klimato kaita

Žinių radijas Klimato kaita liečia ir Lietuvą, o vienas iš šio reiškinio padarinių kai kuriuos net ir labai džiugina – tai ilgesnės vasaros, „Žinių radijui“ antradienį sakė Vilnius universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas profesorius Arūnas Bukantis. „Nesame izoliuoti, išskirtiniai. Pastabesni žmonės jau tą seniai pamatę, o kitiems klimato kaita net kelia malonių pojūčių. Sakykim, vienas iš akivaizdžių reiškinių – ilgesnis vasaros sezonas.

Rugsėjo 21 d.  13 val. Vilniuje nuo Prezidentūros (S. Daukanto aikštė) link Vyriausybės (Gedimino pr. 11) pajudės „Klimato kaito žygis“, prie kurio žalieji kvietė prisijungti visus, neabejingus klimato kaitos problemai. Šiuo renginiu buvo prisidedama prie didžiausios pasaulyje žmonių mobilizacijos, kuri vyko vos kelios dienos iki Niujorke vyksiančio pasaulio lyderių susitikimo. Jame bus aptariama bendra valstybių politika ir veiksmai dėl klimato kaitos mažinimo.

 Visame pasaulyje yra jaučiamas padidėjęs klimato kaitos poveikis, dėl kurio atsiranda įvairių padarinių aplinkai ir visuomenei. Nereaguojant į šią situaciją ir neieškant šios problemos sprendimų, tokių padarinių ateityje gali tik padaugėti, taip sukeliant didelę grėsmę gamtai ir žmogaus gyvybei. Švelninant klimato kaitą pasaulyje būtina visos žmonijos vienybė, nes tai pasaulinė problema, kuri turi būti sprendžiama šalims bendradarbiaujant globaliu mastu.

Europos Sąjunga (ES) – 28 valstybių ekonominė bei politinė bendrija, ypatingai daug dėmesio skirianti klimato kaitai. Visos ES valstybės narės bendrai trumpuoju laikotarpiu iki 2020 metų. yra įsipareigojusios sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį 20 proc. lyginant su 1990 metų lygiu ir kartu su kitomis išsivysčiusiomis pasaulio valstybėmis siekti 80-90 proc. sumažinimo iki 2050 metų.

Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija ataskaitas skelbia ne be reikalo, jos skirtos informuoti apie tai, kas mūsų laukia keičiantis klimatui. Tačiau klausimas kaip stipriai klimato kaita paveiks visą pasaulį vis dar lieka atviras. Juk viskas priklauso nuo to kaip greitai ir kokius sprendimus priimsime. Tuo tarpu Pasaulio išteklių institutas (angl. World Recourse Institute) pristato keturis scenarijus nuo pačio optimistiškiausio iki pesimistiškiausio.

Kai kalbama apie klimato kaitą, nereikia pamiršti, jog ji vyksta ir yra jaučiama ne visur vienodai. Daugiausia grėsmių kyla toms pasaulio šalims ir vietoms, kurios yra arčiausiai vandenyno. Mokslininkai tai aiškina paprastai, juk dėl šylančio klimato kyla vandens lygis, o visai šalia pakrančių įsikūrę miestai, bus pirmieji, kuriuos užklups klimato kaitos pasekmės. Majamis pavojuje Vietovė, kuriai itin nepalankus vandens kilimas – Pietų Florida, o tiksliau Majamis.

 Visai neseniai pasaulį sudrebino žinia, jog Sibire atsirado didžiulė beveik 80 metrų duobė. Ji buvo aptikta šalia miško, Jamalo pusiasalyje, kurio pavadinimas vietos kalba reiškia „pasaulio kraštas“. Buvo įvairių spėjimų apie tai, kas lėmė tokios didelės ir gilios duobės atsiradimą atokiame Šiaurės Rusijos regione. Vieni teigė, jog tai didžiulio meteorito žymė, kiti mąstė apie antgamtinius reiškinius, treti tvirtino, jog tai požeminio sprogimo padarinys.

Mokslininkai nė neabejoja, kad klimato kaita jau vyksta ir matydami įvairius pokyčius laurus priskiria būtent šiam reiškiniui. Nors daugelis žmonių ir girdėjo apie klimato kaitą, ne visi gali paaiškinti kas tai yra ir kaip tai paveiks mūsų planetą. Tam, kad būtų aiškiau, būtina aptarti pagrindinius su klimato kaita susijusius išsireiškimus. Klimato kaita – kas tai? Besikeičiantis klimatas – tai ilgalaikis procesas, dėl kurio keičiasi oro sąlygos.

Lietuvą užplūdusi karšto oro banga, gena visus prie vandens telkinių. Tačiau mokslininkai nesidžiaugia situacija ežeruose, nes tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje vandens telkiniai bus paliesti ir klimato kaitos. Pasak jų, vandens lygio ir temperatūros pokyčiai stebimi ir ežeruose. Didieji ežerai Amerikoje esantys Didieji ežerai ne tik įspūdingai atrodo, bet yra brangus Žemės turtas. Juose sutelkta 20 proc. viso gėlo paviršiaus vandens.

Apie 30 proc. Žemės paviršiaus ploto dengia miškai. Vaikams – tai magiška vieta, kurioje gyvena pasakų veikėjai, suaugusiems – tai įvairių gėrybių lobynas, gyvūnams – tai namai ir saugus prieglobstis. Ne kartą teko girdėti, jog miškai yra Žemės plaučiai.

Dėl Žemės atmosferoje didėjančio anglies dvideginio dujų kiekio geriau veši augalai, tačiau, pasak mokslininkų, dėl to keičiasi duoninių grūdų maistingųjų medžiagų sudėtis bei iškeptos duonos skonis. Vokietijoje vykdomas eksperimentas patvirtino: kuo daugiau ore CO2, tuo mažiau svarbių baltymų būna kviečių grūduose. Thüneno bioįvairovės instituto Žemutinėje Saksonijoje (Vokietija) bandomajame lauke tarp besistiebiančių kviečių kyšo maždaug žmogaus ūgio juodi vamzdeliai.

Jungtinės Tautos skelbia, jog šiuo metu 54 proc. pasaulio piliečių gyvena miestuose, o iki 2050 metų ši proporcija turėtų išaugti iki 66 proc. Neseniai paskelbtoje JT Ekonomikos ir socialinės tarybos ataskaitoje skelbiama, jog daugėja ir didžiųjų miestų. 1990 metais tokių miestų, kuriuose gyveno 10 mln. ir daugiau gyventojų, buvo 10, šiandien tokių miestų jau 28. Prognozuojama, jog iki 2030 metų pasaulyje bus 41 miestas, kuriame gyventojų skaičius sieks 10 mln. ir daugiau.

Kai kalbama apie klimato kaitą, dažniausiai minimi nieko gero nežadantys pokyčiai. Mokslininkai mums vis primena, kad jei leisime temperatūrai ir toliau augti, ateityje susidursime su rimtomis gamtos išdaigomis. Pagrindinės grėsmės – ekstremalūs gamtos reiškiniai, kurių padažnėjimas ir suintensyvėjimas stebimas jau šiandien. Tai suvokdami įvairių šalių inžinieriai ieško technologinių sprendimų kaip pagerinti įvarius daiktus ir objektus, prie kurių esame pratę, kad jie neterštų aplinkos.

Įvairios iniciatyvos skirtos besikeičiančio klimato švelninimui dabar paplitusios visame pasaulyje. Tokios iniciatyvos aktualios ne tik įvairioms organizacijoms, bet ir miestams. Ekologiškų mietų idėja gimė iš vienos organizacijos, kuri buvo užregistruota dar 1975 metais ir viena pirmųjų pradėjo kalbėti apie ekologiškų miestų plėtrą. Tokia idėja itin pagirtina, nes miestai yra vieni pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetėjai.

Vanduo – pagrindinis šaltinis, kuris užtikrina gyvybę Žemėje. Jis svarbus tiek žmogui, tiek mūsų planetos ekosistemai. Juk ne veltui sakoma, kad be vandens Žemėje neegzistuotų gyvybė. Tačiau šiandien Žemės vandens ištekliams gresia pavojus: į juos kėsinasi ne kas kitas, o klimato kaita. Kas gresia vandeniui? Prognozė, jog pasaulyje 2050 metais gyvens 9 milijardai žmonių kelia daug nerimo. Dėl tokio populiacijos augimo natūraliai didėja ir vandens poreikis, tačiau jo ištekliai po truputį senka.

„Klimato kaita – kelia rimtą pavojų mums visiems. Reikalingi ambicingesni tikslai ir rimtesni įsipareigojimai tiek Lietuvoje, tiek ES, tiek ir kitose valstybėse“, – sako Nevyriausybinės organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ klimato kaitos specialistė Gintarė Jonušauskaitė. Su ja kalbamės apie tai, kaip klimato kaita jaučiama Lietuvoje ir pasaulyje (http://www.balsas.

Šiuo metu mūsų planeta pergyvena vieną iš didžiausių klimato pasikeitimų nuo tų laikų, kai išmirė dinozaurai. Bet žmonėms, augalams ir gyvūnams svarbiausias ir grėsmingiausias yra tų pasikeitimų greitis. Mokslininkai perspėja, kad prognozuojamas klimato kaitos greitis kitame amžiuje bus 10 kartų didesnis negu per 65 ankstesnius milijonus metų. Jeigu tendencija išliks, tai taps didžiuliu stresu Žemės ekosistemai ir žmogui.

Prancūzų zoologai, tyrinėjantys imperatoriškųjų pingvinų populiaciją Antarktidoje, perspėja, kad iki šio amžiaus pabaigos jų skaičius katastrofiškai sumažės. Priežastis - klimato kaita. Savo tyrimų rezultatus mokslininkai paskelbė žurnale „Nature Climate Change“. Imperatoriškieji pingvinai labai priklauso nuo jūrinių Antarktidos ledynų, o ledo dangos mažėjimas dėl klimato atšilimo iki 2100 metų daugiau nei dvigubai sumažins dabartinę šių paukščių populiaciją, sakoma tyrimo išvadose.

Šių metų birželio 4 – 15 dienomis Vokietijoje, Bonos mieste, vyko Jungtinių Tautų organizuota konferencija, kurioje buvo diskutuojama apie klimato kaitą. Aiškintasi, kaip šalys atitinka Kioto protokolo reikalavimus, kuriais siekiama kovoti su visuotiniu atšilimu. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į besivystančias šalis, kurios bando kovoti su klimato kaita ir daugelis kitų, panašios tematikos temų.

Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitoje teigiama, kad Europos transporto priemonių išmetami oro teršalai sudaro ketvirtadalį Europos Sąjungos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Didelę dalį šių dujų į aplinką išmeta sunkvežimiai, transportuojantys prekes po visą pasaulį. Augant vartojimui – didėja pervežamų prekių kiekiai, o tuo pačiu ir CO2. Klimato kaita – viena svarbiausių ES sričių, bendri aplinkos apsaugos standartai galioja visoms šalims narėms.

Pasaulinis atšilimas labiau veikia Arktį nei labiau į pietus esančius pasaulio regionus, teigiama D. Britanijos mokslininkų tyrimo išvadose. Jo rezultatus paskelbė žurnalas „Nature Climate Change“. Ekseterio universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė, kad pasaulinis atšilimas sumažino ekstremaliai šaltų žiemų Šiaurės pusrutulyje riziką. Taip pat teigiama, kad rudens ir žiemos dienos tampa šiltesnės, ir jas vis sunkiau atskirti sezoniškumo požiūriu.

Visas pasaulis užgniaužęs kvapą ne vieną mėnesį laukė pasaulio futbolo čempionato, kuris pagaliau prasideda. Šiais metais Brazilijoje vyksiantis čempionatas žada ne tik karštą rungtinių atmosferą, bet ir orą, tačiau futbolo aistruoliams, tai nė motais. Jie džiaugiasi prasidedančia futbolo švente, kuri leidžia užmiršti rūpesčius ir pasimėgauti gražiu futbolo žaidimu. Kaip bebūtų, čempionato organizatoriai nepamiršta kokios problemos šiuo metu dažniausiai aptarinėjamos visame pasaulyje.

Šis klausimas svarstomas valstybiniais ir tarpvalstybiniais lygmenimis. Vykdant derybas Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos formate tarptautiniu lygiu siekiama patvirtinti visuotinį tarptautinį klimato kaitos susitarimą, kuris įsigaliotų po 2020 m. ir klimato kaitos švelninimo veiksmus vykdytų visos šalys.

Ieškodami informacijos apie besikeičiantį klimatą dažniausiai susiduriame su dviem pagrindinėmis frazėmis: „klimato kaita“ ir „visuotinis atšilimas“. Dažniausiai jos vartojamos kaip sinonimai. Tačiau ar visi supranta, ką reiškia „visuotinis atšilimas“ ir ką apibrėžia „klimato kaita“? „Visuotinis atšilimas“ man asocijuojasi su temperatūros augimu visame pasaulyje ir ledynų tirpimu.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Jei ir toliau taip intensyviai kirsime miškus, nekursime adaptacijos planų dėl klimato kaitos, virsime stepių zona, sako gamtininkas Andrius Gaidamavičius. „Jei su miškais Lietuvoje bus elgiamasi, kaip iki šiol, natūralų kraštovaizdį ir miškus mes prarasime visam laikui“, – kalba gamtininkas. Lietuvos miškingumas – trečdaliu mažesnis, nei skelbiama Anot A. Gaidamavičiaus, miško kirtimo būdų yra daugybė, tačiau Lietuvoje dažniausiai taikomas plynas kirtimas.

Šiais metais balandžio mėnuo Lietuvoje nustebino ne vieną. Vasariški orai pavasarį privertė žmones rengtis lengviau, šviesiau ir mėgautis šiluma. Vilnietė Vaida pasakojo, kad jai tokie orai visiškai nesukelia diskomforto ir jei būtų jos valia, tokie orai Lietuvoje vyrautų didžiąją metų dalį. Daugelis mūsų sutiktų, jog šiltos ir saulėtos dienos žymiai geresnės nei vėsios ir lietingos, tačiau Vaida paklausta apie klimato kaitą tik gūžtelėjo pečiais ir sakė apie tai neturinti žalio supratimo.

Neabejotinai įrodyta, kad mūsų planetos klimatas šiltėja dėl į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Daugiausia tai lemia iškastinio kuro deginimas gaminant elektros energiją, naudojant transportą, užtikrinant pramonės veiklą ir namų ūkių poreikius, o taip pat miškų kirtimas. Sparčiai tirpsta ledynai, šiltėja vandenynai, kyla jų lygis, grasindamas užtvindyti daugelį pakrančių miestų, salų. Tačiau nuo 1998 metų mokslininkai stebi klimato kaitos sulėtėjimą planetoje.

Kiekvieną rytą tėvai išleisdami savo atžalas į mokyklą net nesusimąsto, ar mažieji trindami mokyklos suolą gauna pakankamai žinių ne tik apie matematikos pasaulį ar literatūros šedevrus, bet ir apie klimato kaitą. Ar moksleiviai supranta, kas yra klimato kaita? Tik supratę šio reiškinio svarbą, jie galės patys prisidėti prie klimato kaitos sustabdymo. Išugdyti įpročius – dar mažiems Svarbu nuo pat mažens su vaiku pradėti kalbėtis apie aplinkosaugą.

Aplink girdime labai daug kalbų apie „švarią“ energiją. „Švari“ energija – tai energija, kuriai išgauti naudojami aplinką saugantys būdai, t. y. atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) tokie, kaip biomasė, saulės, vėjo energija ar hidroenergija. Kadangi Lietuvoje dažniausiai būna daugiau vėjo nei saulės, norisi pasidomėti kas tas AEI, su kuo valgomas ir kaip toks energijos išgavimas prisideda prie klimato kaitos švelninimo.

Paskelbtoje naujausioje Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) ataskaitoje aptariami visi įmanomi klimato kaitos švelninimo būdai – nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažinimo iki skatinimo naudoti biokurą. Tai jau trečioji ataskaitos dalis. Pirmojoje dalyje, pasirodžiusioje praeitų metų rugsėjį, buvo pripažinta, kad klimato kaitą nulemia žmonių veikla.

Svarstant apie klimato kaitą priimta kalbėti apie įvairių metereologinių elementų pasikeitimus. Tačiau mus supa dešimtys netiesioginių patvirtinimų, kad planetos klimatas kinta. Visur aplink galime matyti įvykius, kurie iš pirmo žvilgsnio neturi nieko bendra su klimato kaita, bet pasižiūrėjus atidžiau paaiškėja įdomių dalykų.

Vis dažnesnės sausros, mūsų krašte neįprastos tropinės naktys – kai vasaros naktimis oro temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių, trumpėjančios žiemos, mažiau dienų su neigiama temperatūra, smarkios liūtys. Tokį scenarijų Lietuvai rengia globalus klimato šiltėjimas. Naujausi tyrimai patvirtina, kad didžiausią įtaką jam daro žmogaus veikla. Tačiau nemažai lemia ir kitos priežastys. Amerikos mokslininkai padarė svarbų atradimą, susijusį su klimato kaita.

Amazonės miškams didelį pavojų kelia besiplečiantys miškų gaisrai, dėl kurių jų išvis gali nebelikti, teigia JAV mokslininkai. Jų tyrimo medžiaga paskelbta žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“. Mokslininkai tyrė klimato pokyčių šiame pasaulio regione pasekmes per praėjusius 20 metų. Paaiškėjo, kad per šį laiko tarpą liūčių sezonas Amazonės baseine tapo trumpesnis, o sausringasis metų laikas pailgėjo.

Vakar, balandžio 13 d., Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) Berlyne pristatė 3-osios darbo grupės ataskaitą, kurioje apibendrintos mokslininkų įžvalgos, kaip galime stabilizuoti klimato kaitą saugiose ribose. Mokslininkai teigia, kad veiksmingiausi klimato kaitos sprendimai yra švarios energetikos plėtra ir energijos vartojimo mažinimas, pasitelkiant tinkamas politines ir ekonomines priemones bei skatinant technologijų plėtrą.

Pirmadienį pasirodžiusioje naujausioje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje gerų naujienų nedaug. Mokslininkai teigia, kad klimato kaitos padariniai jau patiriami kiekviename žemyne ir vandenyne, jie yra rimtesni nei buvo tikėtasi, o ateityje tik dar labiau sustiprės. Pagrindinė ataskaitos žinia – klimato kaitos padariniai kelia didelę riziką visuomenės gerovei, tačiau vis dar galime rinktis, su kokio masto klimato kaita teks susidurti.

Klimato kaita – vienas opiausių šių dienų klausimų. Valstybės rengia planus, stengiasi įgyvendinti klimato kaitos stabdymo ir švelninimo strategijas bei pasiekti užsibrėžtų tikslų. Aišku mokslininkai irgi nesnaudžia – sugeba į šią problemą pažiūrėti kūrybiškiau.

Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) paskelbė antrąją ataskaitą apie klimato kaitos pasekmes žmonijai. Su ja galima susipažinti internete. IPPC paskelbtas dokumentas „Klimato poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas“ yra kolektyvinės Penktosios įvertinimo ataskaitos antroji dalis. Ekspertų teigimu, klimato kaitos pasekmės bus išimtinai neigiamos. Toliau tirps kalnų ir Arkties platumų ledynai, daugelyje pasaulio regionų stiprės sezoniniai karščiai ir stiprios liūtys.

Per tūkstantį metų vidutinė metinė temperatūra pasaulyje pakilo 0,7 proc. Meteorologė dr. Audronė Galvonaitė teigia, kad tai – labai daug. „Įsivaizduokite: jūsų vidutinė temperatūra yra 37 °C. Jei pastoviai ją matuodami pastebėsite, jog ji pakilo iki 37,5 °C, trečią dieną eisite pas gydytoją ir klausite, kas jums yra. Tas pats – ir su gamta.

Nors pasaulinis atšilimas dėl ekstremalių orų ir stichinių reiškinių žmonijai gresia dideliais ekonominiais nuostoliais, yra sričių, kuriose jis didins gamintojų pelną. Pasak Italijos mokslininkų, su tuo susidurs alyvuogių augintojai: temperatūros kilimas Viduržemio jūros regione gerokai padidins jų pelną. Šio tyrimo rezultatai paskelbti mokslo žurnale PNAS. Tyrimo autoriai apskaičiavo, kad temperatūros padidėjimas 1,8 laipsnio pagal Celsijų alyvuogių auginimą pavers pelningesniu 41 proc.

Klimato šiltėjimas didina vienų pavojingiausių „šiltnamio dujų“ metano išsiskyrimą į atmosferą, teigia JAV mokslininkai. Taip susidaro uždaras ratas, dar labiau komplikuojantis klimato kaitos problemą. Metanas laikomas vienu svarbiausių „šiltnamio dujų“ veiksnių, todėl mokslininkai nusprendė išsamiau ištirti jo emisijų poveikį klimato pokyčiams.

Mūsų jau nebestebina tas faktas, kad pramonė teršia aplinką. Nors rūkstančių kaminų dabar mažiau nei esame matę sovietiniuose filmuose, bet pramonės tarša mums atrodo neišvengiamas dalykas. Ar iš tikrųjų taip? Krizė sumažino taršą Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus Vitalijaus Auglio teigimu, Lietuvos pramonės sektorius ne visada buvo labiausiai teršiantis aplinką.

Klimato kaita – vienas tų reiškinių, apie kuriuos susimąstome retai, nes esame „paskendę“ darbuose ir savo reikaluose. Vis dėlto atėjo laikas keisti požiūrį, nes mokslininkai jau kuris laikas mus įspėja apie spartų ir grėsmingą aplinkos temperatūros kilimą. Jei jo nestabdysime, ateityje galime tikėtis labai liūdnų pasekmių. Kiekvienas turėtume pradėti keisti savo kasdienius įpročius, kad ir toliau galėtume mėgautis tuo, ką ši planeta mums duoda.

Mokslininkai sudarė Europos žemėlapį, kuriame atsispindi pasaulinio klimato šiltėjimo procesas. Tyrimo išvados paskelbtos žurnale „Environmental Research Letters“. Tyrėjų pateiktas Europos žemėlapis atspindi permainas, kurios mūsų žemyne įvyks vidutinei temepratūrai pakilus 2 laipsniais pagal Celsijų lyginant su laikotarpiu iki pramoninės revoliucijos pradžios. Su straipsniu ir minėtuoju žemėlapiu galima susipažinti „Environmental Research Letters“ svetainėje.

Mokslininkai prognozuoja, kad dėl klimato keitimosi nuostolių, patiriamų Europoje dėl potvynių, apimtys iki 2050 m. išaugs 2 kartus. Tarptautinio taikomosios sisteminės analizės instituto (IIASA), Aplinkos tyrimų instituto Amsterdame (Nyderlandai) ir kitų Europos mokslo centrų duomenimis, Europoje artimiausiais dešimtmečiais smarkiai išaugs niokojančių potvynių skaičius.

Tai neįprasta šiluma, tai stingdančiu šalčiu stebinusi žiema baigiasi – jau rytoj kalendoriuje atversime pirmosios pavasario dienos puslapį. Vasario mėnuo buvo net keliais laipsniais Celsijaus šiltesnis nei vidutinė daugiametė temperatūra. Pasak klimatologės Audronės Galvonaitės, tai lėmė iš pietinių Atlanto vandenyno rajonų atkeliavusios oro masės: „Visus temperatūros pokyčius lemia bendroji atmosferos cirkuliacija: kur formuojasi, iš kur atkeliauja oro masės ir kaip jos pasiekia Lietuvą.

Jungtinę Karalystę niokojančiuose potvyniuose yra teigiama pusė – pabaiga visuotiniam abejingumui klimato kaitai. Didžiojoje Britanijoje drėgniausią per 250 metų sausį sekęs audringas vasaris atnešė kančias tūkstančiams žmonių. Potvyniai panardino po vandeniu milžiniškas sritis šalies pietvakariuose, taip pat pagrindinį geležinkelį pradangino tiesiai į jūrą, o Temzė užtvindė miestus bei aplinkinius kaimus.

Ilgalaikės meteorologinės prognozės liudija, kad šie metai gali būti patys karščiausi nuo pat nuolatinių meteorologinių stebėjimų pradžios. Tai siejama su galbūt besiformuojančiu „El Ninjo“ reiškiniu, dėl kurio padidėja vandens paviršiaus temperatūra centrinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Toks šilumos išmetimas atsiliepia viso pasaulio orams.

Arktinių šalto oro masių prasiskverbimas į toli nuo Arkties esančius regionus, vis labiau į pietus link pusiaujo, klimatologų laikomas meridianinės oro pernašos stiprėjimo požymiu. O tai susiję su žmogaus poveikiu klimato sistemai, tai yra, šiltnamio efekto stiprėjimu, teigia Pasaulio gamtos fondo (WWF) Rusijos skyriaus vadovas Aleksejus Kokorinas.

Per artimiausius 50 metų miestų, galinčių surengti žiemos olimpines žaidynes, skaičius dėl pasaulinio klimato atšilimo vis labiau mažės. Apie tai pranešė bendra Kanados ir Austrijos mokslininkų grupė, nagrinėjusi galimas klimato šiltėjimo pasekmes, skelbia CBC.ca. Iš 19 miestų, surengusių žiemos olimpiadas, iki šio amžiaus pabaigos tik šešiuose, tikėtina, egzistuos tikimybė, jog vasario mėnesį juose bus natūralaus sniego.