Sniegas girgžda, garas rūksta, tik… temperatūra gerokai virš nulio, o ir pats sniegas – dirbtinis. Žiemos sporto entuziastai Liepkalnyje ilgisi tikros sniego paklotės.
„2019 m. buvo rekordiniai metai, rekordiškai šilti. Vidutinė metinė temperatūra Lietuvoje buvo 8,8 laipsnio šilumos. Tai yra gerokai daugiau, negu įprastai turėtų būti, daugiau negu laipsniu“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologasDonatas Valiukas.
O įprastinė temperatūra turėtų nesiekti septynių laipsnių. Klimatologams nerimą kelia ir tai, kad ankstesnį rekordą, fiksuotą 2015-aisiais, dabartinis sumušė net puse laipsnio. Meteorologų matavimais, tai yra labai daug.
Visų laikų karščio rekordininku tapo pernykštis birželis, registruotos netgi anomalijos ir šešios tropinės naktys, kai net tamsiuoju paros metu oras neatvėsta žemiau 20 laipsnių. Aukščiausia temperatūra birželį fiksuota Kaišiadoryse, ji pasiekė 35,7 laipsnio.
O štai gruodį tautiečiai beveik neregėjo nei sniego, nei didesnių šalnų. Tai liudija ir tebegeltonuojančios našlaitės prie Prezidentūros.
„Tai neturėtų būti normalu, bet paskutiniais metais, paskutiniais dešimtmečiais, tampa normalu, kad gruodis nebėra žiemos mėnuo, koks buvo anksčiau. Temperatūros arti nulio ir pliusinės“, – pasakoja D. Valiukas.
Išskirtiniai praėjusieji metai buvo ir Vilniaus miestui. Sausį vienintelė vieta, kur galima pasimėgauti žiemos malonumais, yra čiuožykla. Nors, gal ir nekeista, nes praėjusieji metai Vilniuje buvo šilčiausi net per 250 metų.
Temperatūros vidurkis sostinėje atitiko visos Lietuvos vidurkį – 8,8 laipsnio. Čiuožinėjantys vilniečiai, pavyzdžiui, mažasis Dominykas su seneliu, svajoja apie tikrą lietuvišką žiemą:
„Nėra sniego, tai neįmanoma padaryt besmegenio.“
„Dirbtinas ledas. Kai gera žiema, mes prie upės gyvenam, galima ir prie upės pavažinėt.“
„Aš kai augau, buvo 30 laipsnių, net negalėjai išeit nei su pačiūžom, nei su slidėm. Norėtųsi tos žiemos.“
Žmonės pripažįsta, kad žinios apie klimato atšilimą priverčia susimąstyti:
„Be abejo, gąsdina. Kai per daug karšta, yra blogai. O kai per daug šalta – irgi negerai.“
Tad pamažu prasmę praranda ir liaudies folkloras apie žibutes žiemą.
Žiemą nosis jau kaišioja ne tik žibutės, matosi ir pumpurai. Pasak gamtininko Laimučio Budrio, tokios gamtos išdaigos klaidina augalus ir gali juos pražudyti.
„Jausdami, kad lyg ateina pavasaris, medžiagų atsargos eikvojamos, tai gali sukelti ligas ir medžių džiūvimą“, – teigia gamtininkas Laimutis Budrys.
Šylantis klimatas palankus ir kenkėjams plisti.
„Jie irgi puikiai jaučiasi, jų išgyvenimo procentas gali būti didesnis. Tai irgi neigiamai veikia aplinką“, – kalbėjo L. Budrys.
Gamtininkai jau drąsiai prognozuoja, kad Lietuvoje vėsesnį orą mėgstančius eglynus keis iki šiol čia nematytos lapuočių rūšys. Pernelyg įšylantis vanduo kenkia žuvų nerštui, o mūsų šalyje vis dažniau apsigyvena iki šiol nematyti svečiai, pavyzdžiui, didžiaakis vabzdys maldininkas. Nors Lietuvos iš pirmo žvilgsnio nekamuoja didžiuliai kataklizmai, pavyzdžiui, uraganai, milžiniški gaisrai, kaip dabar Australijoje, ar potvyniai, ir mūsiškiai ūkininkai neabejotinai turi ką papasakoti apie nuolatinėmis tampančias sausras ar liūtis.
„Žala ne tik gamtai, bet ir pačiam žmogui. Ta žala pirmiausia – per finansus ir pavojų sveikatai ir gyvybei“, – sako D. Valiukas.
Savo ruožtu pasaulyje pernai vienu svarbiausių įvykių pripažinti masiniai protestai dėl klimato kaitos. Visgi klimatologai pabrėžia – svarbu, kad tai neliktų vien kalbomis.
