti pasaulį“. 121 metų senumo nuotrauka, kurioje užfiksuoti trys vaikai, plaunantys auksą Klondaiko aukso karštinės metu. Vašingtono universteto archyvuose saugoma nuotrauka yra iš Jukono, Kanados.

Lietuvoje vis dažniau girdime apie orų anomalijas, invazines rūšis ir tai, kaip pastarųjų dešimtmečių permainos vis labiau veikia žmonių sveikatą. Naujienų portalo tv3.lt studijoje viešėjęs Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis paaiškina, kas lemia tokius pokyčius ir kartu turi gyventojams naudingą patarimą. Kartais girdime apie egzotine, invazines rūšis: ar silkinius ryklius prie Baltijos jūros krantų, ar nematytus augalus.

Venecijos miesto tarybos pasitarimų kambarį užliejo potvynis. Vos keliomis minutėmis anksčiau jos valdančioji dešiniųjų dauguma atmetė kovos su klimato kaita priemonių paketą. Vos spėjus dešiniųjų atstovams nubalsuoti atmesti siūlomas priemones stabdyti klimato kaitos poveikį, tarybos patalpas užliejo istoriškai baisiausio potvynio bangos iš miesto Didžiojo kanalo.  Miestą užtvindęs vanduo – baisiausio per pastaruosius 50 metų potvynio padarinys. Vandens lygis yra pakilęs 1,87 metro.

Europos Komisija (EK) teigia, kad rytinėms Europos Sąjungos (ES) partnerėms reikės prisidėti prie bendrijos veiksmų kovojant su klimato kaita. Ši pozicija buvo paskelbta Briuselyje per diskusijas, kokio turinio suteikti Rytų partnerystės programai po 2020 metų. Prieš dešimtmetį įsteigta programa skirta integruoti į bloką Moldovą, Sakartvelą, Ukrainą, Armėniją, Azerbaidžaną ir Baltarusiją.

Besikeičiantis klimatas ir baugina, ir stebina. Lazdijų rajone per pora metų susiformavo tokia vieta, kurioje iki šiol žmogaus kojos nebuvo per amžius. Mat ten šimtmečius teliūskavo vanduo, o dabar buvusi 100-o hektarų miško pelkė – visiškai išdžiuvusi. Dabar ten galima laisvai vaikščioti ir mėgautis įspūdingais vaizdais. „Va čia taip ir būdavo vanduo. Čia, va ten kupstai matosi. 30-40 centimetrų, vietomis iki pusės metro vandens būdavo.

Jungtinės Valstijos oficialiai pradėjo pasitraukimą iš Paryžiaus klimato kaitos sutarties. Pasak Donaldo Trumpo, susitarimas užtraukia per didelę ekonominę naštą amerikiečiams. Tokį Junginių Valstijų sprendimą pasmerkė Prancūzija ir Japonija, dėl jo apgailestauti ėmė net Kinija. Milijonai žmonių protestuoja visame pasaulyje ir skatina valstybių lyderius imtis kovos veiksmų su klimato atšilimu.

Arkties ledynus tyrinėję Klaipėdos mokslininkai turėjo progą savo pačių akimis įsitikinti – globalinis atšilimas yra realybė ir milžiniški ledynai tirpsta tiesiog akyse. Maža to, klimato kaitos įtaka akivaizdi ir Lietuvoje. Mokslininkai iš Klaipėdos užfiksavo Arktį. Ledo beveik nėra, o kai kai kur net žaliuoja žolė. Mokslininkai tikina, kad vyksta globalinis atšilimas. Tai jie patys matė plika akimi.

Visą savaitę trikdomas Londono Sičio oro uosto darbas. Vienas protestuotojas privertė apsisukti lėktuvą, kitas nenulipo nuo orlaivio stogo, būrius aktyvistų suima policija. Keleiviai pyksta – lėktuvo salone į savo vietą grįžti atsisako protestuotojas. Ramiu tonu aiškina stiuardesei ir aplinkiniams, kad neketina nei skristi, nei palikti lėktuvo. Jo misija čia – aiškinti visiems apie klimato krizę.

Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg ketvirtadienį sausu humoru sureagavo į globėjiškus komentarus apie ją, išsakytus Rusijos prezidento Vladimiro Putino. 16-metė papildė savo biografijos skiltį tviterio paskyroje fraze „gera, bet prastai informuota mergaitė“: taip V. Putinas apibūdino ją per šią savaitę Maskvoje vykusį ekonomikos forumą.

Jau kurį laiką nerimsta aistros dėl šešiolikmetės paauglės Gretos Thunberg išsakomų idėjų ir noro pakeisti pasaulį. Aišku tik viena – abejingų ji nepalieka: vieni karštai pritaria jos aistringoms kalboms, kiti mano, jog tai tik išpaikintos mergaitės dėmesio troškimas, o treti kaltina Aspergerio sindromą. Kas yra šis sindromas ir kaip jis pasireiškia, portalui tv3.lt pasakoja profesorė, gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė psichoterapeutė Sigita Lesinskienė.

Antarktyje nuo ledyno pastarosiomis dienomis atskilo milžiniškas, 1 582 kv. km ploto ledkalnis, bet šis įvykis yra normalaus ciklo dalis, nesusijęs su klimato kaita, pranešė mokslininkai. Ledkalnis D28 atskilo nuo Eimerio šelfinio ledyno rugsėjo 24–25 dienomis, rodo Europos ir Amerikos palydovų duomenys. Ledkalnis yra maždaug 210 m storio, jį sudaro 315 mlrd. t ledo, sakė amerikiečių glaciologė Helen Amanda Fricker.

Vilniuje vėl surengtose eitynėse už ateitį – grėsmingi pareiškimai. Anot jaunimo jei politikai ir verslininkai nesusiims ir neatkreips dėmesio į klimato kaitą – žemę katastrofiški padariniai neva užklups jau po 11 metų. Su būgnais ir plakatais rankose tokią ir panašias žinutes perduoti Lietuvos ministrų kabinetui į aikštę prie Vyriausybės patraukė bent keli šimtai protestuotojų. Pavakarę nuo Seimo rūmų prasidėjo eiseną už ateitį.

Maždaug 200 žmonių, daugiausia jaunimo, Vilniuje penktadienį susirinko į eitynes raginti politikus imtis aktyvesnių veiksmų kovojant su klimato kaita. Gaudint būgnų ritmams ir skanduotėms, eitynių dalyviai Gedimino prospektu pajudėjo nuo Seimo prie Vyriausybės  „Mes norime politinės valios, kuri mums užtikrintų saugią ateitį“, – sakė viena protesto organizatorių Saulė Andrejevaitė.

Paauglė klimato aktyvistė iš Švedijos Greta Thunberg trečiadienį pelnė Teisingo gyvenimo būdo apdovanojimą (Right Livelihood Award), neretai vadinamą alternatyvia Nobelio taikos premija, paskelbė šį Švedijos žmogaus teisių apdovanojimą teikianti komisija.    G. Thunberg pagerbiama už „įkvepiančius ir plintančius politinius reikalavimus imtis skubių veiksmų dėl klimato, atsižvelgiant į mokslo faktus“, rašomas Teisingo gyvenimo būdo fondo išplatintame pranešime.

Ėjo 2019-ieji metai ir kas galėjo pagalvoti, kad lietuviai, prieš metus taip aršiai gynę smurtą patiriančius vaikus, o dar seniau kovoję dėl to, ko nori mergaitė, imsis 16-metę aktyvistę grasinti užmėtyti akmenimis, pašiepti jos „atgrasų“ veidą, vadinti „durnele“ ar susirūpinti jos psichine sveikata labiau nei savo duona kasdienine. Pasirodo, ir taip būti gali, nes būtent tokias reakcijas (toli gražu ne tik Lietuvoje) sukėlė Gretos Thunberg aktyvizmas kovoje prieš klimato kaitą.

Niujorke, Jungtinėse Tautose – ne tik pasaulio lyderių pažadai saugoti planetą, bet ir emocinga jaunosios aktyvistės Gretos Thunberg kalba. Tiesa, sulaukusi Donaldo Trumpo pašaipų. Tuo metu mūsų prezidentas Gitanas Nausėda pasaulį pakvietė jungtis prie iniciatyvos pereiti prie biokuro naudojimo šildymui. Nepamiršta liko ir kadenciją baigusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Klimato kaitos viršūnių susitikime mūsų prezidentas pateikia Lietuvą, kaip pavyzdį.

Lietuva įsitvirtina kaip lyderė regione tvarių (žaliųjų) finansų srityje, siekdama prisidėti prie klimato kaitos padarinių suvaldymo finansinėmis priemonėmis, sako finansų ministras Vilius Šapoka.  Pasaulio ekonomikos forume pirmadienį jis dalyvavo Europos lyderių diskusijoje dėl Europos globalios lyderystės klimato kaitos ir tvaraus vystymosi plėtros klausimais, pranešė ministerija.

Klimato aktyvistė Greta Thunberg pirmadienį akivaizdžiai susierzinusi kreipėsi į pasaulio lyderius, dalyvaujančius Jungtinių Tautų viršūnių susitikime dėl klimato kaitos, apkaltindama juos išduodant jos kartą savo nesugebėjimu išspręsti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo į atmosferą problemos.  Švedų paauglė, tapusi pasaulinio jaunimo protestų prieš klimato kaitą judėjimo veidu, savo pirmais pasakytais žodžiais prajuokino susirinkusiuosius.

Vietoj šiltos antklodės ir puodelio arbatos – vėjas, lietus ir daugybė šiukšlių. Taip ankstyvą šeštadienio rytą pasaulinę švarinimosi akciją pasitiko savanoriai ir narai profesionalai Vilniuje ir Kaune. Upes ir jų pakrantes tvarkę entuziastai aptiko ir išties didelių kiaulysčių – į upes šiukšlintojai meta ir metalo atitvarus, ir sunkvežimio padangas, ir net elektrinius paspirtukus. Vilniuje ankstyvą šeštadienio rytą greta Šilo tilto, Neries pakrantėje pluša dešimtys sostinės gyventojų.

Minios vaikų penktadienį nėjo į pamokas, kad prisidėtų prie daugelyje šalių rengiamo „streiko“ prieš klimato pokyčius, atsiliepdami į paauglės aktyvistės Gretos Thunberg raginimą reikalauti, kad suaugusieji imtųsi veiksmų, turinčių stabdyti ekologinę katastrofą. Numatoma, kad ši protesto akcija bus didžiausia kada nors surengta prieš klimato pokyčių planetai keliamą grėsmę.

Kelios dešimtys klimato aktyvistų ketvirtadienį trumpam nutraukė debatus Šveicarijos parlamente, pakabinę plakatą, raginantį kuo skubiau spręsti klimato kaitos problemą. Maždaug 70 akcijos „Climate Strike“ rėmėjų ant visuomenės atstovams skirto balkono iškabino plakatą su užrašu: „Prasidėjo atgalinis skaičiavimas – liko 16 mėnesių“, pranešė naujienų agentūra ATS.

Klimato aktyvistė 16-metė Greta Thunberg gavo aukščiausią organizacijos „Amnesty International“ apdovanojimą – Sąžinės ambasadoriaus premiją – už tai, kad penktadieniais visame pasaulyje suburia minias žmonių protestuoti prieš klimato katastrofą.

Vasara praėjusiais metais Europoje buvo karšta. Pusantro mėnesio daugelyje šalių termometro stulpelis retai kada nusileisdavo žemiau 30 laipsnių – net įprastai vėsiose Airijoje ar Škotijoje. Visgi, netrukus paaiškėjo, kad tokie karščiai gyventojams kainuos gana brangiai: daliai maisto produktų gresia išnykimas. Nepratę prie karščių britai džiaugėsi netikėtu karščiu ir socialiniuose tinkluose juokavo, kad globalus atšilimas galų gale pavertė jų šalį „normalia“. Tiesa, juokai tęsėsi neilgai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį dar kartą pasmerkė „nesąžiningą, neefektyvų ir labai, labai brangų“ Paryžiaus klimato susitarimą. 2017-ųjų birželį D. Trumpas paskelbė, kad Jungtinės Valstijos traukiasi iš dvejais metais anksčiau sudaryto susitarimo, kurį Prancūzijos sostinėje pasirašė 195 valstybės.

Šių metų birželis buvo šilčiausias per visą stebėjimų laikotarpį, teigia Lietuvos meteorologai. „Tikrai buvo pats šilčiausias birželis, vidutinė mėnesio temperatūra buvo 20,1 laipsnio – apie 4,7 laipsnio viršijo vidutinę daugiametę normą, ji yra 15,4 laipsnio“, – BNS teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus patarėjas dr. Donatas Valiukas. Visi trys birželio dešimtadieniai buvo labai šilti, antrasis buvo šilčiausias per visą stebėjimų laikotarpį.

Šylantis klimatas ir iš proto einanti gamta reiškia ne tik tropines naktis, sausros protrūkius ir keistas oro anomalijas, bet ir invazines augalų ir gyvūnų rūšys. Baltijos jūroje jau aptinkami silkiniai rykliai ir kardžuvės, Lietuvos upėse buvo pagauta piranijų, o tropinis amaras tarsi skraiste apgaubiantis medžius jau nebestebina.

Įsibėgėjus pavasariui Didžiojoje Britanijoje bunda įvairiaspalviai drugeliai, po karštos pernai metų vasaros jų šiemet, skelbiama, padaugėjo. Gamtosaugininkai tuo labai džiaugiasi ir kartu primena, kad šiaip drugeliai sparčiai nyksta dėl ūkyje naudojamų chemikalų. Drugeliai ne tik labai gražūs dėl savo plačių, įvairiausiomis spalvomis išmargintų sparnelių, bet ir itin svarbūs visai ekosistemai.

Neatsinaujinanti energetika, iškastinio kuro deginimas, taršus transportas bei žemės ūkis, klimatologų teigimu, atneša gamtos krizę. Anot specialistų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai didėja taip sparčiai, kad jau kone po dešimtmečio bendrai klimatas pašiltės dviem laipsniais. O tai į pasaulį atneš vis daugiau sausrų, dar labiau sujauktus metų laikus, žiemas be sniego ir kitas aplinkosaugos problemas.

 Pastarieji ketveri metais buvo šilčiausi nuo pasaulinių temperatūros matavimų pradžios, trečiadienį patvirtino Jungtinės Tautos. Ši analizė yra „besitęsiančios ilgalaikės klimato kaitos aiškus ženklas“. JT Pasaulinė meteorologijos organizacija (PMO) lapkritį nurodė, kad 2018-ieji veikiausia bus ketvirtieji šilčiausi per matavimų istoriją, ir pabrėžė, kad reikia skubiai imtis veiksmų, turinčių suvaldyti spartėjantį planetos atšilimą.

Globalūs klimato pokyčiai neapsiriboja tik ekstremaliais orais ar stichinėmis nelaimėmis, tvirtina mokslininkai. Besikeičiantis klimatas taip pat tampa daugelio konfliktų ir masinės migracijos, kuri pastaruoju metu paveikė ir Europą, priežastimi. Jeigu anksčiau tokie tvirtinimai pasigirsdavo tik iš kairiųjų politikų lūpų ar liberaliosios žiniasklaidos puslapių, tai dabar tam atsirado ir formalus mokslinis pagrindas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį atsiribojo nuo savo ankstesnių pareiškimų, kad klimato kaita yra apgaulė, bet pripažino nežinąs, ar už šis reiškinys yra sukeltas žmogaus, ir užsiminė, jog klimatas ateityje turėtų „vėl atsikeisti“. Televizijos CBS programai „60 Minutes“ duotame interviu, kuris buvo transliuotas sekmadienio vakarą, D. Trumpas tikino nenorįs, kad spręsdamos klimato kaitos iššūkį Jungtinės Valstijos atsidurtų ekonomiškai nepalankioje padėtyje. „Manau, kad kažkas vyksta.

Naujajame tarptautiniame tyrime nustatyta, kad jei Žemės vidutinė temperatūra padidės dar 1 laipsniu, pasaulis gali susidurti su tokiu klimatu, kad pastangos mažinti išmetamųjų teršalų kiekį nebeteks prasmės. Tyrime, prie kurio prisidėjo mokslininkai iš viso pasaulio, nustatyta, kad Žemė artėja prie kritinio taško, kurį pavadino „šiltnamio klimatu“ (angl.

Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis išnaudojo savo natūralų resursų „metinį biudžetą“ jau rugpjūčio 1-ąją. Ataskaitą paskelbė HSBC banko analitikai, citavę „Global Footprint Network“ (GFN) tyrimą.

Dešimt šeimų iš Europos, Kenijos ir Fidžio pareiškė ieškinį Europos Sąjungai dėl visuotinio klimato atšilimo keliamos grėsmės jų namams ir pragyvenimo šaltiniams.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) trečiadienį pareiškė, jog Amerika „galėtų“ vėl prisijungti prie Paryžiaus sutarties dėl kovos su klimato kaita, tačiau neužsiminė apie jokius konkrečius žingsnius šia kryptimi. „Atvirai kalbant, tai susitarimas, kuriam neprieštarauju, tačiau prieštarauju jų pasirašytam susitarimui, nes, kaip įprasta, jie sudarė blogą susitarimą“, – sakė D. Trumpas spaudos konferencijoje. „Taigi, mes galėtume vėl prie jo prisijungti“, – pridūrė prezidentas.