„Klimato kaita labai didelė problema", – sako gyventojas.
„Iš esmės reikia keisti iš pagrindų daug nuostatų, daug pramonės dalykų, tikslų pakeisti. Tiek politika, tiek kiekvienas žmogus“, – mano TV3 kalbinta pašnekovė.
„Nešiukšlint! Ką dar, pasodint ką nors, nors gėlytę kokią“, – ragino gyventojas.
„Žmogus turi minimalią įtaką. Tai va“, – įsitikinęs kitas pašnekovas.
„Turėtų spręsti galingieji pasaulio, nuo jų daug kas priklauso, nuo mūsų kiekvieno žmogaus taip priklauso maži dalykai, nuo svarbių žmonių priklauso svarbūs dalykai“, – antrino dar viena kalbinta praeivė.
Kad tai – problema, sako ir klimatologas Justinas Kilpys. Visgi kas yra didžiausi klimato kaitos sukelėjai?
„Visoj žemėj ir Lietuvoj tai yra energetikos sektorius bei žemės ūkis, transportas būtų trečioj vietoj“, – teigia klimatologas J. Kilpys.
Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios ir skatina klimato kaitą, klimatologo teigimu, išsiskiria dėl žmonių veiklos. Mokslininko teigimu, Lietuvoje daugiausiai šių teršalų kaupiasi dėl energetikos – iškastinio kuro, dujų bei anglies deginimo, tuomet transporto, žemės ūkio, pramonės ir atliekų.
Daugiausia išskiriamas CO2 – anglies dvideginis ir jis sudaro 64 proc. visų šiltnamio efektą skatinančių dujų. Po jo įtaką daro metanas, azoto oksidai, florintos dujos ir kiti teršalai.
„Energetikoje tai anglies elektrinės yra pačios taršiausios ir tikrai anglies yra deginama dar labai daug ir Europoje, ir Azijoje, ir JAV. Nors labai daug kalbama apie atsinaujinančią energetiką, vis dėlto reikia pripažinti, kad ji sudaro dar labai nedidelę dalį", – sako J. Kilpys.
Aplinkos ministerijos duomenimis, diegti šiltnamio efektą sukeliančių dujų prevenciją įpareigoja nauji Europos Sąjungos reglamentai. Didesni pokyčiai planuojami nuo kitų metų.
„Ir nuo 2021 m. pas mus įsigalios Paryžiaus susitarimas, kad kiekvienas sektorius, lyginant su 2025-ais m. turės sumažinti po 9 proc. Tai įvairūs sektoriai, įvairios ministerijos prisideda prie to, kad būtų mažinama šiltnamio efektą sukeliančių dujų“, – sako Aplinkos ministerijos specialistė Judita Liukaitytė-Kukienė.
Lietuvoje per metus išskiriama apie 20 mln. tonų anglies dvideginio ekvivalento. Mokslininkų teigimu, mažai gyventojų turinčiai valstybei tai – didelis skaičius. O štai daugiausiai pasaulio gyventojų turinti Kinija žemės atmosferą teršia 500 kartų daugiau nei Lietuva, JAV lietuvių taršą viršija 250 kartų. Viena mažiausiai taršių valstybių – Islandija, kur yra apie 300 tūkst. gyventojų.
Mokslininko J. Kilpio teigimu, stipriausi teigiami pokyčiai gali įvykti valdžiai pasitelkus mokslininkų rekomendacijas, griežčiau kontroliuojant reglamentus, pradėjus taikyti tas pačias gamtos išteklius tausoti padėsiančias taisykles visiems.
„Tiek yra ir Lietuvos nacionalinė klimato kaitos strategija, yra Paryžiaus klimato kaitos susitarimas. Ir tų susitarimų, jų yra, ten yra iškelti visai ambicingi tikslai. Problema yra, kad jie nėra realiai įgyvendinami, dažnai lieka tokie tik pakalbėjimai“, – teigia J. Kilpys.
Mokslininkas džiaugiasi prieš klimato kaitą visame pasaulyje protestuojančiais jaunuoliais. Streikus pernai vasarą pradėjo dabar Nobelio taikos premijai nominuota švedų šešiolikmetė Greta Thunberg. Ji Pasaulio ekonomikos forume išsakė, jog protestuodami jaunuoliai reikalauja pasaulio politinių lyderių laikytis Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, imtis veiksmų dėl šiltnamio efektą sukeliančių emisijų mažinimo.
„Greitai nauji Europos parlamento rinkimai, bet daugybė mūsų, kurie labiausiai bus paveikti klimato krizės, žmones kaip aš, dar neturi balso teisės. Nors mes norime daryti įtaką politikų sprendimams dėl verslo, politikos, inžinerijos, žiniasklaidos, švietimo ir mokslo“, – sako G. Thunberg.
Paryžiaus klimato kaitos susitarimo pagrindinis tikslas, kad žemėje temperatūra nepakiltų daugiau nei 2 laipsniais. Tačiau, klimatologo J. Kilpio teigimu, jei nieks nesikeis, šią ribą planeta gali pasiekti jau po 12 metų. Todėl klimatologas sako, kad svarbu ir kiekvieno žmogaus indėlis.
Esą jau vien stengiantis mažiau švaistyti maistą, dažniau maitintis augalinės, o ne gyvulinės kilmės produktais, vengiant taršaus transporto, plastiko vartojimo, galima ženkliai sumažinti CO2 kiekį žemėje.
