„Va čia taip ir būdavo vanduo. Čia, va ten kupstai matosi. 30-40 centimetrų, vietomis iki pusės metro vandens būdavo. Paprastai čia niekas nepraeidavo“, – pasakoja parko direktorius Ramūnas Krugelis.
Kad pelkė senka, pastebėta prieš dvejus metus. Vandenį išgarino karštos vasaros, o ir kritulių trūksta. Iš viso čia išdžiuvo 105 hektarai pelkės. Po ledynmečio čia buvo dabartinis Metelių ežeras.
„Kažkada labai labai seniai čia buvo ežero dugnas. Paskui kai vanduo krito, čia buvo užpelkėjęs Metelio ežero pakraštys. Ir daug metų jis buvo neprieinamas žmonėms. Būdavo apie pusė metro vandens, o pavasarį čia iš viso plytėdavo vanduo“, – teigia R. Krugelis.
Išdžiūvusi pelkė dabar tapo puikiu prieglobsčiu įvairiems žvėrims ir paukščiams. Gyvūnai, paukščiai įpratę, kad čia niekada nevaikščiojo žmonės, todėl jautėsi saugūs.
„Turim keletą tokių retų. Tai yra jūrinis erelis, baltnugaris genys. Jeigu neatsistatys vandens lygis, pasikeis medžių rūšinė sudėtis, pasikeis augalija, pasikeis kiti gyvūnai. Tai jiems tos gyvenimo sąlygos gali tapti netinkamos“, – sako R. Krugelis.
Metelių regioninio parko direktorius sako, kad besikeičianti gamta kai kurioms rūšims neišvengiamai taps pražūtimi:
„Klimatologų nuomone, tai yra didelė įtaka klimato kaitos. Tai tas klimato pasikeitimas, vandens išgaravimas ir sąlygoja tuos dalykus. Kai kuriems augalams ir gyvūnams taps pražūtinga.“
Beje, apie šią Širvinto miško pelkę sklando jaudinantis pasakojimas. Esą per karą, susiradę sausesnę vietą, čia slėpėsi žmonės:
„Ir toje sausoje miško dalyje, kažkada karo metu, vietinių pasakojimu, slėpėsi visi vietiniai gyventojai nuo vokiečių armijos. Jiems nepavyko pasislėpti, vokiečiai juos rado, tačiau represijų jokių nebuvo, nes vokiečiai suprato, kad tai – taikūs gyventojai ir paliko juos ramybėje.“
Aplinkosaugininkai tikisi, kad ši 100 hektarų išdžiuvusi Širvinto miško pelkė dar atsistatys. Tačiau tam, ne vienerius metus, turėtų iškristi labai gausus kritulių kiekis.
