Lietuvoje tokių žmonių dauguma. Mokslininkai aiškina, kad jei bent kartą per metus sau leidžiat skristi lėktuvu – teršiate labiau nei likę 90 procentų pasaulio žmonių.
Vilnietė Milda rankose laiko vienkartinį puodelį, kurį dažnas gali supainioti su popieriniu ir palaikyti aplinkai draugišku. Tačiau šiame puodelyje yra plastiko, jo perdirbti beveik neįmanoma: „Ir taip sakau, kad susikuria iliuzija: mes švarėjam, baltėjam ir perdirbsime kažką. Nieko nebus, nes jis – kombinuota atlieka.“
Pati Milda su tvarumo idėja gyvena jau keletą metų. Stengiasi ne tik mažinti savo vartojimą, bet ir, pavyzdžiui, nebenaudojamai tekstilei suteikia antrą gyvenimą.
„Ką kalba pasaulinė statistika? Drabužis yra dėvimas septynis kartus. Greitoji mada, man atrodo, yra penkta industrija, kur labiausiai prisideda prie klimato kaitos“, – tvirtina vilnietė Milda Paukštė.
Tačiau ne tik greitoji mada, bet ir žemės ūkis, statybos, turizmas, transporto sektorius ir gyvulininkystė – labiausiai prisideda prie klimato kaitos.
Pagal naujausią statistiką – tik 10 procentų visų pasaulio gyventojų atsakingi už pusės visų pasaulio šiltnamio efekto dujų išmetimą. Kitaip tariant – didžiausią taršą sukelia saujelė labiausiai pasiturinčių pasaulio žmonių.
Ataskaitoje skaičiuojama, kad į sąrašą turtingiausių patenka žmonės, kurių bendros šeimos pajamos per metus viršija maždaug 40 tūkstančių eurų. Tokiai daug vartojančiai ir daug teršiančiai šeimai vidutiniškai tenka apie 3 tūkstančiai eurų per mėnesį. Pasirodo, kad Lietuvoje tokių žmonių dauguma.
„Aš pasakyčiau taip: jeigu tu šiais metais skridai lėktuvu, tai tu jau esi tame elitiniame klube, nes pasaulyje skaičiuojama, apie 75–80 procentų pasaulio gyventojų nėra niekados skridę lėktuvu. Todėl mes kartais save taip nuvertiname, sakydami, kad esame labai neturtingi, nors, iš tikrųjų, taip nėra“, – tvirtina VU profesorius Egidijus Rimkus.
Didžiausia turtingiausių, o, reiškia, ir daugiausiai suvartojančių gyventojų koncentracija yra Šiaurės Amerikoje ir Europoje. Tuo metu tokios valstybės kaip Indija, Afrikos valstybės ar Pietų Amerika, kur gyvena skurdžiausia pasaulio visuomenė, atsakingos vos už 12 procentų viso pasaulio teršalų emisijų.
Jau prieš keletą metų atlikti tyrimai parodė, kad skurdžiausiai gyvenančiam žmogui prireiktų beveik trisdešimties metų sukurti tokią pat taršą, kokią per vienerius metus sukuria pasiturintys Europos gyventojai.
Didžiausią taršą sukelia skrydžiai lėktuvais. Pavyzdžiui, nuskridus iš Vilniaus į Bankoką sunaudojame daugiau nei 70 procentų metinės lietuvio CO2 normos.
„Mes neišsiskiriame iš kitų Europos valstybių, perskaičiavus vienam gyventojui CO2 emisijas. Be jokios abejonės, nei labai daugiau, nei labai mažiau. Kitas dalykas – asmeninis transportas, kai turi taršesnį vidaus degimo variklį – tuo tavo pėdsakas yra didesnis. Aišku, ne tik nuo to, kad jį turi, bet ir kiek pravažiuoji“, – kalba E. Rimkus.
Pasaulio mokslininkai tikina, kad geriausias būdas sumažinti teršalų nelygybę tarp šalių yra dar didesnis turtingų valstybių ir gyventojų apmokestinimas. Europa jau sutarusi nuo 2035 metų atsisakyti gaminti automobilius su vidaus degimo varikliais.
Tačiau mokslininkai sako, kad ir tokie būdai, kaip plastikinių maišelių nepirkimas ar paprasčiausio metalinio šiaudelio įsigijimas situacijos nepablogins.
„Atrodo, kad norint elgtis tvariau reikia nusipirkti daugkartinį kavos puodelį, reikia turėti daugkartinių specialiai pasiūtų maišelių, kur dėtume savo apelsinus ir bananus, kurių net nereikia pakuoti. Bet užtenka nieko nepirkus panaudoti jau tuos maišelius, kuriuos turime savo aplinkoje“, – sako Milda.
Tyrime taip pat pabrėžiama, kad per koronaviruso pandemiją pavyko sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Tačiau mokslininkai mano, kad bendras poveikis klimato atšilimui greičiausiai nereikšmingas. Mat dabar, atsistačius ekonomikai, atsistatė ir CO2 išmetami kiekiai.
