klimato kaita

Vokietija 2022 metais naudojo daugiau atsinaujinančios energijos nei bet kada, tačiau nepasiekė anglies dioksido išskyrimo mažinimo tikslų, nes Rusijos karas Ukrainoje paskatino grįžti prie didesnio anglių ir naftos naudojimo, pranešė ekspertų grupė.  Didžiausia Europos ekonomika pernai išmetė 761 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tik viena tona mažiau nei 2021 metais, ir viršijo tikslą – 756 mln. tonų, teigiama energetikos ekspertų grupės „Agora Energiewende“ pranešime.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė savo inicijuotus Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimus, kuriais numatomas teisės aktų projektų poveikio klimato kaitai vertinimas. „Šis Seimo priimtas įstatymas yra svarbi dalis Lietuvos namų darbų, kuriuos atliekame suvokdami, kad nuo mūsų sprendimų šiandien priklauso ir ateities kartų gyvenimo kokybė“, – Prezidentūros išplatintame pranešime sakė šalies vadovas.

Pasaulyje 75 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama miestuose. Lietuvos savivaldybės stengiasi eiti žalumo link, tačiau ne visada sulaukia gyventojų pritarimo, kartais piktinamasi, kad atsinaujinančios energijos jėgainės yra tiesiog... negražios. Verslas skatina keisti gyventojų požiūrį ir Lietuvos miestams siūlo sprendimą, kuris pakeistų tiek transporto, tiek energetikos sektorių neatpažįstamai.

Rusijos sostinėje Maskvoje itin neįprastas šiems metų laikams reiškinys – sniegu nuklotą miestą visą naktį turškė gausus lietus. Oro temperatūrai nuo „minusinės“ staiga pakilus iki +5 miestas buvo faktiškai užtvindytas. Sinoptikai gruodžio 12-ąją prognozuoja rekordinį kritulių kiekį – iki 60 proc. mėnesio normos. „1960-aisiais gruodžio 12-ąją iškrito 12,5 mm kritulių, tačiau dauguma jų buvo sniego pavidalu, o rytoj didžioji dalis bus lietaus.

Pernai visuose pasaulio regionuose įvyko ekstremalių reiškinių, susijusių su vandens gausa  arba jo trūkumų, pavyzdžiui, potvynių ar sausrų, o milijardams žmonių trūko gėlo vandens, antradienį pranešė Jungtinės Tautos.  JT Pasaulinė meteorologijos organizacija (PMO) savo pirmoje metinėje pasaulinių vandens išteklių būklės ataskaitoje nurodė, kad didelėse planetos teritorijose 2021 metais fiksuotos sausesnės nei įprastai sąlygos.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad Jungtinių Tautų COP27 viršūnių susitikime dėl klimato kaitos dėmesys nukrypo nuo pačios kovos su klimato kaita. Ministro teigimu, daug diskusijų kelia, ar Kiniją dar galima laikyti besivystančia šalimi, nors jos ekonomika yra antra pasaulyje, o pati Kinija yra didžiausia pasaulio teršėja. Kalbėdamas apie Lietuvos galimybes S. Gentvilas išskyrė Klaipėdos uostą, kuris gali tapti žaliojo vandenilio vartais į Europą.

Oro tarša smulkiomis dalelėmis 2020 metais Europos Sąjungoje nulėmė 238 000 ankstyvų mirčių - šiek tiek daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė Europos aplinkos agentūra (EAA). Naujoje EAA ataskaitoje teigiama, kad tais metais visame 27 šalių bloke „dėl smulkių kietųjų dalelių koncentracijos, viršijančios 2021 metų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą lygį, anksčiau laiko mirė 238 000 žmonių“. Skaičius yra šiek tiek didesnis nei 2019 metais ES, nors dėl COVID-19...

Klimato kaita pražudys dar daugiau žmonių skatindama užkrečiamųjų ligų plitimą, antradienį pareiškė Pasaulinio kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondo vadovas. Vykdomasis direktorius Peteris Sandsas teigia, kad šiemet fondas pastebėjo klimato kaitos „didėjantį poveikį“ žmonių sveikatai.

Kinija pirmadienį pasveikino susitarimą, pasiektą per Jungtinių Tautų COP27 viršūnių susitikimą Egipte dėl klimato kaitos, tačiau perspėjo, kad dėl pasaulinio bendradarbiavimo siekiant pažaboti kylančią temperatūrą dar laukia „ilgas kelias“. „Vis dar neaiškus pasauliniam prisitaikymui [prie klimato kaitos] skirto finansavimo padvigubinimo planas, o tai neskatina abipusio šiaurės ir pietų šalių pasitikėjimo“, – sakė Pekino Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning, turėdama omenyje ...

Per Jungtinių Tautų derybas dėl klimato kaitos COP27 šeštadienį pasiektas susitarimas dėl fondo, skirto pažeidžiamų šalių, nukentėjusių nuo ekstremalių oro sąlygų, patiriamiems nuostoliams padengti, sukūrimo, pranešė Europos Sąjungos šaltinis.

Penktadienį turėjusios baigtis Jungtinių Tautų derybos dėl klimato buvo pratęstos dar vienai dienai, derybininkams stengiantis išeiti iš aklavietės dėl fondo, skirto nuo visuotinio atšilimo poveikio smarkiai nukentėjusioms valstybėms, sukūrimo. „Šiandien turime vėl perjungti pavarą, laikas ne mūsų pusėje“, – delegatams sakė COP27 deryboms pirmininkaujantis Egipto užsienio reikalų ministras Samehas Shoukry ir pridūrė: „Esu pasiryžęs rytoj tvarkingai užbaigti šią konferenciją.

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas derybose dėl klimato kaitos ketvirtadienį paragino turtingąsias ir besivystančias šalis liautis „badyti pirštais“ ir susitarti dėl nuostolių, kuriuos patiria pažeidžiamos šalys, nukentėjusios nuo stichinių nelaimių, padengimo.

Lietuva prisijungė prie dešimties tarptautinių iniciatyvų, pateiktų Egipte vykstančioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje COP27, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija. Prie septynių iniciatyvų Lietuva prisijungė nacionaliniu pagrindu, prie dar trijų – kaip Europos Sąjungos (ES) narė. Daugiausia dėmesio skiriama konferencijai pirmininkaujančio Egipto iniciatyvai dėl darnių, klimatui atsparių miestų plėtros, teigiama pranešime.

Šalčio grandinių, naudojamų maisto gamybos ir pristatymo procesuose, efektyvumo gerinimas besivystančiose šalyse yra „būtinas“ kovojant su klimato kaita ir badu pasaulyje, sakoma šeštadienį paskelbtoje JT ataskaitoje.  JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ir JT aplinkosaugos programos (UNEP) bendrai parengtoje ataskaitoje teigiama, kad efektyvesnės šalčio grandinės leistų išvengti maisto švaistymo ir padidintų smulkiųjų ūkininkų pajamas.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas Egipte vykstančio COP27 aukščiausiojo lygio susitikimo klimato kaitos klausimais dalyvius penktadienį įspėjo, kad, tęsiantis klimato krizei, kyla grėsmė „pačiai planetos gyvybei“, ir patikino, kad Jungtinės Valstijos eina reikiamu keliu, siekdamos mažinti išmetamą anglies dioksido kiekį. „Klimato krizė daro poveikį žmonių saugumui, ekonominiam saugumui, aplinkos augumui, šalių saugumui ir pačiai planetos gyvybei“, – pabrėžė jis.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas penktadienį atvyko į Egipte vykstantį Jungtinių Tautų susitikimą klimato klausimais, turėdamas svarbių pasiekimų kovoje su pasauliniu atšilimu, tačiau patirdamas spaudimą daugiau nuveikti padedant stichinių nelaimių ištiktoms šalims.

Sparčiai šylantis pasaulis „negali sau leisti nė vieno šūvio“, antradienį Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime klimato klausimais pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, teigdamas, kad Rusijos invazija kelia grėsmę tarptautinėms pastangoms kovoti su klimato kaita.

Egipte vykstančią Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją (COP27) Lietuva gali išnaudoti su atsinaujinančia energetika susijusių technologijų eksporto skatinimui, antradienį Žinių radijui sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.  Anot jo ministro, Lietuva gali pasiūlyti sprendimus, susijusius su investicijomis į atsinaujinančią energetiką, vandens paruošimą.

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas Egipte vykstančiose derybose klimato klausimais COP27 pirmadienį pasaulio lyderiams sakė, kad žmonija turi bendradarbiauti, antraip žus dėl spartėjančio klimato kaitos poveikio. A. Guterresas teigė, kad žmonija susiduria su daugybe tarptautinių krizių, kurios nusmukdė ekonomiką ir sukrėtė tarptautinius santykius. „Bendradarbiauk arba žūk, – sakė jis. – Tai arba klimato solidarumo paktas, arba kolektyvinės savižudybės paktas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paragino JAV, Kiniją ir kitas ne Europos turtingąsias šalis sumokėti savo dalį, kuri padėtų besivystančioms šalims kovoti su klimato kaita.  Šis E. Macrono raginimas pasigirdo Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimo klimato klausimais COP27 kuluaruose.

Italijos sostinėje penktadienį grupė aktyvistų apipylė Vincento van Gogho šedevrą žirnių sriuba ir įspėjo, kad tokio pobūdžio protestai tęsis tol, kol daugiau dėmesio bus skiriama klimato kaitai. Olandų dailininko 1888 metais nutapytas paveikslas „Sėjėjas“, vaizduojantis laukuose dirbantį ūkininką šviečiant saulei, buvo eksponuojamas už stiklo ir nesugadintas, teigiama žiniasklaidos pranešimuose.

Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg sekmadienį pareiškė, kad nedalyvaus kitą mėnesį Egipte vyksiančiame Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos COP27, teigdama, kad jis tėra žaliasis smegenų plovimas (angl. greenwashing).  „Aš nedalyvausiu COP27 dėl daugybės priežasčių, tačiau erdvė pilietinei visuomenei šiais metais yra labai ribota“, – teigė ji Londone savo naujausios knygos pristatymo metu.

Esamų tarptautinių pažadų dėl klimato dar toli gražu nepakanka siekiant pasaulio temperatūros padidėjimą apriboti 1,5 Celsijaus laipsnio, rodo trečiadienį Jungtinių Tautų paskelbta ataskaita. Ji pasirodė likus mažiau nei dviem savaitėms iki svarbių derybų dėl pasaulio šiltėjimo pažabojimo.

Esamų tarptautinių pažadų dėl klimato dar toli gražu nepakanka siekiant pasaulio temperatūros padidėjimą apriboti 1,5 Celsijaus laipsnio, rodo trečiadienį Jungtinių Tautų paskelbta ataskaita. Ji pasirodė likus mažiau nei dviem savaitėms iki svarbių derybų dėl pasaulio šiltėjimo pažabojimo.

Pirmadienį, kovos su klimato kaita dieną, Lietuvoje pirmą kartą rengiamas Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas. Jo metu bus galima pasitikrinti žinias klimato kaitos, atliekų tvarkymo, gyvosios gamtos, energetikos, žiedinės ekonomikos ir Europos žaliojo kurso temose, teigia Žaliosios politikos institutas. Egzamine dalyvauti galės visi 14 metų sulaukę asmenys. Atskiras klausimų kategorijas organizatoriai paruošė moksleiviams, visuomenei ir aplinkosaugos sektoriaus ekspertams.

Jungtinėje Karalystėje grupelė aplinkosaugos aktyvistų prisiklijavo prie kelio ir visiškai paralyžiavo eismą gatvėje. Policininkams juos teko ne tik atklijuoti nuo asfalto, bet ir nuo vienas kito, mat šie rankas sujungė plastikiniais vamzdžiais. Visi protestuotojai buvo išvežti į policijos nuovadą. O Čekijoje protesto akciją surengė „Greenpeace“ aktyvistai, kurie Europos lyderius ragina nefinansuoti kruvino Putino karo. Trafalgaro aikštėje negali pravažiuoti nė vienas automobilis.

Kinija pastaruoju metu smarkiai padidino anglių naudojimą dėl ekstremalių oro sąlygų, vidaus energijos trūkumo ir kylančių pasaulinių degalų kainų, sustiprindama nerimą, kad Pekino politika gali trukdyti kovai su klimato kaita.  Kinija yra didžiausia pasaulyje teršėja šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, skatinančiomis visuotinį atšilimą, o prezidentas Xi Jinpingas yra pažadėjęs nuo 2026 metų mažinti anglių naudojimą kaip pastangų kovoti su klimato kaita dalį.

Iki Naujųjų metų Lietuvos miestai turi nustatyti mažos taršos zonas savo teritorijose. Kol vieni svarsto, kaip tai atrodys ir kalba apie geresnę infrastruktūrą pėstiesiems, kiti jau turi planą per daugiau nei penkmetį apmokestinti taršių automobilių įvažiavimą į miesto centrą.

Savo būstus renovuojantys ir Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai, kurių būstų plotas viršija 1,5 tūkst. kv. m., pastate turi įsirengti saulės elektrines. Tiesa, energiją bendrojo naudojimo reikmėms generuojančią jėgainę gali įsidiegti ir mažesniuose namuose gyvenantys programos dalyviai. Šios priemonės padeda ne tik sutaupyti, bet ir didina gyventojų energetinę nepriklausomybę bei prisideda prie klimato kaitos pažabojimo.

Gyvenamojo daugiabučio renovacija suteikia itin platų spektrą naudų. Kokių? Kviečiame susipažinti!...

Savo daugiabučius renovuojantys gyventojai gali prisidėti prie klimato kaitos pažabojimo ir investuoti į įvairias atsinaujinančius energijos šaltinius (AEŠ) naudojančias technologijas. Tokį sprendimą priėmė ir prieš šešerius metus modernizuoto, Kaune, Dujotiekio g. 21 stovinčio dvylikaaukščio gyventojai, kompleksinės renovacijos metu įsirengę šilumos siurblį gruntas-vanduo ir stebėję didžiulius sutaupymus.

Į daugiabučių renovacijos procesus įsitraukę šalies gyventojai gali aplinką tausoti ne tik didindami energinį būsto efektyvumą, bet ir įsidiegdami atsinaujinančius energijos šaltinius (AEŠ) naudojančias technologijas. Tarp jų – ir šilumos siurblys gruntas-vanduo, dar vadinamas geoterminiu šildymu.

Klimato kaitos sukeltos stichinės nelaimės Vokietijai nuo 2018 metų jau atsiėjo mažiausiai 80 mlrd. eurų, sakoma pirmadienį paskelbtoje „nerimą keliančioje“ ataskaitoje, kurioje pabrėžiama, kad nelaimių dažnis ir mastas tik didėja. Ekonomikos ir aplinkos ministerijų užsakymu parengtoje ataskaitoje apskaičiuota, kad sausrų, potvynių ir ekstremalių karščių padariniai Vokietijai nuo 2000 iki 2021 metų atsiėjo beveik 145 mlrd. eurų (147 mlrd.

Eleni Myrivili, Atėnų vyriausioji karščio pareigūnė, yra pirmoji tokia. Mažai tikėtina, kad ji bus paskutinė. Kodėl miestuose paprastai būna 5–10 laipsnių šilčiau nei aplinkiniuose kaimuose ir susidaro „šilumos salos“, bei kaip to išvengti?  Praėjus dviem savaitėms po to, kai Eleni Myrivili pradėjo dirbti Atėnų vyriausiąja karščio pareigūne, Graikiją užklupo viena baisiausių karščio bangų per visą jos istoriją. Temperatūra šalyje pasiekė 47 laipsnius Celsijaus.

Būstų renovacija padeda kovoti ne tik su aukštomis šildymo sąskaitomis, bet ir su aplinkos tarša. Tiesa, papildomai sutaupyti ir prisidėti prie klimato kaitos pažabojimo norintys Daugiabučių namų modernizavimo (atnaujinimo) programos dalyviai gali pastate įsirengti įvairius atsinaujinančius energijos šaltinius (AEŠ), pavyzdžiui, saulės jėgaines ar saulės kolektorius.

Seni ir nerenovuoti daugiabučiai lema mažiau kokybišką šiuose būstuose gyvenančių žmonių kasdienybę. Pastatų modernizavimas – bene efektyviausias būdas ne tik suteikti butų savininkams daugiau komforto bei sumažinti šildymui skiriamas išlaidas, bet ir kovoti su klimato kaita.

Siekdama paspartinti būstų renovacijos procesus šalyje ir tokiu būdu pažaboti klimato kaitą, valstybė skiria paramą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantiems žmonėms. Parama yra skiriama ne tik tiems gyventojams, kurie įsidiegia energinį daugiabučio efektyvumą gerinančias priemones, bet ir atsinaujinančius energijos išteklius (AEI) į namą integruojantiems butų savininkams. Na o dalis skurdžiausiai besiverčiančių žmonių už savo pastato renovaciją nesumoka nė cento.

Paskutinio aplinkos ministro kvietime teikti paraiškas daugiabučių renovacijai sąlygose atsirado naujas reikalavimas – renovuojami namai, kurių plotas viršija 1500 kv. m, turi įsirengti saulės jėgaines, gaminančias elektrą namo bendrojo naudojimo reikmėms, jeigu tam yra tinkamos aplinkybės.

Vokietija planuoja balsuoti už Europos Sąjungos priemonių rinkinį, pagal kurį nuo 2035 m. būtų palaipsniui atsisakoma automobilių su vidaus degimo varikliais, tačiau tik su tam tikromis išlygomis, rašo portalas DW. Tačiau ne visos šalys sutinka su griežta ES politika. Vokietija paketui pritars tik tuo atveju, jei jame bus įtraukta galimybė pardavinėti automobilius, naudojančius CO2 neutralius degalus, pareiškė Vokietijos aplinkos ministrė Steffi Lemke.

Trečiadienio naktį pasibaigusiame ES Aplinkos tarybos posėdyje pasiektas aplinkos ministrų susitarimas dėl penkių svarbiausių klimato kaitos „Fit for 55“ paketo teisės aktų. Taip pat patvirtintas naujas Kovos su pasauliniu miškų naikinimo reglamento Tarybos bendrasis požiūris, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Europos Sąjungos šalys visą naktį tarėsi dėl naujų bloko kovos su klimato kaita priemonių ir derybose daugiausia dėmesio skyrė Socialiniam klimato fondui, skirtam labiausiai pažeidžiamiems subjektams perėjimo prie ekologiškos ekonomikos laikotarpiu.

Europos Sąjungos šalys po sunkių derybų, užsitęsusių iki trečiadienio paryčių, pasiekė susitarimą paremti griežtesnes kovos su klimato kaita taisykles, numatančias iki 2035 metų eliminuoti naujų automobilių taršą anglies dvideginiu. 27 ES narės sutarė dėl įstatymo projekto, parengto siekiant iki 2030 metų mažiausiai 55 procentais sumažinti bloko taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD), palyginti su 1990 metais. Anksčiau buvo sutarta dėl sumažinimo 40 procentų.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai iki metų pabaigos įkurs „klimato klubą“, kur šalys savanoriškai galės koordinuoti ir spartinti kovos su pasauliniu atšilimu pastangas, sakoma antradienį paskelbtame lyderių pareiškime. Klubas bus atviras šalims, įsipareigojusioms dėl Paryžiaus susitarimo tikslo pasaulio temperatūros didėjimą apriboti 1,5 Celsijaus laipsnio ir iki 2050 metų pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu.

Nors persiplėšk. Taip būtų galima apibūdinti Vakarų valstybių dilemą. Paskelbti Europoje embargą rusiškai naftai, gabenamai tanklaiviais, buvo vertybiškai teisingas sprendimas, bet naftos kaina dėl to nekris, o gal net ir kils. Jeigu kils – tuomet Rusijai bus visai neblogai, nes daugiau pinigų pateks į jos biudžetą. Bet bent jau Europa nefinansuos ukrainiečių žudymo.

Gegužės 14 d. 13.00 val. Vilniaus Katedros aikštėje vyks mobilaus Klimato muziejaus atidarymo šventė. Interaktyvi, jūriniuose konteineriuose įrengta paroda, lydima Leonardo Pobedonoscevo, pradeda kelionę per 16 Lietuvos miestų. Šventę vainikuos grupės Biplan koncertas. Klimato muziejus gerokai skiriasi nuo įprastinio – jis įrengtas jūriniuose konteineriuose.

Aplinkos ministerija siūlo nepasiturintiems gyventojams 2 tūkst. eurų išmoką įsigyti netaršų automobilį sunaikinus senąjį. Visgi, nors susidomėjimo daug, kol kas paraiškų gauti kompensaciją gyventojai pildyti neskuba. Opozicija sako, kad ši priemonė tarsi pinigai į balą, o ekonomistas teigia, kad pati idėja sveikintina, tik jos paleidimo laikas labai nedėkingas.

Mes jau seniai bandome įsivaizduoti, kaip atrodys mūsų planeta, kai dėl nelaimės, klimato kaitos ar branduolinio karo išnyks gyvybė, o aplinka bus suniokota. Paslėpta kalne, atokioje saloje tarp žemyninės Norvegijos ir Šiaurės ašigalio, maždaug 122 metrų gylyje, o pasaulinė sėklų saugykla sukurta tam, kad mus išgelbėtų, jei taip atsitiktų, rašo „Tech Insider“. Joje saugomos vertingos viso pasaulio pasėlių sėklos. Neseniai dėl Sirijos pilietinio karo ji pirmą kartą padėjo žmonijai.

Dėl klimato kaitos vidutinė oro temperatūra Lietuvoje sušilo 1,2 laipsnio, penktadienį skelbia analizę atlikusi Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LMHT). Vidutinė metinė oro temperatūra pagal 1991–2020 metų laikotarpiu siekė 7,4 laipsnio šilumos, 1961–1990 metais ji buvo 6,2 laipsnio šilumos. „Dabartinėmis klimato sąlygomis vidutinė metų oro temperatūra tapo 1,2 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei anksčiau buvusio klimato sąlygomis“, – rašoma pranešime.

Prancūzų laivų inžinieriai meta iššūkį kovai su klimato kaita. Jie sukūrė prototipinį laivą, kuris neišskiria jokių Žemės atmosferą teršiančių emisijų. Prancūzai tikisi, kad jų sukurtas vandeniliu, vėju ir saule varomas laivas – jūrininkystės ateitis. „Energijos stebėtojas“ – pirmasis pasaulyje tik atsinaujinančia energija varomas laivas.