klimato kaita

Tauragės Pilies aikštėje pirmadienį bus pristatyta klimato kaitos kampanija „Neturime planetos B“, kurią organizuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra.  Tauragė, kaip ir Vilnius, siekia tapti neutralus klimatui. Šios Aplinkos projektų valdymo agentūros rengiamos kampanijos tikslas – išsklaidyti su klimato kaita susijusius mitus, parodyti, kaip klimatą veikia mūsų pačių elgesys, paskatinti jį keisti.

2023 metų birželis pasaulyje buvo karščiausias per 174 metus, skelbia JAV tyrėjai. Ir tai – ne pabaiga: dėl šiltėjančio klimato Lietuvoje jau kurį laiką fiksuojamas naujas reiškinys, kuris specialistams kelia nerimą.  Lietuvoje auga karštų dienų skaičius, o nusileidus saulei fiksuojamas naujas reiškinys – tropinės naktys, kai visą naktį išlieka virš 20 laipsnių šilumos.  „Seniau įprasta vasaros oro temperatūra įdienojus buvo 18–23 laipsniai, dabar tai yra 20–25 laipsniai.

Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba ketvirtadienį pranešė, kad praėjusį mėnesį pasaulyje buvo užfiksuotas karščiausias birželis per visą istoriją. Tikėtina, kad klimato kaita ir meteorologinis reiškinys „El Nino“ lems dar vieną karštą Šiaurės regiono vasarą. ES klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ (C3S) pranešimas žymi naujausią rekordas šiais metais, kol Ispanijoje jau buvo patirta sausra, o Kinijoje ir Jungtinėse Valstijose – smarkios karščio bangos.

Dėl Lietuvą siaubiančios stichinės sausros žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kaltina klimato kaitą, o kenčiantiems ūkininkams paramos pinigų lietaus nežada. Ministras ketina tik sušvelninti reikalavimus gauti numatytą europinę paramą. Žemės ūkio ir aplinkos ministrai tvirtina, kad ir toliau nėra priežasčių visoje šalyje skelbti ekstremalią padėtį, mat nėra pavojaus žmonių gyvybei ir turtui. O jei ūkininkų žemės išdžiuvo, ragina juos pačius jas ir pasilaistyti.

Europa – sparčiausiai šiltėjantis pasaulio žemynas, kuriame praėjusiais metais buvo maždaug 2,3 laipsnio Celsijaus karščiau nei priešindustriniais laikais, teigiama pirmadienį paskelbtoje išsamioje ataskaitoje. Joje priduriama, kad Europa turėtų pasiruošti iškęsti daugiau mirtinų karščio bangų, kurias lemia klimato kaita.

Lietuva yra užsibrėžusi iki 2050 m. iki nulio sumažinti išmetamas šiltnamio dujas ir kartu su kitomis Europos šalimis tapti klimatui neutralia. Vilnius ir Tauragė pateko į Europos Sąjungos programą, kurioje sieks šio tikslo pasiekti daug greičiau – iki 2030 metų. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas šalies miestams siūlo pavyzdį imti iš skandinavų, kurie savo miestus „sužalino“ dar prieš 15 metų.

Iš Europos Sąjungos – pastabos Lietuvai dėl įgyvendinamų pokyčių aplinkosaugos ir kovos su klimato krize srityje. Pirštu bedama ir į elektromobilių infrastruktūrą, ir į nesugebėjimą iškomunikuoti, kodėl keliami akcizai gyventojams, ir į situaciją dėl sąvartynų. Nors Lietuva net penkis kartus padidino sąvartynų mokestį, Europos biurokratai sako – to neužtenka.

Vos 10 procentų turtingiausių pasaulio gyventojų išmeta beveik pusę visų pasaulio šiltnamio efekto dujų. Neseniai paskelbtoje ataskaitoje skelbiama, kad į turtingų žmonių sąrašą patenka ir tie, kurių metinės šeimos pajamos nesiekia nė 40 tūkstančių eurų. Lietuvoje tokių žmonių dauguma. Mokslininkai aiškina, kad jei bent kartą per metus sau leidžiat skristi lėktuvu – teršiate labiau nei likę 90 procentų pasaulio žmonių.

Šiandien mūsų namai gali papasakoti ne tik apie mūsų skonį, vertybes ir pomėgius, bet ir atskleisti požiūrį į globalias – klimato kaitos – problemas. Suklusti reikėtų kiekvienam, nes šiandien namų ūkiams tenka daugiau nei ketvirtis visos Europos Sąjungoje suvartojamos energijos. Negana to, beveik 80 proc. energijos vis dar yra pagaminama iš iškastinio kuro – dujų, naftos, anglies. Tačiau kiekvienas galime gyventi atsakingiau.

Pagrindiniai Kinijos ir Jungtinių Valstijų pramonės ir ekonomikos centrai yra vieni iš labiausiai pažeidžiamų regionų pasaulyje, kalbant apie klimato kaitos lemiamus ir vis daugiau žalos padarančius ekstremalius orų reiškinius, teigiama pirmadienį paviešintoje išsamioje analizėje.

Pietų vandenyno plotas, kurį dengia ledas, dabar yra rekordiškai mažas, todėl Antarktidos ledo sluoksnį paremiančius šelfinius ledynus veikia bangos ir aukštesnė temperatūra, pranešė mokslininkai. JAV nacionalinio sniego ir ledo informacijos centras (NSIDC) ketvirtadienį pranešė, kad šią savaitę Pietų vandenyno ledo plotas sumažėjo iki 1,91 mln. kvadratinių kilometrų, o tai yra mažiausias ledo plotas nuo 1979-ųjų, kai buvo pradėti rinkti tokie duomenys.

Elektriniai sunkvežimiai per visą jų naudojimo trukmę išmeta gerokai mažiau planetos klimatą šildančių teršalų nei dyzeliniai sunkvežimiai, rodo antradienį Europoje paskelbta ataskaita, kurioje pabrėžiama, kad didžiausią poveikį klimatui daro transporto priemonių naudojimas, o ne jų gamyba. Transporto sektoriui tenka apie 30 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų Europos Sąjungoje. Tai yra didžiausias minėtų teršalų šaltinis bloke.

Garsioji Švedijos klimato kaitos aktyvistė Greta Thunberg buvo sulaikyta Vokietijoje – ją policininkams teko tiesiog išnešti ant rankų. Gretą Thunberg pareigūnai sulaikė proteste, kur šimtai nepatenkintų aktyvistų bandė sustabdyti vieno kaimo griovimą – šią gyvenvietę valdžia nori sulyginti su žeme, mat žada plėsti šalia esančią anglies kasyklą. Protestuotojų minioje buvo galima išvysti ir visiems gerai pažįstamą veidą – garsią Švedijos klimato kaitos aktyvistę Greta Thunberg.

Jungtinės Tautos ketvirtadienį patvirtino, kad pastarieji aštuoneri metai buvo karščiausio nuo tada, kai buvo pradėti registruoti duomenys, nepaisant užsitęsusio „La Nina“ meteorologinio reiškinio vėsinančio poveikio.

Pastarieji aštuoneri metai buvo šilčiausi per visą istoriją, nepaisant „La Nina“ reiškinio vėsinančio poveikio pastaruosius trejus metus, antradienį pranešė Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba. „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos duomenimis, 2022-ieji, kai dėl klimato kaitos įvyko precedento neturinčių stichinių nelaimių, buvo penkti šilčiausi metai nuo XIX amžiaus, kai pradėta rinkti tokius duomenis.

Praėjusiais metais vidutinė temperatūra Jungtinėje Karalystėje pirmą kartą nuo įrašų kaupimo pradžios viršijo 10 laipsnių Celsijaus.  Šalies meteorologijos tarnyba ketvirtadienį patvirtino, kad 2022-ieji buvo karščiausi šalies metai – vidutinė temperatūra siekė 10,03 laipsnio Celsijaus.

Vokietija 2022 metais naudojo daugiau atsinaujinančios energijos nei bet kada, tačiau nepasiekė anglies dioksido išskyrimo mažinimo tikslų, nes Rusijos karas Ukrainoje paskatino grįžti prie didesnio anglių ir naftos naudojimo, pranešė ekspertų grupė.  Didžiausia Europos ekonomika pernai išmetė 761 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tik viena tona mažiau nei 2021 metais, ir viršijo tikslą – 756 mln. tonų, teigiama energetikos ekspertų grupės „Agora Energiewende“ pranešime.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė savo inicijuotus Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimus, kuriais numatomas teisės aktų projektų poveikio klimato kaitai vertinimas. „Šis Seimo priimtas įstatymas yra svarbi dalis Lietuvos namų darbų, kuriuos atliekame suvokdami, kad nuo mūsų sprendimų šiandien priklauso ir ateities kartų gyvenimo kokybė“, – Prezidentūros išplatintame pranešime sakė šalies vadovas.

Pasaulyje 75 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama miestuose. Lietuvos savivaldybės stengiasi eiti žalumo link, tačiau ne visada sulaukia gyventojų pritarimo, kartais piktinamasi, kad atsinaujinančios energijos jėgainės yra tiesiog... negražios. Verslas skatina keisti gyventojų požiūrį ir Lietuvos miestams siūlo sprendimą, kuris pakeistų tiek transporto, tiek energetikos sektorių neatpažįstamai.

Rusijos sostinėje Maskvoje itin neįprastas šiems metų laikams reiškinys – sniegu nuklotą miestą visą naktį turškė gausus lietus. Oro temperatūrai nuo „minusinės“ staiga pakilus iki +5 miestas buvo faktiškai užtvindytas. Sinoptikai gruodžio 12-ąją prognozuoja rekordinį kritulių kiekį – iki 60 proc. mėnesio normos. „1960-aisiais gruodžio 12-ąją iškrito 12,5 mm kritulių, tačiau dauguma jų buvo sniego pavidalu, o rytoj didžioji dalis bus lietaus.

Pernai visuose pasaulio regionuose įvyko ekstremalių reiškinių, susijusių su vandens gausa  arba jo trūkumų, pavyzdžiui, potvynių ar sausrų, o milijardams žmonių trūko gėlo vandens, antradienį pranešė Jungtinės Tautos.  JT Pasaulinė meteorologijos organizacija (PMO) savo pirmoje metinėje pasaulinių vandens išteklių būklės ataskaitoje nurodė, kad didelėse planetos teritorijose 2021 metais fiksuotos sausesnės nei įprastai sąlygos.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad Jungtinių Tautų COP27 viršūnių susitikime dėl klimato kaitos dėmesys nukrypo nuo pačios kovos su klimato kaita. Ministro teigimu, daug diskusijų kelia, ar Kiniją dar galima laikyti besivystančia šalimi, nors jos ekonomika yra antra pasaulyje, o pati Kinija yra didžiausia pasaulio teršėja. Kalbėdamas apie Lietuvos galimybes S. Gentvilas išskyrė Klaipėdos uostą, kuris gali tapti žaliojo vandenilio vartais į Europą.

Oro tarša smulkiomis dalelėmis 2020 metais Europos Sąjungoje nulėmė 238 000 ankstyvų mirčių - šiek tiek daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė Europos aplinkos agentūra (EAA). Naujoje EAA ataskaitoje teigiama, kad tais metais visame 27 šalių bloke „dėl smulkių kietųjų dalelių koncentracijos, viršijančios 2021 metų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą lygį, anksčiau laiko mirė 238 000 žmonių“. Skaičius yra šiek tiek didesnis nei 2019 metais ES, nors dėl COVID-19...

Klimato kaita pražudys dar daugiau žmonių skatindama užkrečiamųjų ligų plitimą, antradienį pareiškė Pasaulinio kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondo vadovas. Vykdomasis direktorius Peteris Sandsas teigia, kad šiemet fondas pastebėjo klimato kaitos „didėjantį poveikį“ žmonių sveikatai.

Kinija pirmadienį pasveikino susitarimą, pasiektą per Jungtinių Tautų COP27 viršūnių susitikimą Egipte dėl klimato kaitos, tačiau perspėjo, kad dėl pasaulinio bendradarbiavimo siekiant pažaboti kylančią temperatūrą dar laukia „ilgas kelias“. „Vis dar neaiškus pasauliniam prisitaikymui [prie klimato kaitos] skirto finansavimo padvigubinimo planas, o tai neskatina abipusio šiaurės ir pietų šalių pasitikėjimo“, – sakė Pekino Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning, turėdama omenyje ...

Per Jungtinių Tautų derybas dėl klimato kaitos COP27 šeštadienį pasiektas susitarimas dėl fondo, skirto pažeidžiamų šalių, nukentėjusių nuo ekstremalių oro sąlygų, patiriamiems nuostoliams padengti, sukūrimo, pranešė Europos Sąjungos šaltinis.

Penktadienį turėjusios baigtis Jungtinių Tautų derybos dėl klimato buvo pratęstos dar vienai dienai, derybininkams stengiantis išeiti iš aklavietės dėl fondo, skirto nuo visuotinio atšilimo poveikio smarkiai nukentėjusioms valstybėms, sukūrimo. „Šiandien turime vėl perjungti pavarą, laikas ne mūsų pusėje“, – delegatams sakė COP27 deryboms pirmininkaujantis Egipto užsienio reikalų ministras Samehas Shoukry ir pridūrė: „Esu pasiryžęs rytoj tvarkingai užbaigti šią konferenciją.

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas derybose dėl klimato kaitos ketvirtadienį paragino turtingąsias ir besivystančias šalis liautis „badyti pirštais“ ir susitarti dėl nuostolių, kuriuos patiria pažeidžiamos šalys, nukentėjusios nuo stichinių nelaimių, padengimo.

Lietuva prisijungė prie dešimties tarptautinių iniciatyvų, pateiktų Egipte vykstančioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje COP27, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija. Prie septynių iniciatyvų Lietuva prisijungė nacionaliniu pagrindu, prie dar trijų – kaip Europos Sąjungos (ES) narė. Daugiausia dėmesio skiriama konferencijai pirmininkaujančio Egipto iniciatyvai dėl darnių, klimatui atsparių miestų plėtros, teigiama pranešime.

Šalčio grandinių, naudojamų maisto gamybos ir pristatymo procesuose, efektyvumo gerinimas besivystančiose šalyse yra „būtinas“ kovojant su klimato kaita ir badu pasaulyje, sakoma šeštadienį paskelbtoje JT ataskaitoje.  JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ir JT aplinkosaugos programos (UNEP) bendrai parengtoje ataskaitoje teigiama, kad efektyvesnės šalčio grandinės leistų išvengti maisto švaistymo ir padidintų smulkiųjų ūkininkų pajamas.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas Egipte vykstančio COP27 aukščiausiojo lygio susitikimo klimato kaitos klausimais dalyvius penktadienį įspėjo, kad, tęsiantis klimato krizei, kyla grėsmė „pačiai planetos gyvybei“, ir patikino, kad Jungtinės Valstijos eina reikiamu keliu, siekdamos mažinti išmetamą anglies dioksido kiekį. „Klimato krizė daro poveikį žmonių saugumui, ekonominiam saugumui, aplinkos augumui, šalių saugumui ir pačiai planetos gyvybei“, – pabrėžė jis.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas penktadienį atvyko į Egipte vykstantį Jungtinių Tautų susitikimą klimato klausimais, turėdamas svarbių pasiekimų kovoje su pasauliniu atšilimu, tačiau patirdamas spaudimą daugiau nuveikti padedant stichinių nelaimių ištiktoms šalims.

Sparčiai šylantis pasaulis „negali sau leisti nė vieno šūvio“, antradienį Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime klimato klausimais pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, teigdamas, kad Rusijos invazija kelia grėsmę tarptautinėms pastangoms kovoti su klimato kaita.

Egipte vykstančią Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją (COP27) Lietuva gali išnaudoti su atsinaujinančia energetika susijusių technologijų eksporto skatinimui, antradienį Žinių radijui sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.  Anot jo ministro, Lietuva gali pasiūlyti sprendimus, susijusius su investicijomis į atsinaujinančią energetiką, vandens paruošimą.

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas Egipte vykstančiose derybose klimato klausimais COP27 pirmadienį pasaulio lyderiams sakė, kad žmonija turi bendradarbiauti, antraip žus dėl spartėjančio klimato kaitos poveikio. A. Guterresas teigė, kad žmonija susiduria su daugybe tarptautinių krizių, kurios nusmukdė ekonomiką ir sukrėtė tarptautinius santykius. „Bendradarbiauk arba žūk, – sakė jis. – Tai arba klimato solidarumo paktas, arba kolektyvinės savižudybės paktas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paragino JAV, Kiniją ir kitas ne Europos turtingąsias šalis sumokėti savo dalį, kuri padėtų besivystančioms šalims kovoti su klimato kaita.  Šis E. Macrono raginimas pasigirdo Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimo klimato klausimais COP27 kuluaruose.

Italijos sostinėje penktadienį grupė aktyvistų apipylė Vincento van Gogho šedevrą žirnių sriuba ir įspėjo, kad tokio pobūdžio protestai tęsis tol, kol daugiau dėmesio bus skiriama klimato kaitai. Olandų dailininko 1888 metais nutapytas paveikslas „Sėjėjas“, vaizduojantis laukuose dirbantį ūkininką šviečiant saulei, buvo eksponuojamas už stiklo ir nesugadintas, teigiama žiniasklaidos pranešimuose.

Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg sekmadienį pareiškė, kad nedalyvaus kitą mėnesį Egipte vyksiančiame Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos COP27, teigdama, kad jis tėra žaliasis smegenų plovimas (angl. greenwashing).  „Aš nedalyvausiu COP27 dėl daugybės priežasčių, tačiau erdvė pilietinei visuomenei šiais metais yra labai ribota“, – teigė ji Londone savo naujausios knygos pristatymo metu.

Esamų tarptautinių pažadų dėl klimato dar toli gražu nepakanka siekiant pasaulio temperatūros padidėjimą apriboti 1,5 Celsijaus laipsnio, rodo trečiadienį Jungtinių Tautų paskelbta ataskaita. Ji pasirodė likus mažiau nei dviem savaitėms iki svarbių derybų dėl pasaulio šiltėjimo pažabojimo.

Esamų tarptautinių pažadų dėl klimato dar toli gražu nepakanka siekiant pasaulio temperatūros padidėjimą apriboti 1,5 Celsijaus laipsnio, rodo trečiadienį Jungtinių Tautų paskelbta ataskaita. Ji pasirodė likus mažiau nei dviem savaitėms iki svarbių derybų dėl pasaulio šiltėjimo pažabojimo.

Pirmadienį, kovos su klimato kaita dieną, Lietuvoje pirmą kartą rengiamas Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas. Jo metu bus galima pasitikrinti žinias klimato kaitos, atliekų tvarkymo, gyvosios gamtos, energetikos, žiedinės ekonomikos ir Europos žaliojo kurso temose, teigia Žaliosios politikos institutas. Egzamine dalyvauti galės visi 14 metų sulaukę asmenys. Atskiras klausimų kategorijas organizatoriai paruošė moksleiviams, visuomenei ir aplinkosaugos sektoriaus ekspertams.

Jungtinėje Karalystėje grupelė aplinkosaugos aktyvistų prisiklijavo prie kelio ir visiškai paralyžiavo eismą gatvėje. Policininkams juos teko ne tik atklijuoti nuo asfalto, bet ir nuo vienas kito, mat šie rankas sujungė plastikiniais vamzdžiais. Visi protestuotojai buvo išvežti į policijos nuovadą. O Čekijoje protesto akciją surengė „Greenpeace“ aktyvistai, kurie Europos lyderius ragina nefinansuoti kruvino Putino karo. Trafalgaro aikštėje negali pravažiuoti nė vienas automobilis.

Kinija pastaruoju metu smarkiai padidino anglių naudojimą dėl ekstremalių oro sąlygų, vidaus energijos trūkumo ir kylančių pasaulinių degalų kainų, sustiprindama nerimą, kad Pekino politika gali trukdyti kovai su klimato kaita.  Kinija yra didžiausia pasaulyje teršėja šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, skatinančiomis visuotinį atšilimą, o prezidentas Xi Jinpingas yra pažadėjęs nuo 2026 metų mažinti anglių naudojimą kaip pastangų kovoti su klimato kaita dalį.

Iki Naujųjų metų Lietuvos miestai turi nustatyti mažos taršos zonas savo teritorijose. Kol vieni svarsto, kaip tai atrodys ir kalba apie geresnę infrastruktūrą pėstiesiems, kiti jau turi planą per daugiau nei penkmetį apmokestinti taršių automobilių įvažiavimą į miesto centrą.

Savo būstus renovuojantys ir Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai, kurių būstų plotas viršija 1,5 tūkst. kv. m., pastate turi įsirengti saulės elektrines. Tiesa, energiją bendrojo naudojimo reikmėms generuojančią jėgainę gali įsidiegti ir mažesniuose namuose gyvenantys programos dalyviai. Šios priemonės padeda ne tik sutaupyti, bet ir didina gyventojų energetinę nepriklausomybę bei prisideda prie klimato kaitos pažabojimo.

Gyvenamojo daugiabučio renovacija suteikia itin platų spektrą naudų. Kokių? Kviečiame susipažinti!...

Savo daugiabučius renovuojantys gyventojai gali prisidėti prie klimato kaitos pažabojimo ir investuoti į įvairias atsinaujinančius energijos šaltinius (AEŠ) naudojančias technologijas. Tokį sprendimą priėmė ir prieš šešerius metus modernizuoto, Kaune, Dujotiekio g. 21 stovinčio dvylikaaukščio gyventojai, kompleksinės renovacijos metu įsirengę šilumos siurblį gruntas-vanduo ir stebėję didžiulius sutaupymus.

Į daugiabučių renovacijos procesus įsitraukę šalies gyventojai gali aplinką tausoti ne tik didindami energinį būsto efektyvumą, bet ir įsidiegdami atsinaujinančius energijos šaltinius (AEŠ) naudojančias technologijas. Tarp jų – ir šilumos siurblys gruntas-vanduo, dar vadinamas geoterminiu šildymu.

Klimato kaitos sukeltos stichinės nelaimės Vokietijai nuo 2018 metų jau atsiėjo mažiausiai 80 mlrd. eurų, sakoma pirmadienį paskelbtoje „nerimą keliančioje“ ataskaitoje, kurioje pabrėžiama, kad nelaimių dažnis ir mastas tik didėja. Ekonomikos ir aplinkos ministerijų užsakymu parengtoje ataskaitoje apskaičiuota, kad sausrų, potvynių ir ekstremalių karščių padariniai Vokietijai nuo 2000 iki 2021 metų atsiėjo beveik 145 mlrd. eurų (147 mlrd.