Ji pasirodė likus mažiau nei dviem savaitėms iki svarbių derybų dėl pasaulio šiltėjimo pažabojimo.
Bendrai pagal daugiau kaip 190 valstybių, pasirašiusių 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimą, pažadus Žemės temperatūra iki šio amžiaus pabaigos turėtų padidėti maždaug 2,5 Celsijaus laipsnio, palyginti su temperatūra, buvusia iki pramonės revoliucijos.
Planetą jau dabar alina su klimato kaita susijusios karščio bangos, audros ir potvyniai, nors temperatūra yra padidėjusi tik 1,2 Celsijaus laipsnio. Tačiau, pasak ekspertų, pasaulis vis tiek nesiima pakankamų veiksmų taršai šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD) mažinti.
„Dar toli gražu nesame priartėję prie tokių taršos mažinimo masto ir tempo, kokių reikia tam, kad pradėtume eiti 1,5 Celsijaus laipsnio... link“, – sakė JT kovos su klimato kaita vadovas Simonas Stiellas, turėdamas galvoje ambicingesnįjį 2015 metų Paryžiaus susitarimo tikslą.
„Kad išlaikytume šį tikslą, šalių vyriausybėms dabar reikia griežtinti savo veiksmų dėl klimato planus, o per ateinančius aštuonerius metus – juos įgyvendinti“, – pabrėžė jis.
JT klimato ekspertai yra sakę, jog tarša – palyginti su 2010 metų lygiu – iki 2030-ųjų turi sumažėti 45 procentais, kad būtų pasiektas ambicingesnis Paryžiaus susitarimo tikslas.
Savo naujausioje ataskaitoje JT nurodo, kad pagal esamus vyriausybių įsipareigojimus tarša iš tikrųjų iki 2030 metų padidės 10,6 procento.
Per ankstesnes, pernai Glazge įvykusias derybas dėl klimato valstybės sutarė spartinti savo pažadus ir didinti finansavimą pažeidžiamoms besivystančioms šalims.
„Nuvilia“
Tačiau tik 24 iš 193 šalių ataskaitos pasirodymo metu buvo pakoregavusios savo planus, ir tai, pasak S. Stiello, nuvilia.
„Vyriausybių sprendimai ir veiksmai privalo atspindėti skubumo lygį, grėsmių, su kuriomis susiduriame, rimtumą ir laiko... niokojamoms pasekmėms išvengti... stoką“, – sakė jis.
S. Stiellas paragino vyriausybes iki JT klimato susitikimo, vyksiančio lapkričio 6–18 dienomis Šarm aš Šeiche Egipte, sugriežtinti savo planus dėl taršos anglies junginiais mažinimo, kad jie atitiktų Paryžiaus susitarime numatytus tikslus.
Susitikimą temdys Rusijos invazija Ukrainoje ir virtinė pasaulinių krizių dėl bado, energijos kainų ir pragyvenimo išlaidų. Šias krizes dar labiau kursto ekstremalūs orų reiškiniai.
Mokslininkai įspėja, kad pasaulio temperatūrai padidėjus daugiau nei 1,5 Celsijaus laipsnio gali žlugti ekosistemų ir prasidėti negrįžtami klimato sistemos pokyčiai.
Pernai pasaulis patyrė beprecedenčių potvynių, pasėlius išdeginusių karščio bangų ir didžiulių gamtinių gaisrų keturiuose žemynuose.
Pasekmes labiausiai jaučia šalys, mažiausiai prisidedančios prie iškastinio kuro lemiamos taršos, todėl turtingesnės teršėjos vis garsiau raginamos sumokėti „kompensacijas“ pažeidžiamoms valstybėms.
Šiemet paskelbtoje svarbioje ataskaitoje apie klimato poveikį ir silpnąsias vietas JT 195 šalių Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) įspėjo, kad beveik nebeliko laiko užtikrinti „gyventi tinkamą ateitį“ visiems.
Ataskaitą pasirašė tos pačios vyriausybės, kurios sugrįš į derybas Egipte.
