• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Eleni Myrivili, Atėnų vyriausioji karščio pareigūnė, yra pirmoji tokia. Mažai tikėtina, kad ji bus paskutinė. Kodėl miestuose paprastai būna 5–10 laipsnių šilčiau nei aplinkiniuose kaimuose ir susidaro „šilumos salos“, bei kaip to išvengti? 

Eleni Myrivili, Atėnų vyriausioji karščio pareigūnė, yra pirmoji tokia. Mažai tikėtina, kad ji bus paskutinė. Kodėl miestuose paprastai būna 5–10 laipsnių šilčiau nei aplinkiniuose kaimuose ir susidaro „šilumos salos“, bei kaip to išvengti? 

REKLAMA

Praėjus dviem savaitėms po to, kai Eleni Myrivili pradėjo dirbti Atėnų vyriausiąja karščio pareigūne, Graikiją užklupo viena baisiausių karščio bangų per visą jos istoriją. Temperatūra šalyje pasiekė 47 laipsnius Celsijaus.

Gaisrai nusinešė daugiau nei 121 405 ha žemės, žuvo tūkstančiai gyvūnų ir buvo sunaikinti šimtai namų bei įmonių. Vienoje saloje liepsnų ir dūmų fone turistai buvo evakuoti keltu.

„Vienas baisiausių vaizdų, kurį matėme vasarą, buvo tušti žmonių veidai“, – sakė E. Myrivili. Ištisas dienas Atėnai skendėjo postapokaliptiniame toksiško oro rūke ir tirštai juoduose dūmuose. Miestą dengė raudonas dangus ir „skalavo“ pelenų lietus.

REKLAMA
REKLAMA

„Tai buvo savotiškas bejėgiškumo jausmas“, – pasakojo ji.

E. Myrivili – pirmajai ir kol kas vienintelei Europos miesto pareigūnei, paskirtai kovoti tik su kylančia temperatūra – tikrasis netikėtumas buvo ne gyvsidabrio lygis ar liepsnų greitis, o žmonių nuostaba. Juk mokslininkai apie tai kalba jau dešimtmečius.

REKLAMA

„Tai buvo tobula audra, – sakė ji, sėdėdama nedidelėje savo buto, esančio Atėnų centre, terasoje. – Susidėjo daug skirtingų aspektų, kurie parodė, kaip iš tikrųjų esame nepasiruošę šiai naujai klimato realybei.“

„Svarbiausia, kad niekas rimtai nežiūrėjo į klimato kaitą“, – pridūrė ji.

E. Myrivili darbas ir yra padaryti būtent tai, konkrečiu miestų planavimo ir pasirengimo ekstremalioms situacijoms lygiu. Ir nors ji gali būti pirmoji tokia, vargu, ar ji bus paskutinė.

REKLAMA
REKLAMA

Jau dabar karščio bangos kasmet nusineša tūkstančius gyvybių, o per ateinančius dešimtmečius šis skaičius išaugs iki dešimties tūkstančių. Per antrąją E. Myrivili darbo savaitę mirė 1 400 daugiau graikų nei vidutiniškai per pastaruosius penkerius metus – į šį skaičių neįtraukiamos mirtys nuo COVID-19.

Temperatūrai toliau kylant, visų lygių pareigūnai neturės kito pasirinkimo, kaip tik pradėti svarstyti klimato kaitos pasekmes.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Ši beprotybė, kurią išgyvenome vasarą“ įvyko po to, kai pasaulis atšilo šiek tiek daugiau nei 1 laipsniu, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra, sakė E. Myrivili. Europos Sąjungos duomenimis, jei temperatūra pakils dar puse laipsnio, kas yra beveik neišvengiama, karštis kasmet gali nužudyti apie 30 000 europiečių, daugiausia tuos, kurie gyvena miestuose.

REKLAMA

„Mūsų laukia labai niūri ateitis“, – sakė E. Myrivili.

Besikeičianti planeta

Kylanti temperatūra yra pasaulinė problema, tačiau ji ypač aktuali Europos miestams. Dauguma žemyno miestų buvo pastatyti prieš šimtus metų kitokioje, daug vėsesnėje planetoje.

Daugelis Europos miestų centrų driekiasi upių pakrantėse, kurios dabar yra pavojingos drėgmės šaltinis. Ir nors kai kuriuose išsaugotuose istoriniuose centruose vis dar yra vėsių, siaurų viduramžių gatvelių, daugelis tankių tradicinių rajonų buvo nugriauti antroje XIX amžiaus pusėje, kad atsirastų vietos dideli prospektai ir gatvės, grįstos asfaltu, kuris ir sugeria, ir išspinduliuoja šilumą.

REKLAMA

Cemento ir asfalto koncentracija sugeria saulės spindulius, sukurdama tai, ką urbanistai vadina „šilumos salomis“ – miestuose paprastai būna 5–10 laipsnių šilčiau nei aplinkiniuose kaimuose.

Daugelis europiečių taip pat gyvena namuose, netinkamuose karštam orui. Šiaurės Europoje dauguma senesnių pastatų buvo statomi su dideliais langais, kad prasiskverbtų šviesa, bet be langinių, kurie užstotų saulę. Visoje ES daugelis gyventojų yra apgyvendinti prastai izoliuotuose gyvenamuosiuose kvartaluose, kurie buvo skubiai pastatyti taip, kad sutalpintų migruojančius iš kaimų į miestus pramonės revoliucijos metu ir pokario laikotarpiu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kita priežastis, kodėl europiečiai yra ypač pažeidžiami karščio, yra ta, kad daugelis jų yra seni arba sensta.

„Tiesa, kad šiluma išsekina senstančius žmones“, – sakė Céline Bigeau, globos namų Mignaloux-Beauvoir komunoje, Centrinėje Vakarų Prancūzijoje, direktorė.

Po to, kai 2003 m. Prancūzijoje karščio banga nusinešė maždaug 15 000 žmonių gyvybes, vyriausybė įvedė taisykles, pagal kurias globos namai įpareigojami įsirengti oro kondicionierius, renovuoti pastatus ir apmokyti darbuotojus reaguoti į ekstremalias karščio situacijas. C. Bigeau globos namai buvo atnaujinti siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą.

REKLAMA

Tačiau nors mirtingumas sumažėjo, pasak nacionalinės sveikatos agentūros, pagerėjimas buvo laikinas. Vienas darbuotojas, dirbantis globos namuose Rezé, į pietus nuo Nanto, Vakarų Prancūzijoje, sakė, kad įstaigos pastatai nebuvo atnaujinti ir yra per seni, kad galėtų atlaikyti karštį.

„Ypač viršutinis aukštas labai greitai įkaista“, – sakė darbuotojas. Kambariuose „temperatūra gali pakilti iki 30 laipsnių“.

REKLAMA

Globos namai pradėjo rengti renovacijos projektą, kad išspręstų šią problemą. Tačiau kai 2020 m. vietos taryba perėjo į kitas politines partijas, renovacija buvo sustabdyta, o finansavimas nukreiptas esamo 30 metų senumo pastato plėtrai, kad būtų daugiau patalpų. Pirmenybė buvo suteikta ne ilgalaikiams interesams, o neatidėliotiniems senstančios visuomenės poreikiams.

„Tai labai politiška“, – sakė darbuotojas.

Mesti šešėlį

Myrivili iššūkis bus įtikinti miestų planuotojus statyti pastatus ne praeities sąlygoms ar net ne šiandienos, o kur kas šiltesnės ateities. „Aš tikrai nekenčiu, kai vasarą vaikštau gatvėmis ir nėra pavėsio, – sakė ji. – Neįtikėtina!“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Beprotiška, kad architektai kuria pastatus ir projektuoja viešąją erdvę taip, tarsi mes vis dar gyventume penktajame-šeštajame dešimtmetyje, – pridūrė ji. – Nebėra tokių pačių klimato sąlygų, ir niekas dar nesusiprotėjo, kad reikia galvoti, kaip statyti namus kitaip, arba tiesiog nestatyti“.

Atėnai vargu ar yra unikalūs savo trumparegiškumu. Aline Guerreiro, portugalų architektė, vadovaujanti tvarios statybos įmonei, sakė, kad vietos valdžia ir toliau „projektuoja miestus taip pat, kaip tą darė prieš 20 ar 30 metų“.

REKLAMA

Ji sakė, kad nors daugelis ES šalių atnaujino savo statybos kodeksus, „naujuose reglamentuose pagrindinis dėmesys skiriamas saulės kolektorių įrengimui, kad oro kondicionieriai būtų maitinami efektyviau. Tačiau neužsiminta apie tai, kad nereikėtų statyti pastatų, kuriuose yra nepakeliamai karšta“.

„Mano mieste Bragoje jie iškirto dešimtmečių senumo medžius, kad nutiestų dviračių taką, – sakė A. Guerreiro. – Galbūt jie manė, kad tai tvarus žingsnis, bet dabar turime ilgą asfaltuotą kelią, kuris nepakeliamai karštas, be jokio šešėlio, kuris jį atvėsintų.“

REKLAMA

„Kad susidorotų su iššūkiu, miestų planuotojai turi suprasti, kad viskas turi pasikeisti“, – sakė E. Myrivili. Šiuo metu ji kartu su mokslininkų komanda rengia pasiūlymą, kaip nuo šiol turėtų būti projektuojama visa Atėnų miesto aplinka – pastatai, kraštovaizdžiai, viešosios erdvės, statybinės medžiagos, parkai.

„Visi, kas susiję su viešąja erdve, turės vadovą, kuriame bus nurodyta, kaip tai daryti, atsižvelgiant į karščio mažinimą“, – teigė ji.

REKLAMA
REKLAMA

E. Myrivili šiuo metu buria darbo grupę, organizuojančią priemones, kurios turėtų įsigalioti užklupus karščio bangoms, ir ką tokiais atvejais turėtų daryti pilietinės visuomenės organizacijos, kaimynystės grupės ir įvairūs valdžios žmonės. Trečiasis projektas yra susijęs su švietimu apie karščio bangas, įskaitant karščio bangų įvardijimą ir skirstymą į kategorijas taip, kaip uraganus – tai, ką teigė padarysiąs Sevilijos miestas Ispanijoje.

E. Myrivili tikisi, kad tai „sukels triukšmą ir bus pasiektas lūžio taškas sąmonėje ir sąmoningume“.

Miestai keičiasi

E. Myrivili paskyrimas karščio pareigūne – antrasis toks pasaulyje (Miamio miestas Floridoje prieš kelias savaites paskyrė savąjį) – sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio. Tačiau tai nepritraukė daug finansavimo ir nesuteikė realios vykdomosios valdžios E. Myrivili.

Užuot buvusi Graikijos valdžios nustatytu ir remiamu prioritetu, idėją dėl jos vaidmens ir darbo finansavimo (taip pat ir Majamyje) remia Atlanto tarybos Adrienne Arsht-Rockefeller atsparumo centras. Ir nors E. Myrivili nereikia įtikinti dėl karščio svarbos, jos iššūkis bus suburti miesto valdininkus visoje Atėnų savivaldybės biurokratijoje, kad jie prisijungtų prie kovos.

Be darbo Atėnuose, E. Myrivili taip pat buvo pavesta teikti gaires visos Europos savivaldybėms. Svarbiausia bus priversti juos klausytis. Šiais metais ES atnaujino pastangas, kad gyvenimas su klimato kaita taptų pagrindiniu politikos formuotojų rūpesčiu, tačiau tik kelios savivaldybės priėmė šį iššūkį.

REKLAMA

2018 m. Viena tapo vienu iš pirmųjų ES miestų, specialiai parengusių planą, kaip identifikuoti ir kovoti su karščiu miestuose. Savivaldybė paskatino įrengti specialius purkštuvus, pakeisti norminius teisės aktus, kad pastatų fasadai būtų tvaresni, ir sukurti „žaliasias erdves“, kuriose gyventojai galėtų pasislėpti nuo karščio.

Florencijoje vykdomi dideli miesto miškų atkūrimo darbai, siekiant įrengti vertikalius sodus ir pasodinti 5000 naujų medžių visame Italijos mieste. „Tai labai svarbi problema, – sakė Florencijos meras Dario Nardella. – Turėjome keletą labai karštų vasarų ir esame labai susirūpinę, todėl ieškome būdų, kaip išnaudoti esamą pasyvaus vėsinimo infrastruktūrą ir sukurti naujų šešėlių šaltinių.“

Atėnuose tai padaryti reikia kuo skubiau, sakė E. Myrivili. Graikijai sulaukus naujo 30,5 mlrd. Eur vertės paskatų paketo, kurio 38 proc., vyriausybės teigimu, bus išleista klimato kaitos priemonėms, E. Myrivili mano, kad tai reikia daryti dabar arba niekada.

Pasak jos, jei nebus padaryta pakankamai, patys Atėnai – ne tik jų žmonės – gali tapti karščio auka.

„Aš nerimauju dėl miesto ateities ir jo ištuštėjimo dėl karščio, užterštumo, dėl negalėjimo būti lauke“, – pasidalino ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų