Numatoma, kad ši protesto akcija bus didžiausia kada nors surengta prieš klimato pokyčių planetai keliamą grėsmę.
Skanduodami šūkius ir mojuodami plakatais vaikai ir suaugusieji Azijos ir Ramiojo vandenyno šalyse pradėjo šią protestų bangą, vėliau nusiritusią per Afriką ir Europą. Didžiulės minios užplūdo tokių miestų kaip Paryžius, Londonas ir Berlynas gatves.
„Mes esame ateitis, – sakė Delyje protestuoti išėjęs 15-metis Vihaanas Agarwalas. – Manome, kad nėra prasmės eiti į mokyklą, jeigu neturėsime ateities, kad galėtume gyventi.“
Organizatoriai prognozuoja, kad šioje akcijoje dalyvaus iš viso milijonas žmonių. Pasak jų, vien Australijoje prie protestų prisidėjo daugiau kaip 300 tūkst. vaikų, tėvų ir kitų šalininkų.
„Norėčiau paprašyti nekirsti miškų ir mažinti šiukšlių susidarymą, taip pat nenaudoti tiek daug naftos degalais varomų automobilių“, – Slovakijoje penkiametis Teo pareiškė susirinkusiems apie 500 protestuotojų.
Tokijo centre esančiame madingame komerciniame rajone daugelis demonstrantų nešė plakatus su užrašais „Stabdykite klimato pokyčius dabar“ ir „Antros planetos neturime“.
„Mes, suaugusieji, sukėlėme šią planetos krizę, – sakė viena iš Japonijos sostinėje surengtos demonstracijos dalyvių, 32 metų Chika Maruta, eitynėse dalyvavusi kartu su bendradarbiais iš vienos kosmetikos įmonės.
„Turėtume prisiimti atsakomybę už būsimą kartą“, – pridūrė ji.
„Nusipelnėme geriau“
Šešiolikmetė švedė moksleivė G. Thunberg kaltino pasaulio lyderius nepakankamai stengiantis užkirsti kelią žalingiems klimato pokyčiams ir mažinti atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis..
Šių protesto akcijų išvakarėse aktyvistė teigė, kad siūlomi sprendiniai yra „ignoruojami“.
„Viskas svarbu. Tai, ką darote – svarbu“, – G. Thunberg sako vaizdo pranešime, skirtame jos šalininkams.
Ir jauni, ir vyresni demonstrantai atkartojo jos raginimus.
Ganos, kurioje, kaip rodo agentūros „Afrobarometer“ tyrimas, apie 44 proc. gyventojų nėra girdėję apie klimato pokyčius, sostinėje Akroje demonstracijoje dalyvavo apie 200 žmonių.
„Tokios besivystančios šalys kaip Gana yra labiausiai veikiamos [šio proceso]. Neturime išteklių prisitaikyti prie klimato pokyčių“, – sakė protesto organizatorė, 26 metų Ellen Lindsey Awuku.
Šimtai kitų išėjo į gatves Kenijoje ir Ugandoje.
Planuojama, kad šių demonstracijų kulminacija įvyks Niujorke, kur apie 1,1 mln. mokinių maždaug iš 1,8 tūkst. mokyklų buvo atleisti nuo pamokų.
Pirmieji protestai prasidėjo dėl kylančio vandens lygio pavojų patiriančiose Ramiojo vandenyno valstybėse Vanuatu, Saliamono Salose ir Kiribatyje. Ten vaikai skandavo: „Mes neskęstame – mes kovojame!“
Nesusitaikymo su padėtimi žinia buvo siunčiama ir visoje Azijoje.
„Mes esame ateitis ir nusipelnėme geriau“, – Bankoke AFP sakė sakė „Tailando Greta“ už savo kampaniją prieš plastikinius maišelius prekybos centruose praminta 12-metė Lilly Satidtanasarn.
„Šią [problemą] sukūrė ankstesnės kartos prieš mus. Dėl vienos kartos rizikuojama labai daug kuo, ir nuo kitos kartos priklauso, kad visa tai pasikeistų“, – sakė 16-metis Reezanas Ahmedas per protestą Pakistano sostinėje Islamabade, kuriame dalyvavo apie tūkstantis žmonių.
Protestuoja ir Lietuva
Vilniaus centre, V. Kudirkos aikštėje, penktadienį apie du šimtai protestuotojų siekia atkreipti Vyriausybės ir verslo dėmesį į klimato kaitą.
„Planet over profit $", „Pasaulis tavo rankose“, „There's no planet B“, „Globalinis atšilimas palies ir tave“ ir panašiai, skelbia akcijos dalyvių laikomi plakatai.
„Man labai aktualios šiuolaikinės problemos, kaip klimato kaita, plastiko naudojimas, medžių kirtimas. Neseniai susimasčiau apie tai ir nusprendžiau dalyvauti, įgyti daugiau žinių“, – teigė protestuoti atėjusi 20 metė studentė Anželika Oleksina.
Ji teigė, kad nori nors minimaliai pagelbėti gamtai.
„Atėjau čia, nes aktyvistai ir pozityvią ateitį kuriantys žmonės rengia taikų susibūrimą, kurio dalimi aš mielai esu“, – kalbėjo 29 metų mokytojas Tomas Meldaikis.
Jis tvirtino, kad šis judėjimas gali pakeisti pasaulį į gerą.
„Už tai, už ką yra šis judėjimas, esu ir aš“, – pabrėžė T. Meldaikis.
Anot jos, šį penktadienį protestuotojai kviečiami rinktis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Ukmergės ir Utenos centrinėse aikštėse.
Jos teigimu, pastarąjį kartą šios iniciatyvos protestai pasauliniu mastu vyko gegužę, prieš Europos Parlamento rinkimus, tačiau nuo to laiko kovos su klimato kaita klausimu „pastebimas neveiksnumas ir paralyžius“.
Po savaitės, rugsėjo 27-ąją, rengiamas didesnis protestas – tikimasi, kad tada vien sostinėje dalyvaus per tūkstantį protestuotojų.
Mokslininkai sutaria, kad prie klimato šilimo prisideda žmogaus ūkinė veikla, dėl kurios didėja vadinamąjį šiltnamio efektą sukeliančios dujos.
Besikeičiantis klimatas daro įtakos ir Lietuvai – dažnesni atlydžiai žiemą kenkia keliams, statybų sektoriui, dėl staigesnių orų pokyčių ir ilgesnių sausrų kenčia ūkininkai.
Lietuvos Vyriausybė sako, kad kovojant su klimato kaita siekiama didinti energinį efektyvumą, mažinti automobilių taršą.
