Europos Sąjunga siekia, kad Europa taptų pirmuoju klimatui neutraliu žemynu ir užsibrėžė tikslą, kad grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis iki 2050 m. būtų lygus nuliui.
Prie šio tikslo įgyvendinimo prisidėti įpareigota yra ir Lietuva. Dėl to valdžia parengė Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, kurią prieš dvejus metus patvirtino Seimas.
Pramonės, transporto, žemės ūkio sektoriams numatyti reikalavimai sumažinti išmetamųjų ilgalaikį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ateityje atsisakyti iškastinio kuro.
Taip pat numatoma nuolat didinti atsinaujinančios energijos išteklių energijos kiekį, elektromobilių ir netaršių transporto priemonių skaičių.
Tarp pagrindinių tikslų – iki 2040 m. sumažinti 85 proc., o iki 2050 m. sumažinti 100 proc. išmetamųjų ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu.
Du šalies miestai sieks šių tikslų pasiekti greičiau. Praėjusiais metais paskelbta, kad Vilnius ir Tauragė pateko tarp 100 Europos miestų, kurie buvo atrinkti dalyvauti Europos Sąjungos misijoje „100 klimatui neutralių ir išmaniųjų miestų“, kitaip vadinamą Žaliųjų miestų misija, ir įgyvendins eksperimentinę inovacijų programą ir iki 2030 m. taps poveikio klimatui nedarančiomis gyvenvietėmis.
Tai ką įgyvendinsime tik po 30 metų, kiti pasiekė jau prieš 15 metų
Seime vykusioje konferencijoje „Žalioji transformacija: Lietuvos savivaldybių kelias į klimato neutralumą“ kalbėjęs S. Gentvilas pažymėjo, kad pagrindiniai pokyčiai turi ateiti ne iš centrinės valdžios kabinetų, o iš šalies savivaldybių valdžių.
Ministras pateikė Danijos pavyzdį. 2000 m. ši Skandinavijos valstybė paskelbė konkursą, kas iš šalies miestų sugebės tapti pirmąja klimatui neutralia savivaldybe. Nugalėtoja tapo 5 tūkst. gyventojų turinti Samsės sala, kuri 2008 m. tapo klimatui neutralia.
Samsės sala valstybinę paramą panaudojo visiškai atsinaujinimui. Vietos valdžia perteklinę žemės ūkio produkciją panaudojo metano gamybai, pasistatė dešimt vėjo jėgainių, taršias transporto priemones pakeitė švaresnėmis.
„Man atrodo, kad galima pasimokyti iš mažos savivaldybės, kuri neturi nei universitetų, yra nuošalesnė, negu didmiestis, su dabartine perkamąją gale, galima išvystyti pasaulinį pavyzdį“, – pasakojo ministras.
S. Gentvilas pateikė ir Suomijos miesto Lahčio pavyzdį. Pati Suomija iki 2035 m. yra užsibrėžusi tapti klimatui neutralia šalimi, o Lahtis jau 2025 m. ketina tapti klimatui neutraliu anglies dioksido neišskiriančiu miestu.
„Klimato neutralumas arba dekarbonizacija nereiškia deinstrulizacijos. Suomija yra stipri pramoninė valstybė, su didele medienos ir chemijos priemone“, – aiškino S. Gentvilas.
S. Gentvilo teigimu, Lietuvoje irgi yra gerų pavyzdžių. Vienas tokių– Elektrėnai, kurie neseniai atidarė saulės elektrinių parką, aprūpinantį elektros energija visas Elektrėnų biudžetines įstaigas.
Kitas didžiulis šalyje planuojamas projektas – 117 vėjo jėgainių parkas Širvintų ir Molėtų rajonų savivaldybėse. Į projektą bus investuojama apie pusę milijardų eurų.
„Tokių investicijų savivaldybėse toli gražu nenusimato jokiame kitame sektoriuje, išskyrus energetiką. Žiūrėtume į tai, kad tai yra galimybė kurti darbo vietas“, – aiškino S. Gentvilas.
Bizūno netaikys, nors savivaldybės ir neklauso
Nors centrinė valdžia yra priėmusi ne vieną strategiją ir planą, kaip iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą, S. Gentvilas pripažįsta, kad Lietuva neturi sankcijų mechanizmo, kuris priverstų savivaldybes prisidėti prie išsikeltų tikslų. Anot jo, apie sankcijas prisidėti nenorintiems kalba ir Europos Sąjungos institucijos.
„Tas santykis yra partneriškas, geranoriškas, kad mes eitume ne per moralinį ar priežiūros mechanizmą, o partnerystės būdu“, – kalbėjo aplinkos ministras.
Aplinkos ministerija yra numačiusi savivaldybėms pristatyti tvarių miestų vystymo gaires, kurios nurodys kryptis, kuriomis turės judėti Lietuvos miestai. Jos dienos šviesą turėtų išvysti šiais metais.
Visgi savivaldybės dažnai nelinkusios laikytis jiems duotų nurodymų. S. Gentvilas paminėjo taršių zonų atvejį. Miestų ir miestelių valdžios turėjo numatyti, kad nustatytose miestų zonose būtų ribojamas arba draudžiamas taršių automobilių eismas. Tokios zonos turėjo atsirasti nuo šių metų pradžios.
„Jau sausio 1-ąją turėjo būti nustatyta visose savivaldybėse arba bent kažkiek didesnėse bent po vieną zoną. Bet niekas nenustatė. Nežinau, kodėl“, – merams priekaištavo aplinkos ministras.
Centrinė valdžia galiausiai nusprendė savivaldybių nebausti, o sprendimą atidėti. Kovo pabaigoje priimtose įstatymo pataisose numatyta, kad savivaldybių tarybos ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 1 d. nustato ir ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 1 d. įgyvendina mažos taršos zonas miestuose.
Anksčiau numatyta, kad tokios zonos turės atsirasti visose savivaldybėse, dabar reikalavimai kiek pakoreguoti. Naujame įstatymo variante numatyta, kad ne visiems šalies miestams reikės tokias zonas įsivesti. Įstatyme nurodyta, kad mažos taršos zonas nustatyti turės atsirasti miestuose, turinčiuose daugiau nei 50 tūkst. gyventojų, turinčiuose kurorto statusą arba kurortinės zonos statusą.
Tai reiškia, kad mažos taršos zonos turės atsirasti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Birštone, Druskininkuose, Neringoje, Palangoje, Anykščiuose, Trakuose, Zarasuose, Ignalinos miesto Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijose bei Kulautuvos, Kačerginės miestelių ir dalies Zapyškio miestelio teritorijose.
Kitos savivaldybės neprivalės, bet galės nusistatyti mažos taršos zonas.
Mūsų valdžia su Gentvilu priešakyje prižadėjo Vilnių padaryti dykyne .
Žmonės ATSIBUSKITE. Klimato kaita yra tik vargšams o turciams ne.
Tai žydų klimato afera ! Žydas Anglijos karalius padarė puotą ant viso pasaulio . Mūsų žydas Prezidentas nespėjo grįžti iš Anglijos jau išskrido į Ispaniją. Jiems nėra jokios klimato kaitos !
