Žaliosios energetikos specialistas Darius Gražys pasakoja, kad vienas iš dažniausiai saulės elektrinėmis besidominčių gyventojų užduodamų klausimų – kokio dydžio jėgainės jiems reikėtų. Jo teigimu, atsakymas – itin paprastas.
„Saulės elektrinės dydis paprastai priklauso nuo elektros energijos kiekio, kurį namas sunaudoja per metus. Pavyzdžiui, jei šis kiekis yra lygus 12 tūkst. kW, tuomet reikėtų, kad saulės jėgainė per metus pagamintų bent 12 tūkst. kW. Tiesa, idealių daugiabučių stogų nėra, todėl norint padengti visas energijos sąnaudas, šiuo atveju gali būti diegiamos ir 14 tūkst. kW žalios energijos sugeneruojančios elektrinės“, – sako D. Gražys.
Jis pratęsia, kad taip pat gyventojai neretai teiraujasi ir dėl sumontavimo terminų: „Tai – itin aktualus klausimas dėl pastaruoju metu padidėjusios saulės jėgainių paklausos. Tačiau rangovai, tarp jų ir mes, imasi atitinkamų priemonių – didina montuotojų skaičių, kelia jų kvalifikaciją, o turėdami stabilų ir koordinuotą įrangos tiekimą užtikrina gyventojams trumpiausius saulės elektrinių įrengimo terminus. Jie su renovacijos procesu dažniausiai nesikerta.“
Elektrą dažniausiai gamina bendriems poreikiams
Žaliosios energetikos ekspertas Marius Vitkauskas akcentuoja, kad dažnai butų savininkai taip pat nori sužinoti, ar atitinkama saulės elektrinė galės būti įrengta jų name.
„Jeigu tik yra techninės galimybės, tinkamą sprendimą rasti tikrai įmanoma. Tiesa, svarbu akcentuoti tai, kad saulės jėgainę ant daugiabučio stogo galima naudoti tik bendriems būsto poreikiams, pavyzdžiui, laiptinių apšvietimui, liftui reikalingos energijos generavimui, šilumos siurbliui ar kt. Jeigu norima žalią energiją gaminti ir saviems poreikiams, tokiu atveju reikėtų pasidomėti saulės elektrinių parkais. Jie yra statomi ant žemės, o gyventojų daugiabutis tampa šio parko dalininku ir gali naudotis jame gaminama aplinkos neteršiančia elektra“, – pabrėžia M. Vitkauskas.
Galima įsirengti ir ant stogo, ir ant sienos
M. Vitkausko teigimu, kadangi beveik visi Lietuvos daugiabučiai turi plokščius stogus, dažniausiai saulės elektrinės šiuose būstuose yra įrengiamos be jokio įsigręžimo į stogą: „Tokios sistemos yra vadinamos balastinėmis. Jų paskirtis – pakreipti saulės modulius į pietų pusę, kad šie surinktų kaip įmanoma daugiau saulės spindulių.“
Vis dėlto D. Gražys priduria, kad esant tinkamoms sąlygoms, saulės jėgainę galima montuoti ne tik ant daugiabučio stogo: „Kuomet pastato sienų orientacija yra teisingai nukreipta į pietus, elektrinę galima montuoti ir ant jų. Tiesa, kol kas tokių projektų vis dar pakankamai mažai.“
M. Vitkauskas pažymi, kad apskritai, įsirengus saulės elektrinę, rekomenduojama po vienerių metų atlikti nuodugnų jos patikrinimą.
„Jei ji veikia puikiai, tuomet ją reikėtų tikrinti kas penkerius metus. Apskritai, nors fotovoltinių modulių priežiūra pagrinde priklauso nuo to, kaip jie įrengti, pagrindinį darbą įprastai atlieka lietus ir sniegas. Tačiau jei gyvenate dulkėtoje vietovėje, norint turėti geresnę saulės elektrinės generaciją, modulius rekomenduojame nuplauti“, – sako pašnekovas.
Ragina rinktis patikimą įrangą ir patyrusius rangovus
D. Gražys pratęsia, kad bene svarbiausias patarimas, į kurį reikia atkreipti dėmesį prieš daugiabutyje diegiantis AEŠ naudojančias technologijas – dėmesys tiek įrangos kokybei, tiek rangovo profesionalumui.
„Tai yra jūsų pirkinys, kuri naudosite ilgą laiką. Todėl realu, kad sutaupysite daug daugiau, jei šiandien investuosite į kokybiškas technologijas ir moderniausius fotovoltinius modulius, o juos sumontuos patyrę ir patikimi savo srities žinovai, kurie ateityje ir atliks visą reikalingą techninę priežiūrą“, – teigia jis.
Straipsnių serija „Renovacija mažina klimato kaitą“ skaitytojus plačiau supažindins su renovacijos galimybėmis, siekiant prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.betalt.lt arba telefonu 8 614 99699.
