Klimato pabėgėliai yra vienas skaudžių klimato kaitos padarinių. Tiesa, jie daugiau ne pabėgėliai, o išvarytieji, nes jiems tenka palikti namus po stiprios klimato arba biologinės anomalijos, todėl jie priversti išsikelti iš savo ankstesnių gyvenamųjų vietų.
Kasmet pabėgėlių atsiranda nuo 15 iki 30, o kartais ir daugiau milijonų. Didelę dalį gamtos reiškinių, kurie išstumia juos iš gyvenamųjų vietų sudaro hidrologiniai ir meteorologiniai reiškiniai t.y. audros, potvyniai, nuošliaužos.
„Pabėgėlių skaičius dėl meteorologinių katastrofų didžiausias rytų Azijoje, subsacharinėje Afrikoje ir lotynų Amerikoje. Šiaurės Amerika ir Europa galbūt turi tokių pabėgėlių mažiausiai, nes šie išsivystę kraštai jie sugeba apsaugoti žmones. bet visi šie pabėgėliai tampa ir tokie tarptautinio masto pabėgėliais”, – kalbėdamas apie klimato kaitą VU minėjo prof. dr. Arūnas Bukantis.
Prastos klimato pabėgelių gyvenimo sąlygos
„Klimato kaita nėra ateities problema, su kuria mes kažkada turėsime susidurti. Tai kažkas ką mes turime išspręsti jau dabar“, – The guardian sakė atmosferos tyrėjas Profesorius Benas Kirtmanas, iš Majamio Universiteto.
Dėl klimato kaitos labiausiai kenčia pajūrio miestai Indonezijoje ir Bangladeše, kiti pakrančių miestai, ar salos.
Ekspertai tiki, kad iki 2050 metų 250 miljonų žmonių visame pasaulyje paliks savo gimtuosius miestus dėl klimato kaitos padarinių. Didelę dalį jų – 20 - 30 milijonų sudarys Bangladešo gyventojai, tikėtina, jų procentas bus didžiausias.
Jau šiandien, stiprūs ciklonai, tropinės audros ir kitos katastrofos, kartu su kylančiu jūros lygiu privertė tūkstančius palikti namus esančius Indonezijos ir Bangladešo pakrantėse. Dalis žmonių išsikėlė į Dakos lūšnynus. Iškeliavę žmonės apsigyvena ir taip sausakimšuose miestuose, todėl daugeliui namais tampa lūšnynai, kuriuose sanitarinės sąlygos yra minimalios arba išvis neegzistuoja. Lietaus sezono čia taip pat nelaukia, dažnai jis atneša maliarijos choleros protrūkius, kurie puikiai plinta tokiomis gyvenimo sąlygomis.
