Viena iš priemonių, kurią aplinkosaugininkė J. Goodall siūlo apsvarstyti, yra medžių sodinimo ir gyvūnų buveinių atkūrimo misija. Šiuo metu tokią misiją vykdo jos vardo fondas ir ne pelno siekianti technologijų bendrovė „Ecosia“ Ugandoje.
Per pastaruosius penkerius metus, padedamos vietos bendruomenių ir smulkių ūkininkų, organizacijos pasodino beveik du milijonus medžių.
„Esame šeštojo didžiojo išnykimo įkarštyje“, – sako J. Goodall. Ir priduria: „Kuo daugiau galime padaryti, kad atkurtume gamtą ir apsaugotume esamus miškus, tuo geriau.“
Pagrindinis šio projekto tikslas – atkurti nykstančias 5 tūkst. Ugandos šimpanzių buveines. J. Goodall dešimtmečius tyrinėjo šiuos primatus ir vykdė kampaniją už jų apsaugą.
Tačiau aktyvistė taip pat nori atkreipti dėmesį į miškų kirtimo keliamą grėsmę mūsų klimatui. „Medžiai turi užaugti iki tam tikro dydžio, kad jie iš tikrųjų galėtų atlikti savo darbą“, – sako ji.
„Natural History Museum“ rašoma, jog žmonės jau pakeitė daugiau kaip 70 proc. Žemės paviršiaus.
Muziejaus kuratorė Kate Collins taip pat pabrėžė, kad „dabartinis išnykimo tempas 100-1000 kartų viršija iki žmogaus egzistavusį išnykimo tempą, todėl mes neabejotinai išgyvename šeštąjį didįjį išnykimą“.
Žemė patyrė jau penkis didžiuosius išnykimus
Per pastaruosius 500 mln. metų penki dideli masiniai išnykimai pakeitė gyvybės veidą Žemėje. Žinome, kas sukėlė kai kuriuos iš jų, tačiau kiti iki šiol lieka paslaptimi.
Pirmasis išnykimas, vadinamas Ordoviko gyvybės išmirimu, įvyko prieš 443 mln. metų ir išnaikino apie 85 proc. visų rūšių. Mokslininkai mano, kad jį sukėlė smarkiai nukritusi temperatūra ir susiformavę didžiuliai ledynai, dėl kurių smarkiai nukrito jūros lygis.
Po to sekė spartaus atšilimo laikotarpis, todėl išnyko daug smulkių jūrinių rūšių.
Prieš 374 mln. metų įvyko dar vienas masinis išnykimas – vėlyvojo Devono. Jis išnaikino apie tris ketvirtadalius pasaulio rūšių, kurių dauguma buvo jūros dugne gyvenantys bestuburiai.
Šiuo laikotarpiu įvyko daug aplinkos pokyčių, įskaitant visuotinį atšilimą ir atšalimą, jūros lygio kilimą ir kritimą, deguonies ir anglies dioksido sumažėjimą atmosferoje. Tiksliai nežinoma, kas sukėlė šį išnykimą.
Prieš 250 mln. metų įvykęs Permo periodo masinis išnykimas buvo didžiausias ir pražūtingiausias iš visų penkių išnykimų. Permo išnykimas dar vadinamas „Didžiuoju išmirimu“. Jis išnaikino daugiau kaip 95 proc. visų rūšių, įskaitant daugumą iki to laiko pradėjusių vystytis stuburinių gyvūnų.
Kai kurie mokslininkai mano, kad į Žemę atsitrenkė didelis asteroidas, pripildęs orą dulkių dalelių, kurios užstojo Saulę ir sukėlė rūgštų lietų. Kiti mano, kad įvyko didelis ugnikalnio sprogimas, dėl kurio padidėjo anglies dioksido kiekis ir vandenynai tapo nuodingi.
Ketvirtasis didysis išnykimas įvyko prieš 200 mln. metų. Jis vadinamas Triaso išnykimu, kurio metu išmirė apie 80 proc. Žemės rūšių, įskaitant daugelį dinozaurų rūšių.
Manoma, kad išnykimą lėmė milžiniška geologinė veikla, dėl kurios padidėjo anglies dioksido kiekis ir pasaulinė temperatūra, taip pat vandenynų rūgštingumas.
Kreidos periodo išnykimas yra penktoji katastrofa, įvykusi prieš 66 mln. metų. Jos metu išnyko 78 proc. visų rūšių, įskaitant ir likusius dinozaurus.
Greičiausiai jį sukėlė į dabartinės Meksikos teritoriją nukritęs asteroidas.
Siūlo imtis veiksmų
J. Goodall sako, kad imtis veiksmų, siekiant sulėtinti mūsų planetos atšilimą, reikia labai skubiai: „Vis dar turime laiko sulėtinti klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą.“
Aplinkosaugininkė pabrėžia, kad miškų ir kitų laukinių vietovių naikinimas neatsiejamas nuo klimato krizės.
„Per mano gyvenimą tiek daug kas pasikeitė“, – pasakoja J. Goodall.
Ji praneša, jog „dabar kartais lietus lyja sausuoju metų laiku, o drėgnuoju metų laiku būna sausa“, tai reiškia, kad „medžiai duoda vaisius netinkamu laiku, o tai trikdo šimpanzes, vabzdžius ir paukščius“.
Per tuos dešimtmečius, kai ji tyrinėjo laukinių šimpanzių buveines ir vykdė kampaniją už jų apsaugą, ji pastebėjo, kad visoje Afrikoje naikinami miškai ir „mažėja šimpanzių skaičius“.
„Jei nesusivienysime ir neįvesime griežtų taisyklių dėl to, ką žmonės gali daryti su aplinka, jei sparčiai neatsisakysime iškastinio kuro, jei nesustabdysime pramoninio ūkininkavimo, kuris naikina aplinką, žudo dirvožemį ir daro pražūtingą poveikį biologinei įvairovei – ateitis galiausiai bus pasmerkta“, – praneša J. Goodall.
„Mes tiek daug padarėme, kad sunaikintume gamtą. Žmonės nori ateities savo vaikams, todėl turime griežčiau laikytis aplinkosaugos teisės aktų“, – ragina aplinkosaugininkė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
