Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje buvo aptariamas Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas (NEKS).
Naikins mokestines lengvatas
Visoms plane numatytoms priemonėms iki 2030 m. reikės skirti 14,1 mlrd. eurų, iš jų – 9,8 mlrd. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pirminiame 2020 m. Lietuvos valstybės biudžeto projekte buvo numatyta daugiau kaip 11,5 mlrd. eurų pajamų (iš jų 1,9 mlrd. eurų ES ir kitų institucijų parama) ir 12,6 mlrd. eurų išlaidų.
Energetikos ministro patarėja Gintarė Krušnienė sakė, kad norint įgyvendinti plano išsikeltus tikslus tik energetikos srityje, prireiks 5,3 mlrd. eurų. Ministerija planuoja, kad pusę šios sumos sudarys valstybės lėšos, kitą pusę – privačios.
Plane Energetikos ministerija yra numačiusi panaikinti dalį mokestinių lengvatų. Pagal planą, 2020 m. naikinamas mažesnis akcizų tarifas šildymui skirtiems gazoliams; nuo 2021 m. mažinamos kvotos mažesniam akcizų tarifui žemės ūkio veikloje naudojamam žymėtam dyzelinui; nuo 2024 m. atsisakoma mažesnio akcizų tarifo akmens angliai, koksui ir lignitui, naudojamiems verslo reikmėms, o nuo 2025 m. atsisakoma mažesnio akcizų tarifo gamtinėms dujoms, kurios verslo reikmėms naudojamos kaip kuras skirtas šildymui.
„Dalis lengvatų palikta dėl socialinių priežasčių, kas liečia šildymo kainas, gamtinių dujų kainas buitiniams vartotojams“, – kalbėjo G. Krušnienė.
Tarp paliekamų lengvatų – gamtinių dujų, naudojamų mišriai šilumos ir elektros energijos gamybai, atleidimas nuo akcizų ir gamtinių dujų, tiekiamų buitiniams vartotojams ir asmenims, kurie yra paramos gavėjai, atleidimas nuo akcizų.
Plane yra numatytas ir energetinio skurdo mažinimas. Šiuo metu, Eurostato duomenimis, Lietuvoje yra 28 proc. gyventojų, kurie, dėl lėšų stygiaus, negali pakankamai šildyti būsto. Pagal naująjį planą, 2030 m. tokių žmonių turėtų likti 17 proc.
Siekia sumažinti kenksmingų dujų kiekį
Aplinkos viceministras Marius Narmontas teigė, kad Lietuvos tikslas iki 2030 m. 9 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų lygį, lyginant su 2005 m. užfiksuotu dujų lygiu. Europos Sąjunga savo tikslu yra užsibrėžusį šių dujų lygį sumažinti net 40 proc.
Didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį Lietuvoje išskiria transporto sektorius. M. Narmonto teigimu, pagrindinės priemonės, kurios turėtų sumažinti išmetamų dujų kiekį šiame sektoriuje – metinis taršos mokestis, transporto priemonių registracijos mokestis ir darnaus juodumo planų įgyvendinimas.
Susisiekimo viceministras Gytis Mažeika išskyrė ir keletą kitų priemonių. Viena jų – geležinkelių elektrifikacija, kurią paspartins „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimas. Viceministras užsiminė ir apie būsimą žaliąją viešųjų pirkimų politiką, kai viešasis sektorius, pirkdamas transporto paslaugas ar transporto priemones per viešuosius pirkimus, privalės įsigyti tik ekologiškas, „švarias“ transporto priemones.
G. Mažeika taip pat teigė, kad dabar galiojanti paramos sistema, leidžianti pigiau gyventojams įsigyti ekologiškus automobilius, galėtų būti praplėsta.
„Mes tikrai norime, kad miestai pajudėtų, iš idėjinio įgyvendinimo į realų įgyvendinimą, su zonomis be taršių automobilių“, – kalbėjo G. Mažeika.
Žemės ūkis yra antrasis pagal išmetamų dujų kiekį sektorius Lietuvoje. M. Narmontas pasakojo, kad norint šiame sektoriuje sumažinti dujų kiekį, plane siūloma mažinti mineralinių trąšų ir kuro vartojimą.
Lietuva – labiausiai klimato krizės paveikta šalis
Naujasis planas atliepia ir realią šalies situaciją, nes naujausias britų kompanijos „Greenmatch“ tyrimas rodo, kad Lietuva yra labiausiai klimato kaitos paveikta Europos
Pasak „Greenmatch“ analitikų, Lietuvoje nuo 1970 iki 2015 m. labiausiai pakilo jūros lygis, lyginant su kitomis Senojo žemyno šalimis. Per 45 metus jūros lygis pakilo 4,46 mm.
Lietuva taip pat lyderiauja tarp šalių, kuriose daugiausiai pakilo jūros temperatūra. Nuo 1960 iki 2014 metų jūros vandens temperatūra pakilo 0,73 laipsnio. Tačiau Lietuva šioje kategorijoje nėra vienvaldė lyderė, nes tiek pat temperatūra pakilo dar penkiose Europos valstybėse.
Šilo ne tik jūros vanduo, bet ir žemė. Lietuvoje ir dar šešiose valstybėse paviršiaus temperatūra per dešimtmetį pakilo 0.325 laipsnio.
Laikotarpyje nuo 1960 iki 2015 metų Lietuvoje kritulių kiekis kas dešimtmetį kilo po 20 mm.
„Greenmatch“ klimato krizės įtaką matavo balų skalėje nuo 0 iki 100. Lietuva surinko 75 balus. Po Lietuvos, labiausiai klimato krizė paveikė Suomiją (72,96 balai) ir Latviją (72,82 balai).
Vyriausybė planui pritaria
Lapkričio 13 d. Vyriausybė iš esmės pritarė integruotam Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 m. projektui.
„Europos Sąjunga kelia sau ambicingus tikslus iki amžiaus vidurio pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos ir atsisakyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl kova su klimato kaita yra ir ilgus metus išliks tarp svarbiausių Bendrijos tikslų. Ministrų kabineto patvirtintame plane kalbame apie mūsų įsipareigojimus planetai, augmenijai ir gyvūnijai, sau patiems ir savo vaikams bei anūkams“, – po priėmimo kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis.
Pagal Paryžiaus klimato susitarimą Europos Sąjungos narės turi nuo 1990 metų iki 2030 metų 40 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, pagerinti energijos vartojimo efektyvumą bent 32,5 proc. ir padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį energetikoje iki 32 proc. (2020 metais – 20 proc.).
Lietuvos Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plane rašoma, kad bus siekiama transporte, žemės ūkyje, atliekų ir kituose sektoriuose, neprekiaujančiuose taršos leidimais, 9 proc. sumažinti dujų išmetimą.
Šių metų birželį Europos Komisija rekomendavo Lietuvai atkreipti dėmesį į priemonių trūkumą užtikrinant šį siekį.
Briuselis kartu patarė konkretizuoti priemones, kad 2030 metais atsinaujinantys ištekliai sudarytų 45 proc. bendro galutinės energijos suvartojimo, o vien transporto sektoriuje – 15 proc., rekomenduota labiau sumažinti energijos suvartojimą 2030 metais.
Europos Sąjungos narės energetikos ir klimato srities veiksmų planus privalo parengti ir pateikti juos Europos Komisijai iki gruodžio 31 dienos.
