klimato kaita

Europos Sąjungos klimato reikalų vadovas pirmadienį išreiškė nusivylimą dėl Dubajuje vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime klimato klausimais COP28 pasiūlyto susitarimo projekto, kuriame nebuvo raginama palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro.

Jungtinės Tautos ketvirtadienį pranešė, kad šie metai bus karščiausi iš visų kada nors užfiksuotų, ir pareikalavo imtis skubių veiksmų, kad būtų pažabotas pasaulinis atšilimas ir jo sukelta destrukcija. JT Pasaulinė meteorologijos organizacija (PMO) įspėjo, kad 2023-iaisiais buvo užfiksuota daugybė su klimatu susijusių rekordų. Ekstremalūs orai, agentūros teigimu, paliko nuniokojimo ir nevilties pėdsakus.

Nuo Antarktidos atskilęs didžiausias pasaulyje ledkalnis A23a pradėjo judėti po 37 metų dreifavimo ir „įstrigimo“ Vedelio jūroje. Mokslininkai baiminasi, kad 2,5 tūkst. kv. kilometrų pločio ledo luitas gali sutrikdyti laivybą Pietų Atlanto vandenyno dalyje. Lapkričio 24-ąją CNN paskelbė britų mokslininkų išvadas: ledkalnis A23a atsiplėšė nuo Vedelio jūros dugno ir juda žemynų link 5 km/h greičiu.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pirmadienį paragino pasaulio lyderius, susirinkusius į šią savaitę Dubajuje prasidedantį COP28 aukščiausiojo lygio susitikimą, imtis ryžtingų veiksmų kovai su vis stiprėjančia klimato kaita. „Esame įstrigę mirtiname rate, – sakė jis. – Sprendimai gerai žinomi. Lyderiai turi imtis veiksmų, kad pasaulinės temperatūros kilimas neviršytų 1,5 laipsnio Celsijaus, apsaugoti žmones nuo klimato chaoso ir užbaigti iškastinio kuro erą.

Dirbtinis intelektas gali kurti ne tik realistiškus paveikslus, rašyti eilėraščius ar kompiuterinį kodą. Viena Norvegijos mokslininkė prisijaukino dirbtinį intelektą ir išmokė jį surasti mūsų vandenynuose bei jūrose vis daugėjančius ledkalnius ir apskaičiuoti jų plotą.  Ledkalniai kasdien skyla, tirpsta ir siunčia pasauliui pavojaus signalus apie klimato kaitą. Viena Norvegijos mokslininkė nusprendė šiuos signalus nuskaityti pasitelkdama dirbtinį intelektą.

Šiaurinėje Peru dalyje į Amazonės upės intaką paleisti šimtai geltondėmių upinių vėžliukų. Šios nykstančios rūšies mažylių gamtosaugininkai šiemet ketina išleisti daugiau nei tris tūkstančius. Anot specialistų, šiemet klimato kaitos sukelta sausra netgi padėjo vėžliukams veistis.

Remiantis pokalbiuose dalyvaujančiais šaltiniais, šeštadienį be rezultatų baigėsi svarbus prieš Jungtinių Tautų (JT) Klimato kaitos konferenciją (COP28) surengtas susitikimas dėl klimato kaitos nuostolių ir žalos fondo, šalims iš Globaliosios Šiaurės ir Pietų nerandant sutarimo. Pernai metais Egipte vykusioje COP27 sprendimas sukurti specialų fondą pažeidžiamoms šalims susiduriant su klimato kaitos nuostoliais ir žala buvo vienas esminių pasiekimų.

2023-ųjų rugsėjis pasirodė buvęs pats karščiausias mėnuo Europoje ir visame pasaulyje. Savo aukšta temperatūra šių metų rugsėjis sumušė 2020-ųjų rekordą. Apie temperatūros rekordą skelbiama Europos aplinkos ir saugos tyrimų programoje „Copernicus“. Rugsėjį vidutinė sausumos temperatūra buvo 16,38 laipsnių šilumos, tai puse laipsnio daugiau nei iki šiol aukščiausia rugsėjo temperatūra, kurios rekordas buvo užfiksuotas 2020 metų rugsėjį.

Vokietijos klimato aktyvistai sekmadienio rytą oranžinės spalvos dažais apipurškė Berlyno Brandenburgo vartus, ragindami šalies vyriausybę imtis skubesnių kovos su klimato kaita veiksmų. Aktyvistai iš grupės „Paskutinė karta“ (Letzte Generation) nariai dažais pripildytais gesintuvais išpurškė visas šešias Vokietijos sostinės paminklo kolonas.

Graikijos ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis šeštadienį paskelbė, kad kovai su klimato kaitos padariniais bus papildomai skirta 300 mln. eurų.  Anot premjero, dėl klimato kaitos šalis susiduria su itin rimta krize. K. Micotokis kalbėjo tuo metu, kai šios savaitės potvynių centrinėje Graikijoje aukų skaičius pasiekė 17, tarp jų – du austrų turistai. „Graikija susiduria su karu taikos metu“, – nurodė premjeras.

Šių metų vasara buvo karščiausia Žemėje nuo pasaulinių matavimų pradžios 1880 metais, skelbia NASA. „Sudėjus kartu, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiai buvo 0,23 laipsnio šiltesni nei bet kuri kita vasara nuo NASA įrašų pradžios ir 1,2 laipsnio šiltesni nei vidutinė vasara nuo 1951 m. iki 1980 m., – rašoma NASA pranešime.

Iš ekspedicijos Arktyje sugrįžo Klaipėdos universiteto mokslininkų komanda. Ten esančią lagūną jie lanko bei tyrinėja jau seniai ir šį kartą mokslininkus šokiravo tai, ką jie išvydo. Pasirodo, per metus šalia stovyklos esantis ledynas sumažėjo 50 metrų, jam pasitraukus ėmė veržtis Šiltnamio efektą skatinančios gamtinės dujos. O sutikę vieną vietinę gyventoją, mokslininkai net į tualetą pradėjo vaikščioti su šautuvais.

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva šeštadienį kalbėdamas Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo Indijoje metu pasaulio lyderiams pareiškė, kad pasaulį ištiko precedento neturinti klimato kaitos krizė.  „Dėl nepakankamo įsipareigojimo rūpintis aplinka susidūrėme su precedento neturinčia ekstremalia klimato kaitos situacija“, – sakė prezidentas.  „Sausros, potvyniai, audros ir gaisrai tampa vis dažnesni“, – pridūrė L. I. Lula da Silva.

Pasaulis pavojingai atsilieka nuo Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslų – sumažinti taršą anglies dioksidu ir padidinti besivystančių šalių finansavimą, teigiama pirmojoje Jungtinių Tautų pažangos dėl šio dokumento ataskaitoje.

Netrukus norintiems įvažiuoti į Kauno senamiestį gali tekti susimokėti. Laikinojoje sostinėje jau sumontuotos kameros, kurios nustatys automobilio pagaminimo metus, naudojamą kuro tipą ir į aplinką išmetamą taršą. Visgi Kauno valdžios atstovai negali pasakyti, nei kiek teks teršėjams mokėti, nei kada sistema pradės veikti pilnu pajėgumu. Kiti miestai Kauno pavyzdžiu sekti neskuba, nors Vilniuje panašaus tipo kameros taip pat jau yra įrengtos.

Prieš klimato kaitą kovojantys aktyvistai šokio pasirodymo metu įsiveržė ant scenos ir skambiomis skanduotėmis ragino keisti poziciją. Klimato aktyvistai sutrikdė šokio pasirodymą „Romeo ir Džiuljeta“ Londono „Sadler Wells“ teatre, skatindami nustoti bendradarbiauti su banku „Barclays“. Aktyvistai, pasivadinę „Fossil Free London“ (vert. „Londonas be iškastinio kuro“), tikino norintys užbaigti nešvarų naftos rėmimą.

Praėjusių metų pabaigoje ne vienoje Vakarų Antarktidos veisimosi vietoje žuvo bejėgiai imperatoriškųjų pingvinų jaunikliai, kurie nuskendo arba sušalo, kai dėl visuotinio atšilimo įlūžęs jūros ledas įtraukė jų kojytes, ketvirtadienį pranešė mokslininkai. Iš penkių stebėtų vietų Belingshauzeno jūros regione visose, išskyrus vieną, jauniklių sumažėjo 100 proc., rašoma pranešime „Nature“ žurnale „Communications: Earth & Environment“. Jie tai pavadino katastrofiška veisimo nesėkme.

Klimatui vis šylant, diskusijos apie klimato kaitą tampa neišvengiamos. Tačiau, dalis gyventojų yra skeptiški moksliniams paaiškinimams arba apskritai neigia klimato kaitos egzistavimą. „Žinių radijo“ laidoje „Nesuklaidinti“ kalbinti ekspertai teigė, jog klimato kaitos neigimai yra susijęs su įvairiomis visuomenėje egzistuojančiomis socialinėmis problemomis.

Karščio bangos Europoje – tik vienas klimato krizės padarinių, kurį akivaizdžiai jaučiame pastaraisiais metais. Nors teisingų iniciatyvų, norint stabdyti klimato krizę, galime matyti tiek iš gyventojų, tiek iš verslo, tiek iš valdžios, ekspertų teigimu, juodžiausias scenarijus mūsų planetai pildosi daug greičiau, nei to norėtume. „Jeigu jūs pasiimsite tarptautines ataskaitas apie klimato kaitą, ten yra visiškai pesimistinės nuotaikos.

Per pasaulį vilnijančių aplinkosaugos radikalų „Extinction Rebellion“ protestai prieš naftos ir anglies gavybą atkeliavo ir į Lietuvą. Lietuviškai Revoliucionieriais prieš išnykimą save vadinantys 5 protestuotojai susirinko protestuoti prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Žalieji tikina, kad kiekvienas didmiestyje gyvenantis lietuvis dėl oro taršos sukeliamų ligų kasmet gydymui išleidžia po 1500 eurų. O Lietuva esą dėl to nieko nedaro, tik skatina taršių įmonių veiklą toliau.

„Situaciją galėčiau įvardyti kaip stabiliai nepatenkinamą“, – taip Baltijos jūros užterštumo lygį vertina Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas Sergėjus Suzdalevas. Dažnai Baltijos jūra vadinama viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Cheminę Baltijos jūros taršą tiriančio mokslininko S. Suzdalevo nuomone, tokie teiginiai turi pagrindo. „Žiūrint pagal bendrą (ne tik cheminę) taršą, Baltijos jūra globaliu mastu pasižymi savo užterštumu.

Besirūpinantiems klimato atšilimu – idėja iš Kubos. Ten dirbtuvėse surenkami dviračiai iš bambuko. Gamintojai kuria ne tik ekologiškas transporto priemones, bet ir padeda žmonėms su negalia ar be darbo išmokti amato ir turėti, iš ko užsidirbti. Kubos sostinės Havanos gyventojai važinėja ekologiškais, pagamintais iš bambuko. „Bambukas auga pas mus, jo yra 28 rūšys. Anksčiau gaminome vaikiškus dviračius.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį dėl klimato kaitos kylančią temperatūrą pavadino egzistencine grėsme. „Nemanau, kad kas nors gali paneigti klimato kaitos poveikį“, – sakė J. Bidenas Baltuosiuose rūmuose, kur pristatė priemones, skirtas lauke dirbančių žmonių, ūkininkų, statybininkų saugai gerinti, ir skyrė lėšų orų prognozių tarnybai. Vašingtone jis surengė vaizdo konferenciją su karščio alinamo Finikso Arizonoje ir San Antonijaus Teksase merais.

Švedijos teismas pirmadienį garsiąją šalies klimato aktyvistę Gretą Thunberg pripažino kalta dėl to, kad praėjusį mėnesį Malmės mieste vykusiame mitinge ji nepakluso policijos nurodymams, ir skyrė jai baudą, pranešė įvykio vietoje buvęs naujienų agentūros AFP fotografas. Mergina pirmadienį prisipažino, kad nepakluso policijai per mitingą, kurio metu aktyvistai blokavo Malmės uostą, tačiau neigė padariusi nusikaltimą.

Tauragės Pilies aikštėje pirmadienį bus pristatyta klimato kaitos kampanija „Neturime planetos B“, kurią organizuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra.  Tauragė, kaip ir Vilnius, siekia tapti neutralus klimatui. Šios Aplinkos projektų valdymo agentūros rengiamos kampanijos tikslas – išsklaidyti su klimato kaita susijusius mitus, parodyti, kaip klimatą veikia mūsų pačių elgesys, paskatinti jį keisti.

2023 metų birželis pasaulyje buvo karščiausias per 174 metus, skelbia JAV tyrėjai. Ir tai – ne pabaiga: dėl šiltėjančio klimato Lietuvoje jau kurį laiką fiksuojamas naujas reiškinys, kuris specialistams kelia nerimą.  Lietuvoje auga karštų dienų skaičius, o nusileidus saulei fiksuojamas naujas reiškinys – tropinės naktys, kai visą naktį išlieka virš 20 laipsnių šilumos.  „Seniau įprasta vasaros oro temperatūra įdienojus buvo 18–23 laipsniai, dabar tai yra 20–25 laipsniai.

Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba ketvirtadienį pranešė, kad praėjusį mėnesį pasaulyje buvo užfiksuotas karščiausias birželis per visą istoriją. Tikėtina, kad klimato kaita ir meteorologinis reiškinys „El Nino“ lems dar vieną karštą Šiaurės regiono vasarą. ES klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ (C3S) pranešimas žymi naujausią rekordas šiais metais, kol Ispanijoje jau buvo patirta sausra, o Kinijoje ir Jungtinėse Valstijose – smarkios karščio bangos.

Dėl Lietuvą siaubiančios stichinės sausros žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kaltina klimato kaitą, o kenčiantiems ūkininkams paramos pinigų lietaus nežada. Ministras ketina tik sušvelninti reikalavimus gauti numatytą europinę paramą. Žemės ūkio ir aplinkos ministrai tvirtina, kad ir toliau nėra priežasčių visoje šalyje skelbti ekstremalią padėtį, mat nėra pavojaus žmonių gyvybei ir turtui. O jei ūkininkų žemės išdžiuvo, ragina juos pačius jas ir pasilaistyti.

Europa – sparčiausiai šiltėjantis pasaulio žemynas, kuriame praėjusiais metais buvo maždaug 2,3 laipsnio Celsijaus karščiau nei priešindustriniais laikais, teigiama pirmadienį paskelbtoje išsamioje ataskaitoje. Joje priduriama, kad Europa turėtų pasiruošti iškęsti daugiau mirtinų karščio bangų, kurias lemia klimato kaita.

Lietuva yra užsibrėžusi iki 2050 m. iki nulio sumažinti išmetamas šiltnamio dujas ir kartu su kitomis Europos šalimis tapti klimatui neutralia. Vilnius ir Tauragė pateko į Europos Sąjungos programą, kurioje sieks šio tikslo pasiekti daug greičiau – iki 2030 metų. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas šalies miestams siūlo pavyzdį imti iš skandinavų, kurie savo miestus „sužalino“ dar prieš 15 metų.

Iš Europos Sąjungos – pastabos Lietuvai dėl įgyvendinamų pokyčių aplinkosaugos ir kovos su klimato krize srityje. Pirštu bedama ir į elektromobilių infrastruktūrą, ir į nesugebėjimą iškomunikuoti, kodėl keliami akcizai gyventojams, ir į situaciją dėl sąvartynų. Nors Lietuva net penkis kartus padidino sąvartynų mokestį, Europos biurokratai sako – to neužtenka.

Vos 10 procentų turtingiausių pasaulio gyventojų išmeta beveik pusę visų pasaulio šiltnamio efekto dujų. Neseniai paskelbtoje ataskaitoje skelbiama, kad į turtingų žmonių sąrašą patenka ir tie, kurių metinės šeimos pajamos nesiekia nė 40 tūkstančių eurų. Lietuvoje tokių žmonių dauguma. Mokslininkai aiškina, kad jei bent kartą per metus sau leidžiat skristi lėktuvu – teršiate labiau nei likę 90 procentų pasaulio žmonių.

Šiandien mūsų namai gali papasakoti ne tik apie mūsų skonį, vertybes ir pomėgius, bet ir atskleisti požiūrį į globalias – klimato kaitos – problemas. Suklusti reikėtų kiekvienam, nes šiandien namų ūkiams tenka daugiau nei ketvirtis visos Europos Sąjungoje suvartojamos energijos. Negana to, beveik 80 proc. energijos vis dar yra pagaminama iš iškastinio kuro – dujų, naftos, anglies. Tačiau kiekvienas galime gyventi atsakingiau.

Pagrindiniai Kinijos ir Jungtinių Valstijų pramonės ir ekonomikos centrai yra vieni iš labiausiai pažeidžiamų regionų pasaulyje, kalbant apie klimato kaitos lemiamus ir vis daugiau žalos padarančius ekstremalius orų reiškinius, teigiama pirmadienį paviešintoje išsamioje analizėje.

Pietų vandenyno plotas, kurį dengia ledas, dabar yra rekordiškai mažas, todėl Antarktidos ledo sluoksnį paremiančius šelfinius ledynus veikia bangos ir aukštesnė temperatūra, pranešė mokslininkai. JAV nacionalinio sniego ir ledo informacijos centras (NSIDC) ketvirtadienį pranešė, kad šią savaitę Pietų vandenyno ledo plotas sumažėjo iki 1,91 mln. kvadratinių kilometrų, o tai yra mažiausias ledo plotas nuo 1979-ųjų, kai buvo pradėti rinkti tokie duomenys.

Elektriniai sunkvežimiai per visą jų naudojimo trukmę išmeta gerokai mažiau planetos klimatą šildančių teršalų nei dyzeliniai sunkvežimiai, rodo antradienį Europoje paskelbta ataskaita, kurioje pabrėžiama, kad didžiausią poveikį klimatui daro transporto priemonių naudojimas, o ne jų gamyba. Transporto sektoriui tenka apie 30 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų Europos Sąjungoje. Tai yra didžiausias minėtų teršalų šaltinis bloke.

Garsioji Švedijos klimato kaitos aktyvistė Greta Thunberg buvo sulaikyta Vokietijoje – ją policininkams teko tiesiog išnešti ant rankų. Gretą Thunberg pareigūnai sulaikė proteste, kur šimtai nepatenkintų aktyvistų bandė sustabdyti vieno kaimo griovimą – šią gyvenvietę valdžia nori sulyginti su žeme, mat žada plėsti šalia esančią anglies kasyklą. Protestuotojų minioje buvo galima išvysti ir visiems gerai pažįstamą veidą – garsią Švedijos klimato kaitos aktyvistę Greta Thunberg.

Jungtinės Tautos ketvirtadienį patvirtino, kad pastarieji aštuoneri metai buvo karščiausio nuo tada, kai buvo pradėti registruoti duomenys, nepaisant užsitęsusio „La Nina“ meteorologinio reiškinio vėsinančio poveikio.

Pastarieji aštuoneri metai buvo šilčiausi per visą istoriją, nepaisant „La Nina“ reiškinio vėsinančio poveikio pastaruosius trejus metus, antradienį pranešė Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba. „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos duomenimis, 2022-ieji, kai dėl klimato kaitos įvyko precedento neturinčių stichinių nelaimių, buvo penkti šilčiausi metai nuo XIX amžiaus, kai pradėta rinkti tokius duomenis.

Praėjusiais metais vidutinė temperatūra Jungtinėje Karalystėje pirmą kartą nuo įrašų kaupimo pradžios viršijo 10 laipsnių Celsijaus.  Šalies meteorologijos tarnyba ketvirtadienį patvirtino, kad 2022-ieji buvo karščiausi šalies metai – vidutinė temperatūra siekė 10,03 laipsnio Celsijaus.

Vokietija 2022 metais naudojo daugiau atsinaujinančios energijos nei bet kada, tačiau nepasiekė anglies dioksido išskyrimo mažinimo tikslų, nes Rusijos karas Ukrainoje paskatino grįžti prie didesnio anglių ir naftos naudojimo, pranešė ekspertų grupė.  Didžiausia Europos ekonomika pernai išmetė 761 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tik viena tona mažiau nei 2021 metais, ir viršijo tikslą – 756 mln. tonų, teigiama energetikos ekspertų grupės „Agora Energiewende“ pranešime.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė savo inicijuotus Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimus, kuriais numatomas teisės aktų projektų poveikio klimato kaitai vertinimas. „Šis Seimo priimtas įstatymas yra svarbi dalis Lietuvos namų darbų, kuriuos atliekame suvokdami, kad nuo mūsų sprendimų šiandien priklauso ir ateities kartų gyvenimo kokybė“, – Prezidentūros išplatintame pranešime sakė šalies vadovas.

Pasaulyje 75 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama miestuose. Lietuvos savivaldybės stengiasi eiti žalumo link, tačiau ne visada sulaukia gyventojų pritarimo, kartais piktinamasi, kad atsinaujinančios energijos jėgainės yra tiesiog... negražios. Verslas skatina keisti gyventojų požiūrį ir Lietuvos miestams siūlo sprendimą, kuris pakeistų tiek transporto, tiek energetikos sektorių neatpažįstamai.

Rusijos sostinėje Maskvoje itin neįprastas šiems metų laikams reiškinys – sniegu nuklotą miestą visą naktį turškė gausus lietus. Oro temperatūrai nuo „minusinės“ staiga pakilus iki +5 miestas buvo faktiškai užtvindytas. Sinoptikai gruodžio 12-ąją prognozuoja rekordinį kritulių kiekį – iki 60 proc. mėnesio normos. „1960-aisiais gruodžio 12-ąją iškrito 12,5 mm kritulių, tačiau dauguma jų buvo sniego pavidalu, o rytoj didžioji dalis bus lietaus.

Pernai visuose pasaulio regionuose įvyko ekstremalių reiškinių, susijusių su vandens gausa  arba jo trūkumų, pavyzdžiui, potvynių ar sausrų, o milijardams žmonių trūko gėlo vandens, antradienį pranešė Jungtinės Tautos.  JT Pasaulinė meteorologijos organizacija (PMO) savo pirmoje metinėje pasaulinių vandens išteklių būklės ataskaitoje nurodė, kad didelėse planetos teritorijose 2021 metais fiksuotos sausesnės nei įprastai sąlygos.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad Jungtinių Tautų COP27 viršūnių susitikime dėl klimato kaitos dėmesys nukrypo nuo pačios kovos su klimato kaita. Ministro teigimu, daug diskusijų kelia, ar Kiniją dar galima laikyti besivystančia šalimi, nors jos ekonomika yra antra pasaulyje, o pati Kinija yra didžiausia pasaulio teršėja. Kalbėdamas apie Lietuvos galimybes S. Gentvilas išskyrė Klaipėdos uostą, kuris gali tapti žaliojo vandenilio vartais į Europą.

Oro tarša smulkiomis dalelėmis 2020 metais Europos Sąjungoje nulėmė 238 000 ankstyvų mirčių - šiek tiek daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė Europos aplinkos agentūra (EAA). Naujoje EAA ataskaitoje teigiama, kad tais metais visame 27 šalių bloke „dėl smulkių kietųjų dalelių koncentracijos, viršijančios 2021 metų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą lygį, anksčiau laiko mirė 238 000 žmonių“. Skaičius yra šiek tiek didesnis nei 2019 metais ES, nors dėl COVID-19...

Klimato kaita pražudys dar daugiau žmonių skatindama užkrečiamųjų ligų plitimą, antradienį pareiškė Pasaulinio kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondo vadovas. Vykdomasis direktorius Peteris Sandsas teigia, kad šiemet fondas pastebėjo klimato kaitos „didėjantį poveikį“ žmonių sveikatai.

Kinija pirmadienį pasveikino susitarimą, pasiektą per Jungtinių Tautų COP27 viršūnių susitikimą Egipte dėl klimato kaitos, tačiau perspėjo, kad dėl pasaulinio bendradarbiavimo siekiant pažaboti kylančią temperatūrą dar laukia „ilgas kelias“. „Vis dar neaiškus pasauliniam prisitaikymui [prie klimato kaitos] skirto finansavimo padvigubinimo planas, o tai neskatina abipusio šiaurės ir pietų šalių pasitikėjimo“, – sakė Pekino Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning, turėdama omenyje ...