„Žinių radijo“ laidoje „Nesuklaidinti“ kalbinti ekspertai teigė, jog klimato kaitos neigimai yra susijęs su įvairiomis visuomenėje egzistuojančiomis socialinėmis problemomis.
Žaliosios politikos instituto analitikės, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkės Ievos Budraitės teigimu, yra kelios priežastys, kodėl žmonės yra linkę sumenkinti klimato kaitos problemos svarbą, arba apskritai ją neigti. Viena iš jų – tariamas klimato kaitos problemos nuotolis.
„Psichologai pasakytų, kad tokiais atvejais įsijungia vadinamasis nuotolio pojūtis, kai mes matome klimato kaitos pasekmes geografiškai toli nuo mūsų, pavyzdžiui, Hondūre, mes manome, jog tai nevyksta mūsų kieme ir mūsų neliečia. Arba, kai apie klimato kaitą kalba aukšto lygio, formaliai apsirengę politikai arba pareigūnai. Tada atrodo, kad jie situaciją valdo savo rankose. Kad visa sprendimo galia yra ten, ne tavo aplinkoje, ne tavo rankose, ne tavo valioje“, – sakė analitikė.
Jos teigimu, skepticizmas klimato kaita ar jos neigimas taip pat yra susijęs su kitomis socialinėmis problemomis, pajamų nelygybe.
„Žmonės, kurie gyvena sudėtingesnėmis ekonominėmis sąlygomis, kurie yra mažiau pasiturintys, mažiau raštingi, jie yra labiau skeptiški klimato kaitos klausimams Juos lengviau paveikti įvairia dezinformacija, manipuliacija, jie lengviau įkliūva į aido kameras. Tais atvejais komunikacija tampa tendencinga, jie komunikaciją priima tik iš mąstančių taip pat, kaip jie patys. Jiems atrodo, kad ta informacija yra teisinga, negeba atskirti, kad tai ką girdi nėra visiškai teisinga“, – teigė analitikė.
Reikėtų vengti gąsdinimo, baimės siejimo
Klimatologo Justo Kražio teigimu, viena blogiausiu tendencijų – aliarmizmas (taip anglų k. vadinamas nepagrįstas baimės siejimas), verčiantis žmones jaustis apatiškais.
„Labai didelę meškos paslaugą padaro aliarmizmas ir daug kalbėjimo apie pavojų, tie vaizdai pradeda nebeveikti. Reikėtų ieškoti kitokių kelių, per meną, per viešas akcijas, per žmonių įsitraukimą. Mes, kaip klimatologai irgi ne visada žinome kaip naudoti visus instrumentus. Mes turėsime truputį kitokį pasaulį, nei turime šiandien, tai yra neišvengiama. Bet ar jis bus geras ar blogas, tai priklauso nuo to, kaip mes šiomis dienomis padirbėsime“, – teigė klimatologas.
Panašią nuomonę apie negatyvios informacijos perteklių išsakė „Tvari Lietuva“ vadovė, laidų apie tvarumą autorė Rugilė Matusevičiūtė.
„Labai svarbi dalis, dėl ko žmonės atsiriboja nuo problemų, yra vadinamasis apokaliptinis nuovargis. Mes iš tiesų girdime labai daug negatyios, slegiančios informacijos apie klimato kaitą. Matome badaujančius vaikus, skęstančius žmones, griūvančius namus. Kaip rodo tyrimai, šie vaizdai pradžioje gali turėti stiprų poveikį, bet galiausiai žmogus pervargsta ir nebesidomi“, – sakė „Tvari Lietuva“ vadovė.
Efektyviausias – pozityvus skatinimas
Rugilės Matusevičiūtės teigimu, svarbu gyventojus skatinti būti teigiamų pokyčių dalimi. Ji įvardijo, kelis būdus, kaip galima siekti šio tikslo. Jos teigimu, gyventojams taikomos baudžiamosios priemonės retai būna efektyvios.
„Viena yra taršos mokesčiai, baudos ir pan., į kurias gyventojai natūraliai reaguoja priešiškai, ne visada ir aš su tokiomis priemonėmis sutinku. Neretai gyventojas turintis seną automobilį turi už jį mokėti taršos mokesčius, nors galbūt važiuoja tik labai nedidelius atstumus. Jis turės mokėti didelius mokesčius, lyg būtų pagrindinis kaltininkas. Įvestas maielių mokestis lyg ir veikia, parduotuvės sako, jog maišelių naudojimas sumažėjo 40 proc., nors dar per anksti daryti ilgalaikes išvadas. Bet, manau, efektyviausi būdai yra pozityvūs, t.y kuomet skatiname būti pokyčių dalimi, būti bendruomenės dalis. Kaip pavyzdį visada pateikiu Vilniaus atvejį, kur važiuojant dviračiu galima matyti matuoklius, kurie rodo, kelintas šiandien pravažiavai, kiek iš viso dviračių šiandien pravažiavo ir t.t.“, – sakė ji.
Pasak Ievos Budraitės, ne mažiau svarbu yra sudaryti tinkamas sąlygas naudotis tvaresniais sprendimais.
„Jeigu mes girdėsime tik tai, kad dėl visko kaltas mano vartojimas, mano įpročiai, mano kasdienybė, mano buvimas, tai iššauks atstūmimo reakciją. Visų pirma, turi teisingai veikti visa sistema. Jeigu mes aiškinsime žmogui važinėti dviračiu į darbą, bet nebūsime nutiesę dviračių tako ir jis turės kvėpuoti automobilių dujomis, tai nebus geras sprendimas. Jeigu apmokestinome plastikinius maišelius, tai mano nuomone, pirmiausia turėjome pasakyti, kokios dabar yra alternatyvos. Kadangi tai padaryta nebuvo, daugeliui tai taip pat išprovokavo neigiamą reakciją. Tada daugelis ieško būdų, kaip apeiti sistemą“, – antrina analitikė.
Lietuvos gyventojai klimato kaitą laiko rimta problema
Paskutiniai „Eurobarometro“ duomenys rodo, jog Lietuvoje klimato kaitą labai rimta problema laiko 69 proc. gyventojų. Bet, kai jų yra prašoma surikiuoti problemas pagal svarbą, klimato kaita atsiduria gal šeštoje vietoje. Rugilės Matusevičiūtės teigimu, kartais trūksta suvokimo, kas yra klimato kaita.
„Svarbu yra raštingumas, ką mes apskritai laikome klimato kaita. Atlikus tyrimą, iš 1000 apklaustųjų, 70 proc. tvarumą sulygina su rūšiavimu. Rūšiuoti, žinoma, yra svarbu, bet klimato kaitos kontekste mes turime daug didesnių problemų“, – teigė „Tvari Lietuva“ vadovė.
Jos teigimu, ne mažiau svarbu suprasti, jog už klimato kaitos svarbą menkinančios retorikos, dažnai slypi dideli pinigai. Tad būtina kritiškai vertinti tokius pareiškimus.
„Kai girdime diskusijas, ypač apie iškastinį kurą, svarbu išsiaiškinti, kokius interesus, kokius pinigus tas žmogus atstovauja. Reikia suprasti, jog už iškastinio kuro ir dabartinių klimato kaitos sukelėjų stovi labai dideli pinigai. Jeigu mes sugebame JT klimato kaitos konferencijoje turėti iškastinio kuro atstovus iš atskirų valstybių, turime suprasti, kokia stipri yra jų galia, gebanti formuoti kitų žmonių nuomones, eiti į žiniasklaidą, kurti propagandą“, – sakė „Tvari Lietuva“ vadovė.
„XX amžiaus pabaigoje iškastinio kuro bendrovės turėjo duomenis – klimatologai jau buvo pas juos apsilankę su statistika, kas bus, kai klimatas šils vienu, pusantro ar dviem laipsniais. Ką jie padarė? Jie tas prognozes sunaikino ir iki dabar bendrovė „Shell“ bylinėjasi teismuose, mat nuslėpė nuo visuomenės gyvybiškai svarbią informaciją. Kai girdime skepticizmą klimato kaitos klausimais, visada turime pagalvoti – kas mums tuos skaičius sako ir kiek jam už tai moka? “ – papildo ji.
