„Mes jaučiame padidėjusį susidomėjimą renovacija, tačiau jis ateina ne iš visos Lietuvos regionų, o iš tam tikrų miestų, kur naudojamas taršus iškastinis kuras elektros gamybai: pavyzdžiui, Vilniuje ar kai kuriuose mažesniuose miesteliuose, kur vyrauja didžiausios šilumos gamybos kainos. Kaune šilumos kaina – viena mažiausių Lietuvoje, todėl atitinkamai iš šio miesto susilaukiame mažiau užklausų“, – pasakoja APVA Pastatų energinio taupumo departamento kompetencijų skyriaus patarėjas Marius Smaidžiūnas.
Platus atsinaujinančios energijos šaltinių spektras
M. Smaidžiūnas pastebi, kad įgyvendinant daugiabučių atnaujinimo projektą, vieni AEŠ yra paklausesni, nei kiti – didžiausio susidomėjimo sulaukia būtent tie elektros gamybos įrenginiai, kuriuos valstybė gan aktyviai subsidijuoja.
Atnaujinančių savo daugiabučius gyventojų tarpe vis labiau populiarėja ir netaršūs daugiabučių apšiltinimo būdai, tokie kaip šilumos siurbliai.
Ekspertas primena, kad renovuojant daugiabutį, galima rinktis iš visų rinkoje esančių AEŠ – šildymo poreikiui galima panaudoti saulės energiją, šilumos siurblius, geoterminius sprendimus ir biokurą naudojančius šiluminius katilus. Tuo tarpu elektros gamybai gyventojai turi galimybę rinktis iš saulės fotovoltinės elektrinės, įrengti vėjo jėgaines bei kitus elektrą gaminančius įrenginius.
Diegti atsinaujinančios energijos šaltinius – apsimoka
AEŠ nauda aplinkosaugai yra nenuginčijama, tačiau jie taip pat praverčia norintiems sumažinti elektros išlaidas. Puikus to pavyzdys – saulės elektrinių gamyba, kuri pastaraisiais metais yra gan smarkiai atpigusi, o kasmet šių sprendimų atsiperkamumas tik didėja.
„Jei prieš 5-6 metus mes turėjome 30 proc. subsidiją, atsiperkamumą per 12 metų, tai šiuo metu atsiperkamumas tėra 5-7 metai, iškastinio kuro sąnaudas pakeitus į visiškai netaršų šilumos šaltinį, sutaupymai būna akivaizdūs. Jei padidėjusios elektros sąnaudos yra kompensuojamos saulės pagaminta elektra, atsiperkamumas paprastų daugiabučių namų projektuose pagreitėja maždaug dvigubai“, – teigia M. Smaidžiūnas.
Lietuvoje yra ne viena sėkmės istorija, kai daugiabučių gyventojams įsirengus geoterminius šilumos siurblius, pavyksta žymiai sutaupyti. Visgi, ekspertas ragina šiomis sėkmės istorijomis aklai nesekti, o prieš tai pasidomėti ar namas, kuriame gyvenate, nėra prijungtas prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo ir ar yra galimybė tai padaryti. Tai svarbu, kadangi kone visi Lietuvos miestai ir taip naudoja AEŠ energiją šilumos gamybai.
„Jei daugiabutyje nėra galimybės prisijungti prie centralizuotų šilumos tiekimo tinklų arba jis yra nutolęs, pavyzdžiui, kaimiškoje vietovėje – tada tikrai siūlome apsvarstyti geoterminių šilumos siurblių sprendimą, nes jis pagreitina projekto atsiperkamumą ir nereikalauja jokios priežiūros, lyginant su kieto kuro naudojimu“, – teigia M. Smaidžiūnas.
Kompleksinės renovacijos nauda
Pratęsdamas temą apie AEŠ atsiperkamumą, APVA Pastatų energinio taupumo departamento projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus specialistas Tomas Giedris pabrėžia, kad pastaruosius reikėtų diegti tuomet, kai pastatas jau sutvarkytas kompleksiškai: yra apšiltintos sienos, stogas, pakeisti langai ir pan. – taip užtikrinama, kad pagaminta šiluma neišeis iš daugiabučio.
„Kompleksinį daugiabučio namo atnaujinimą kartu su AEŠ galima įgyvendinti vienu metu. Tai ekonominiu ir laiko atžvilgiais yra geriausias būdas, nes gyventojams suteikiama galimybė iškart pasinaudoti dvejais finansavimo šaltiniais – daugiabučių namų atnaujinimo modernizavimo projekto lėšomis ir klimato kaitos lėšomis“, – komentuoja T. Giedris.
Ekspertai džiaugiasi, kad Lietuvos gyventojų požiūris į renovaciją kinta – mažėja sklandančių mitų ar bereikalingų baimių. T. Giedriaus teigimu, žmonės ima suvokti, kad investavimas į daugiabučio modernizavimą kartu yra ir savo gyvenimo kokybės pagerinimas. Juk renovuojant namą sprendžiami ne tik energinio efektyvumo klausimai, bet ir sutvarkoma ventiliacija, aplinka, estetinis vaizdas.
„Geriausia motyvacija renovacijai atsiranda tuomet, kai kaimynai atnaujina savo daugiabutį. Tada šalia gyvenantys kaimynai mato teigiamą efektą ir jiems tampa lengviau priimti sprendimą“, – teigia pašnekovas.
Renovacijos tempai Lietuvoje yra verti pasididžiavimo
Besidžiaugiant didėjančiais renovacijos tempais šalyje, kyla natūralus smalsumas: kaip Lietuvai sekasi renovacija, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis?
„Kiek tenka bendrauti su kolegomis iš užsienio šalių, Lietuvoje daugiabučių atnaujinimo programa vyksta pakankamai efektyviai, tuo labiau, kad mes turime išskirtinę būsto valdymo rinką. Vakarų valstybėse – Prancūzijoje ir Vokietijoje labiau vyrauja būsto nuoma, tuo tarpu Lietuvoje kiekvienas daugiabučio gyventojas nori būti buto savininku. Iš to kartais kyla nemažai problemų, nes viename name gyvenant 10, 20 ar net 100 savininkų, susitarti dėl renovacijos gali būti sudėtinga“, – pabrėžia M. Smaidžiūnas
Jis priduria, kad lyginant su valstybėmis, kurios renovacijos programą pradėjo tuo pačiu metu, kaip ir Lietuva (Latvija, Lenkija, Vengrija) – mes esame pirmaujanti šalis.
Primename, kad visą naujausią informaciją apie renovaciją galite sužinoti kreipdamiesi į APVA energinio taupumo departamentą. Atsakymus į kylančius klausimus taip pat nesunkiai rasite internetinėje svetainėje www.betalt.lt.
