„Atvirai kalbant, tai susitarimas, kuriam neprieštarauju, tačiau prieštarauju jų pasirašytam susitarimui, nes, kaip įprasta, jie sudarė blogą susitarimą“, – sakė D. Trumpas spaudos konferencijoje.
„Taigi, mes galėtume vėl prie jo prisijungti“, – pridūrė prezidentas.
D. Trumpas pernai birželį paskelbė apie Vašingtono ketinimą pasitraukti iš 2015 metais pasirašyto tarptautinio susitarimo, kuriuo siekiama sumažinti klimato atšilimą skatinančią taršą anglies dvideginiu.
Pasitraukimo procesas yra ilgas ir sudėtingas, o pastarieji D. Trumpo komentarai vėl iškels klausimų, ar jis iš tiesų ketina pasitraukti iš Paryžiaus sutarties, ar tik siekia apkarpyti įsipareigojimus mažinti į atmosferą išmetamą anglies dvideginio kiekį.
JAV pasitraukimas neabejotinai sukeltų pavojų tarptautinėms pastangoms pasiekti, kad pasaulio klimatas iki šio šimtmečio pabaigos atšiltų ne daugiau kaip dviem laipsniais Celsijaus, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.
Kalbėdamas bendroje spaudos konferencijoje su Norvegijos vyriausybės vadove Erna Solberg (Erna Sulberg) D. Trumpas stengėsi pateikti savo kaip uolų aplinkosaugininką.
„Man labai rūpi aplinka, – sakė jis. – Mes norime švaraus vandens, švaraus oro, tačiau taip pat norime galinčių konkuruoti verslo įmonių.“
„Vienas didžiausių Norvegijos turtų yra dalykas, vadinamas vandeniu, – sakė prezidentas. – Jie turi milžinišką vandens energiją, milžinišką. Iš tiesų didžioji dalis jūsų energijos ar jūsų elektros pagaminama vandens. Norėčiau, kad ir mes taip galėtume.“
Kartais atrodo, kad klimato klausimu D. Trumpas blaškosi tarp savo patarėjų. Vieni jų, įskaitant prezidento dukrą Ivanką, pasisako už priemones, švelninančias klimato kaitos poveikį, o kiti mano, kad tarptautiniai susitarimai varžo Ameriką.
Per pirmuosius D. Trumpo kadencijos metus jo administracija ėmėsi žingsnių sušvelninti aplinkos apsaugos teisės aktus, kuriuos pramonė laiko stabdančiais augimą.
„Paryžiaus susitarimas iš tiesų būtų atėmęs iš mūsų konkurencingumą. Neleisime, kad taip nutiktų“, – sakė prezidentas.
