Ministrų kabineto patvirtintame plane numatyti artimiausio dešimtmečio Lietuvos veiksmai kovojant su klimato kaita.
„Aktyvus verslo, visuomeninių organizacijų ir piliečių įsitraukimas rengiant šį planą tik patvirtina, kad klimato kaitos problema yra aktuali ir rūpi visai visuomenei. Lietuvos atnaujintas kovos su klimato kaita planas yra ambicingas ir atsižvelgiant į jį turėtų būti planuojamos investicijos tolesnėje ES finansinėje perspektyvoje“, – pranešime sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Plane numatytos penkios svarbiausios kryptys: priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, energijos vartojimo efektyvumas, energetinis saugumas, energijos vidaus rinkos vystymas, mokslinių tyrimų plėtra bei inovacijų kūrimas.
Visoms ES šalims nustatyti konkretūs rodikliai, kuriuos lemia energetikos, ekonomikos ir gamtos sąlygų situacija. Iki 2030 metų Lietuva turi pasiekti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažėtų 9 proc. (palyginti su 2005 metais), bent 1,5 karto (palyginti su 2017 metais) sumažinti energijos vartojimo intensyvumą, iki 45 proc. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje.
Įgyvendinus visas numatytas priemones iki 2030 metų Lietuvos transporto sektoriuje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažėtų 8,1 proc., žemės ūkyje – 9,1 proc., pramonėje – 9,8 proc., o atliekų sektoriuje – 52,4 proc.
Kaip ir kiekviena ES narė, Lietuva turi Europos Komisijai pateikti Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, kuriame konkrečiai nurodoma, kaip valstybė pasieks jai nustatytus klimato kaitos rodiklius. Neįgyvendinus įsipareigojimų, Lietuvai apyvartinių taršos leidimų (ATL) išpirkimas kainuotų iki 300 mln. eurų per dešimtmetį.
Vyriausybės parengtame plane numatoma, kad priemonėms įgyvendinti reikės apie 14 mlrd. eurų investicijų.
