klimato kaita

Būstų renovacija padeda kovoti ne tik su aukštomis šildymo sąskaitomis, bet ir su aplinkos tarša. Tiesa, papildomai sutaupyti ir prisidėti prie klimato kaitos pažabojimo norintys Daugiabučių namų modernizavimo (atnaujinimo) programos dalyviai gali pastate įsirengti įvairius atsinaujinančius energijos šaltinius (AEŠ), pavyzdžiui, saulės jėgaines ar saulės kolektorius.

Seni ir nerenovuoti daugiabučiai lema mažiau kokybišką šiuose būstuose gyvenančių žmonių kasdienybę. Pastatų modernizavimas – bene efektyviausias būdas ne tik suteikti butų savininkams daugiau komforto bei sumažinti šildymui skiriamas išlaidas, bet ir kovoti su klimato kaita.

Siekdama paspartinti būstų renovacijos procesus šalyje ir tokiu būdu pažaboti klimato kaitą, valstybė skiria paramą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantiems žmonėms. Parama yra skiriama ne tik tiems gyventojams, kurie įsidiegia energinį daugiabučio efektyvumą gerinančias priemones, bet ir atsinaujinančius energijos išteklius (AEI) į namą integruojantiems butų savininkams. Na o dalis skurdžiausiai besiverčiančių žmonių už savo pastato renovaciją nesumoka nė cento.

Paskutinio aplinkos ministro kvietime teikti paraiškas daugiabučių renovacijai sąlygose atsirado naujas reikalavimas – renovuojami namai, kurių plotas viršija 1500 kv. m, turi įsirengti saulės jėgaines, gaminančias elektrą namo bendrojo naudojimo reikmėms, jeigu tam yra tinkamos aplinkybės.

Vokietija planuoja balsuoti už Europos Sąjungos priemonių rinkinį, pagal kurį nuo 2035 m. būtų palaipsniui atsisakoma automobilių su vidaus degimo varikliais, tačiau tik su tam tikromis išlygomis, rašo portalas DW. Tačiau ne visos šalys sutinka su griežta ES politika. Vokietija paketui pritars tik tuo atveju, jei jame bus įtraukta galimybė pardavinėti automobilius, naudojančius CO2 neutralius degalus, pareiškė Vokietijos aplinkos ministrė Steffi Lemke.

Trečiadienio naktį pasibaigusiame ES Aplinkos tarybos posėdyje pasiektas aplinkos ministrų susitarimas dėl penkių svarbiausių klimato kaitos „Fit for 55“ paketo teisės aktų. Taip pat patvirtintas naujas Kovos su pasauliniu miškų naikinimo reglamento Tarybos bendrasis požiūris, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Europos Sąjungos šalys visą naktį tarėsi dėl naujų bloko kovos su klimato kaita priemonių ir derybose daugiausia dėmesio skyrė Socialiniam klimato fondui, skirtam labiausiai pažeidžiamiems subjektams perėjimo prie ekologiškos ekonomikos laikotarpiu.

Europos Sąjungos šalys po sunkių derybų, užsitęsusių iki trečiadienio paryčių, pasiekė susitarimą paremti griežtesnes kovos su klimato kaita taisykles, numatančias iki 2035 metų eliminuoti naujų automobilių taršą anglies dvideginiu. 27 ES narės sutarė dėl įstatymo projekto, parengto siekiant iki 2030 metų mažiausiai 55 procentais sumažinti bloko taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD), palyginti su 1990 metais. Anksčiau buvo sutarta dėl sumažinimo 40 procentų.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai iki metų pabaigos įkurs „klimato klubą“, kur šalys savanoriškai galės koordinuoti ir spartinti kovos su pasauliniu atšilimu pastangas, sakoma antradienį paskelbtame lyderių pareiškime. Klubas bus atviras šalims, įsipareigojusioms dėl Paryžiaus susitarimo tikslo pasaulio temperatūros didėjimą apriboti 1,5 Celsijaus laipsnio ir iki 2050 metų pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu.

Nors persiplėšk. Taip būtų galima apibūdinti Vakarų valstybių dilemą. Paskelbti Europoje embargą rusiškai naftai, gabenamai tanklaiviais, buvo vertybiškai teisingas sprendimas, bet naftos kaina dėl to nekris, o gal net ir kils. Jeigu kils – tuomet Rusijai bus visai neblogai, nes daugiau pinigų pateks į jos biudžetą. Bet bent jau Europa nefinansuos ukrainiečių žudymo.

Gegužės 14 d. 13.00 val. Vilniaus Katedros aikštėje vyks mobilaus Klimato muziejaus atidarymo šventė. Interaktyvi, jūriniuose konteineriuose įrengta paroda, lydima Leonardo Pobedonoscevo, pradeda kelionę per 16 Lietuvos miestų. Šventę vainikuos grupės Biplan koncertas. Klimato muziejus gerokai skiriasi nuo įprastinio – jis įrengtas jūriniuose konteineriuose.

Aplinkos ministerija siūlo nepasiturintiems gyventojams 2 tūkst. eurų išmoką įsigyti netaršų automobilį sunaikinus senąjį. Visgi, nors susidomėjimo daug, kol kas paraiškų gauti kompensaciją gyventojai pildyti neskuba. Opozicija sako, kad ši priemonė tarsi pinigai į balą, o ekonomistas teigia, kad pati idėja sveikintina, tik jos paleidimo laikas labai nedėkingas.

Mes jau seniai bandome įsivaizduoti, kaip atrodys mūsų planeta, kai dėl nelaimės, klimato kaitos ar branduolinio karo išnyks gyvybė, o aplinka bus suniokota. Paslėpta kalne, atokioje saloje tarp žemyninės Norvegijos ir Šiaurės ašigalio, maždaug 122 metrų gylyje, o pasaulinė sėklų saugykla sukurta tam, kad mus išgelbėtų, jei taip atsitiktų, rašo „Tech Insider“. Joje saugomos vertingos viso pasaulio pasėlių sėklos. Neseniai dėl Sirijos pilietinio karo ji pirmą kartą padėjo žmonijai.

Dėl klimato kaitos vidutinė oro temperatūra Lietuvoje sušilo 1,2 laipsnio, penktadienį skelbia analizę atlikusi Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LMHT). Vidutinė metinė oro temperatūra pagal 1991–2020 metų laikotarpiu siekė 7,4 laipsnio šilumos, 1961–1990 metais ji buvo 6,2 laipsnio šilumos. „Dabartinėmis klimato sąlygomis vidutinė metų oro temperatūra tapo 1,2 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei anksčiau buvusio klimato sąlygomis“, – rašoma pranešime.

Prancūzų laivų inžinieriai meta iššūkį kovai su klimato kaita. Jie sukūrė prototipinį laivą, kuris neišskiria jokių Žemės atmosferą teršiančių emisijų. Prancūzai tikisi, kad jų sukurtas vandeniliu, vėju ir saule varomas laivas – jūrininkystės ateitis. „Energijos stebėtojas“ – pirmasis pasaulyje tik atsinaujinančia energija varomas laivas.

Dėl sudėtingų gamtinių sąlygų ir vis spartėjančio klimato atšilimo po vandeniu gali atsidurti daug pajūrio miestų su milijonais gyventojų. Kai kurios šalys imasi precedento neturinčių veiksmų, padėsiančių užbėgti nelaimei už akių. Sausio 17-ąją Indonezijos valdžia paskelbė, kad iki 2024-ųjų perkels šalies sostinę Džakartą į Kalimantano salą, o viso šiam grandioziniam projektui planuojama išleisti apie 28,5 mlrd. eurų.

Pagrindiniai prieštaringi praėjusių metų klimato signalai. 2021-ieji buvo klimato kaitos proveržio metai. Didžiulis politinis, žiniasklaidos ir visuomenės dėmesys buvo skirtas diskusijoms apie globalinio atšilimo sustabdymą. Tačiau nepaisant viso triukšmo, anglies dvideginio išmetimas vėl pakilo iki beveik prieš pandeminį lygį – tai vienas didžiausių kada nors užfiksuotų vienerių metų padidėjimų, rašo politico.eu.

Anksčiau Lietuvoje daugiabučių modernizacija buvo kontraversiška tema, apgaubta mitų ir nepasitikėjimo skraiste. Vis dėlto, paskutiniais metais vis mažiau šalies gyventojų reikia skatinti priimti šį sprendimą, kadangi jie patys aktyviai domisi renovacijos galimybėmis bei atsinaujinančių energijos šaltinių (AEŠ) įrengimu. Ekspertų teigimu, tai paaiškinti galėtų ne tik augantis susidomėjimas aplinkosauga, bet ir ženkliai šoktelėjusios elektros bei šildymo kainos.

Glazge vykusios JT klimato konferencijos COP26 delegatams iš beveik 200 pasaulio valstybių vėlai šeštadienį pasiekus naują pasaulinį susitarimą, skirtą pažaboti klimato kaitos padarinius, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas įspėjo apie artėjančią „klimato katastrofą“, o švedų paauglė aktyvistė Greta Thunberg supeikė susitarimą, kurį pavadino „bla, bla, bla“. Net ir tie, kas pasveikino Glazge pasiektą susitarimą, pripažino, jog tebereikia atlikti milžinišką darbą.

Glazge vykusios JT klimato konferencijos COP26 delegatai iš beveik 200 pasaulio valstybių vėlai šeštadienį pasiekė naują pasaulinį susitarimą, skirtą pažaboti klimato kaitos padarinius, kuriuos mokslininkai laiko potencialiai katastrofiškais. Kaip skelbia britų transliuotojas BBC, Glazgo klimato paktas yra pirmasis susitarimas, nedviprasmiškai įpareigojantis signatares riboti anglių naudojimą. Būtent ši iškastinio kuro rūšis labiausiai prisideda prie pasaulio klimato atšilimo.

Artėjant į pabaigą prieš dvi savaites prasidėjusioms įtemptoms deryboms dėl kovos su klimato kaita, šeštadienį buvo paskelbtas COP26 forumo galutinio pareiškimo projektas, kuriame šalys raginamos paspartinti „pastangas palaipsniui atsisakyti anglių energetikos be taršos mažinimo ir neefektyvių iškastinio kuro subsidijų“. Projekte teigiama, kad šalys pripažins „paramos poreikį teisingam perėjimui“ – tai nuoroda į iškastinio kuro pramonėje dirbančių asmenų raginimus teikti finansinę par...

Klimato kaitos konferencijoje Glazge – du itin svarbūs pasiekimai. Lyderiai sutarė iki 2030-ųjų sustabdyti miškų naikinimą ir bent trečdaliu sumažinti išmetamų metano dujų kiekį. Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda pažadėjo pasauliui per ateinančius tris dešimtmečius Lietuvos ekonomiką paversti neutralia klimatui. Kovotojai už gamtą į Glazgo klimato konferenciją COP26 susirinkusius lyderius laido kritikos strėles, kad šiame istoriniame renginyje kol kas daugiau žodžių negu darbų.

Pasaulio vadovų susitikime Glazge dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda antradienį sako gavęs Jungtinės Karalystės premjero Boriso Johnsono sutikimą kitąmet apsilankyti Lietuvoje. Konferencijoje neformaliai su Britanijos premjeru bendravęs šalies vadovas, pakvietė B. Johnsoną atvykti į Kaune kitąmet vyksiančius Europos kultūros sostinės renginius. „Kaip tik sėdėjome autobuse šalia ir kalbėjomės, kada gi pagaliau jis atvyks į Lietuvą.

Daugiau kaip 80 valstybių prisidėjo prie JAV ir Europos Sąjungos pažado iki šio dešimtmečio pabaigos 30 proc. sumažinti išmetamo metano kiekį, antradienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Pasaulio lyderiai antradienį milijardų 20 JAV dolerių vertės iniciatyvą iki 2030 metų sustabdyti mūsų planetos miškų nykimą, nors aplinkosaugos aktyvistų grupės skeptiškai vertina šį užmojį ir sako, kad planetos „žaliesiems plaučiams“ gelbėti reikalingi skubesni veiksmai. Jungtinės Karalystės vyriausybė, Jungtinių Tautų klimato konferencijos COP26 organizatorė, nurodė, kad naujajai miškų apsaugos iniciatyvai bus skirta beveik 20 mlrd. dolerių (apie 17,2 mlrd. eurų) valstybinių ir privačių lėšų.

Iki 2050-ųjų metų Lietuvos ekonomika bus neutrali klimatui, antradienį kalbėdamas Jungtinių Tautų klimato konferencijoje COP26 Glazge sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas čia pristatė Lietuvoje įgyvendinamas priemones prisidedančias prie klimato kaitos mažinimo. Pasak G. Nausėdos, Lietuva tvirtai remia tarptautinius ir Europos Sąjungos klimato kaitos tikslus. „Išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį jau sumažinome 58 proc.

Yra daug ataskaitų, pagrįstų moksliniais tyrimais, kuriose kalbama apie ilgalaikį klimato kaitos poveikį – kylantį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, temperatūrą ir jūros lygį. Pavyzdžiui, Paryžiaus susitarimas reikalauja, kad vidutinė pasaulio temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2 laipsniais Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra.

Mes žinome, kad klimato krizė ir toliau niokos mūsų planetą, kol vyriausybės nesiims veiksmų, tačiau kiek blogiau bus 2014 m. gimusiam kūdikiui? Žymiai blogiau, remiantis naujausia informacija. Kaip pranešta žurnale „Science“, naujoji karta per savo gyvenimą susidurs su septynis kartus didesnėmis karščio bangomis nei tie, gimę prieš 60 metų, jau patyrė ir dar patirs, jei vidutinė pasaulio temperatūra pasieks 3 °C (5,4 °F), palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra.

Pasaulio lyderiai susirinko į vieną svarbiausių klimato kaitos konferencijų planetos istorijoje. Lyderiai ragina nustoti su gamta elgtis kaip su tualetu ir ją beatodairiškai teršti.  Tačiau aktyvistai netiki, kad elitui pavyks susitarti dėl konkrečių priemonių klimato krizei mažinti. o vienų didžiasių pasaulio teršėjų vadovai – Kinijos, Rusijos ir Brazilijos prezidentai į šią konferenciją išvis nusispjovė ir į ją nė nepasivargino atvykti.

Jungtinių Tautų klimato konferenciją Glazge (COP26) galima būtų laikyti sėkminga, jeigu šalys dėl klimato kaitos užfiksuotų aiškius  įsipareigojimus, pirmadienį žurnalistams sakė konferencijoje dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda.  „Turi būti užfiksuoti labai aiškūs įsipareigojimai ir veikimo mechanizmas, kaip Paryžiaus susitarimo tikslus mes ketiname įgyvendinti. Jeigu tokie elementai būtų, sakyčiau, kad konferencija buvo vaisinga“, – sakė Prezidentas.

Romoje susirinkę 20-ties ekonomiškai stipriausių pasaulio šalių lyderiai antrą dieną tariasi kaip gaivinti pasaulio ekonomiką, pažaboti koronaviruso pandemiją ir kovoti su klimato kaita. Ir nors pažėrė daug pažadų, tačiau priėmė mažai įsipareigojimų. Ką pavyko sutarti ir dėl ko Glazge klimato aktyvistė Greta Tumberg ir tūkstančiai demonstantų ruošia pirtį šalių vadovams – reportaže. Romoje ekonomiškai stipriausių pasaulio šalių lyderiai per petį į garsųjį Trevį fontaną metą po euro monetą.

Romoje dvi dienas posėdžiavę „Didžiojo dvidešimtuko“ (G-20) šalių lyderiai sekmadienį sutarė dėl kompromisinio įsipareigojimo siekti poveikio klimatui neutralumo „iki ar maždaug iki šio amžiaus vidurio“. Prieš šį viršūnių susitikimą tikėtasi, kad jis paklos pamatą Škotijos Glazgo mieste prasidedančiai Jungtinių Tautų klimato konferencijai.

Jau po poros dienų Škotijoje prasidės pasaulinė klimato kaitos konferencija į kurią šalių lyderiai per porą dienų atskris lėktuvais. O vieno vokiečio kelionė iki Škotijos prasidėjo dar prieš tris mėnesius. Vyras per septynias šalis ir dešimtis miestų rieda paties sukonstruotoje, savo kojomis varomoje metalinėje sferoje. Ir pakeliui renka žmonių pažadus saugoti mūsų planetą.

Pirmadienį visoje Lietuvoje prasideda Aplinkos ministerijos rengiama Klimato savaitė, kuria siekiama atkreipti visuomenės, verslo ir kitų grupių dėmesį į aktualiausius klimato kaitos klausimus. Visą savaitę šia tema suplanuoti įvairūs renginiai – diskusijos, dirbtuvės, vieši pranešimai, akcijos, konkursai, skatinant žmones įsitraukti į prisitaikymo bei klimato kaitos švelninimo klausimus.

Internautai kėlė teorijas internete, kad kraterius Sibire galėjo išmušti apokaliptiniai asteroidai ar ateiviai, tačiau greitai paaiškėjo, kad skylės atsirado amžino įšalo viršūnėse, esančiose virš gamtinių dujų telkinių. Tačiau staiga atsirandantys krateriai buvo pribloškiantys. Kai kurie įtarė klimato kaitą, o kiti pirštu rodė į gausią regiono iškastinio kuro gavybą.

Šimtams milijonų žmonių, gyvenančių šalia pakrančių, jūros lygio kilimas yra ganėtinai pavojingas, ypač, kai ledo sluoksniai Antarktidoje sparčiai nyksta ir galiausiai gali sugriūti. Jūros jau ir taip sparčiai kyla, grasindamos užlieti tokius miestus kaip Majamis.

Italijoje verda aistros dėl klimato kaitos. Milane vykstančioje klimato kaitos konferencijoje aktyvistai susirėmė su policija, blokavo kelius ir kėlė chaosą per politikų diskusijas. Valdininkų pažadus imtis platesnių veiksmų kovoje su klimato kaita išjuokė ir į renginį atvykusi garsioji klimato aktyvistė Greta Thunberg.  Klimato aktyvistai su policija susirėmė Milane.

Ispanijoje, Bilbao mieste paslapčia pastatyta skulptūra sukėlė vietos gyventojų sąmyšį. Itin tikroviškas meno kūrinys vaizduoja upėje skęstančią mergaitę ir taip perspėja apie klimato kaitos pasekmes. Iš drumzlino Nerviono upės vandens į Bilbao miesto gyventojus beviltiškai žvelgia ši skęstančios mergaitės skulptūra. Kiekvieną dieną uostamiestyje, prasidėjus potvyniui, jos veidas palengva imta nirti po vandeniu, kol galiausiai jį visą apsemia.

Švedė aktyvistė Greta Thunberg antradienį atidarė jaunimo suvažiavimą klimato problemoms aptarti ir pasmerkė jau tris dešimtmečius besitęsiantį vyriausybių neveiklumą, apkaltinusi pasaulio lyderius, kad jie „paskandino“ ateities kartas savo „tuščiais žodžiais ir pažadais“. Kalbėdama likus kelioms savaitėms iki itin svarbios Jungtinių Tautų klimato konferencijos Glazge, G. Thunberg kaltino vyriausybes „begėdiškai sveikinus save“ už nepakankamus pažadus sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukelia...

Vedami klimato aktyvistės Gretos Tunberg, dešimtys tūkstančių moksleivių užtvindė Berlyno gatves reikalaudami politikų didinti kovą su klimato kaita. Judėjimo „Penktadieniai už ateitį“ aktyvistai po ilgos petraukos didžiulius mitingus surengė ir kituose miestuose. Vien Vokietijoje jų vyko 400. Nutilę dėl pasaulinės Covid-19 pandemijos, penktadieniniai moksleivių klimato protestai sugrįžo su trenksmu.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragina Jungtines Tautas padėti spręsti Minsko režimo kurstomą neteisėtos migracijos krizę pasienyje su Lietuva. Antradienį kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjoje (JTGA), šalies vadovas dar kartą pabrėžė, jog migrantų antplūdis yra hibridinė ataka. „Jau keletą mėnesių Lietuva reaguoja į beprecedentę hibridinę ataką. Dirbtinai sukūrusi ir nukreipusi nelegalios migracijos srautus, Baltarusija siekia daryti politinį spaudimą Europos Sąjungai.

Niujorke viešintis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad atkurdamos nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusias ekonomikas, šalys turi daugiau investuoti į žalos klimatui mažinimą. Taip jis kalbėjo Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso sušauktame renginyje darnaus vystymosi tikslų klausimu. „Daugiau kaip pusė pasaulio BVP priklauso nuo gamtos. Daugelio žmonių gyvenimas priklauso nuo gamtos.

Vabzdžiai tiesiog tirpsta mums priešais akis, o mes to nepastebime? Dar 2017-aisiais mokslo žurnale „Plos One“ publikuotas tyrimas pateikia nerimą keliančius ženklus. Mokslininkai išsiaiškino, kad skraidančių vabzdžių biomasė – visų rūšių bendra masė – per pastaruosius 25 metus Vokietijos gamtos draustiniuose susitraukė apie 75 proc. Kai kurie specialistai perspėja, kad artinasi tikra „vabzdžių apokalipsė“. „Šis ir kiti vėliau atlikti panašūs tyrimai kelia daug nerimo mokslo pasaulyje.

Prieš dvejus metus Notre Dame universitetas paskelbė indeksą, atskleidžiantį, kurios tautos buvo labiau ar mažiau paveiktos klimato kaitos. Žinomas kaip Notre Dame visuotinė prisitaikymo iniciatyva (ND-GAIN), ji vėl sukasi internete – ir jos išvados šiandien yra ne mažiau aktualios nei tada. Tai išsamus indeksas – jame nagrinėjamas kiekvienos šalies pažeidžiamumas ir pasirengimas prisitaikyti.

Dėl žmonių sukelto klimato atšilimo, per pastarąjį dešimtmetį smarkiai padaugėjo potvynių. NASA atlikti tyrimai parodė, kad kito dešimtmečio viduryje situacija gali tapti labai pavojinga, nes žemę veiks ne tik klimato kaita, bet ir savitas mėnulio ciklas, vadinamas nutacija. Mėnulis ir saulė turi didelį gravitacinį poveikį žemei, pavyzdžiui, būtent jie sukelia potvynius. Tačiau visi šie trys dangaus kūnai nėra tobulai sulygiuoti.

Spręsdami, ar norime susilaukti vaikų, mes įvertiname savo finansus, būsto situaciją, santykių statusą, karjeros planus ir dar daugybę kitų veiksnių. O pastaraisiais metais iškilo dar vienas vis gilėjančios klimato krizės iškeltas klausimas – kokį poveikį planetai turi vaiko susilaukimas? Daugeliui jaunų žmonių šis klausimas yra labai sudėtingas.

Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Modernizavimo fondo šiemet planuoja sulaukti 63 mln. eurų paramos elektromobiliams, švaresnėms technologijoms, savivaldybių pastatams atnaujinti, neariminei žemdirbystei.  Aplinkos ir energetikos ministrai patvirtino nacionalines finansavimo kryptis fondo paramai 2021-2022 metams, praneša Energetikos ministerija.  „Per šį dešimtmetį į Lietuvos ekonomiką pagal Žaliąjį kursą bus įlieta iki 7 mlrd.

Klimato kaita iki devynių kartų padidino pražūtingų didelių potvynių, panašių į praeitą mėnesį nuniokojusius dalį Vokietijos ir Belgijos, tikimybę, rodo antradienį paskelbta tarptautinė studija. Liepos viduryje Vokietijos vakarų regioną apėmę potvyniai pareikalavo mažiausiai 190 žmonių gyvybių, dar 38 žmonės žuvo po ekstremalių liūčių Belgijos pietiniame Valonijos regione. Pasitelkdami sparčiai vystomo prieskyros mokslo (angl.

Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg penktadienį pareiškė besitikinti nuvykti į COP26 klimato konferenciją, nors prieš keletą mėnesių grasino boikotuoti šį renginį dėl nesąžiningo vakcinų skirstymo pasaulyje. „Girdėjau, kad visiems delegatams bus siūloma vakcina, – naujienų agentūrai AFP sakė G. Thunberg. – Jei bus nustatyta, kad bus saugu, tikiuosi sudalyvauti.