Pasaulis skambina pavojaus varpais
Mokslininkų teigimu, labiausiai aplinką veikia gyvulinės kilmės maisto produktų vartojimas – gyvulių auginimas, mėsos ir jos produktų, paukštienos bei pieno ir jo produktų gamyba, apdirbimas, transportavimas ir paruošimas įskaitant ir pakuotes, esą patenka tarp penkių didžiausią poveikį aplinkai darančių namų ūkių naudojamų ir vartojamų paslaugų ir produktų. Todėl įvairių šalių specialistai ragina mažinti mėsos suvartojimą, o prieš kelerius metus Europos Sąjungoje net buvo priimta rezoliucija ,,2050 metai – ateitis prasideda šiandien”. Joje kaip vienas iš klimato kaitai darančių įtaką veiksnių paminėta neigiama mėsos pramonės įtaka.
Grūdų ir sojos, skirtų gyvulių pašarams, auginimas yra glaudžiai susijęs su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimais į atmosferą, teigė ekspertai. Taip pat buvo akcentuota, jog gyvulininkystės pramonė gali būti atsakinga už 18 proc. visų antropogeninių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, ir raginama ieškoti būdų pereiti nuo intensyvios gyvulininkystės prie darniuoju vystymusi paremtos ūkinės veiklos. Tačiau imtis drastiškų priemonių ribojant gyvulininkystės sektoriaus veiklą taip ir nebuvo ryžtasi.
Daugiausia metano išskiria drambliai
Lietuvos sveikatos mokslų universtiteto Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir kokybės katedros profesorius, veterinarijos mokslų daktaras Bronius Bakutis atsargiai vertina teiginius, kad gyvulininkystė – vienas iš labiausiai aplinką šiltnamio dujomis teršiančių sektorių, todėl esą reikėtų apriboti mėsos ir jos produktų gamybą bei vartojimą.
,,Metano ir CO2 arba anglies dvideginio – dujų, kurios yra pagrindinės vadinamojo šiltnamio efekto susidarymo kaltininkės, kiekis, kurį išskiria maistui auginami gyvūnai, tikrai nėra toks didelis, kad reikėtų labai nerimauti. Ir galvijininkystė – tikrai ne pati didžiausia teršėja”, – sako jis.
Mokslininkas neneigia, kad gyvūnų medžiagų apykaitos procese gausiai išsiskiria būtent šios dvi pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos, tačiau jų palyginti nedaug. ,,Gyvulininkystėje daugiausia metano išskiria atrajojantys galvijai. Pavyzdžiui, yra suskaičiuota, kad per metus iš vienos karvės virškinamojo trakto išsiskiria apie 94 kg metalo dujų, o iš jos mėšlo – dar apie 3 kg metano. Tačiau tai nėra daug. Amerikiečiai yra suskaičiavę, kad jų šalyje atrajojantys galvijai išskiria tik apie 2 proc. visų į aplinką patenkančių metano dujų”, – sako jis ir primena, kad metaną išskiria ne tik atrajojantys, bet ir kiti gyvūnai. ,,O daugiausia metano tarp gyvūnų išskiria drambliai”, – šypteli jis.
Pasak B. Bakučio, anglies dvideginio kiekis, kurį iškvepia gyvūnai, taip pat nėra toks didelis, kad vien dėl jų kiltų ypatingas pavojus. ,,Su oru iškvepiama nuo 2,5 iki 4,5 proc. CO2 dujų. Skaičiuojama, kad karvutė, kuri per parą duoda 20 ltr pieno ir sveria apie 500 kg, per valandą gali išskirti 168 ltr šių dujų. Bet juk ir mes kvėpuojame. Kiek milijardų žmonių gyvena pasaulyje? Tai bėdą versti vien gyvūnams būtų neteisinga”, – teigia mokslininkas.
Kelias – ūkininkauti ekologiškai
B.Bakučio teigimu, sumažinti CO2 kiekio išmetimų į atmosferą niekaip nepavyks – juk nenustosime kvėpuoti. Tačiau sumažinti į atmosferą patenkančio metano kiekį ateityje veikiausiai galėsime. ,,Galbūt mokslininkai sukurs naujų technologijų, kurios padės ,,surišti” išskiriamas dujas ir paversti jas kitomis, arba įrengsime biofiltrus”, – prognozuoja jis.
Tačiau yra ir kitas kelias. Metano kiekis, kurį išskiria gyvūnai, priklauso nuo pašarų. Nors skirtumai ir nebūtų įspūdingi, šioje srityje galėtų padirbėti gyvūnų mitybos specialistai. Šiek tiek sumažinti į aplinką išskiriamo metano kiekį gali ir patys galvijų augintojai.
,,Jei lyginsime ekologinį ūkininkavimą su chemizuotu, tai pamatysime, kad ekologiniuose ūkiuose, kuriuose praktiškai nenaudojama jokios chemijos, naudojami kitokie pašarai, metano išskiriama mažiau”, – pabrėžia B. Bakutis.
Jo teigimu, kai pasaulyje daugėja gyventojų, kuriuos reikia kaip nors pamaitinti, atsisakymas auginti galvijus maistui reikštų tik viena: neteksime dalies maisto. ,,Augant gyventojų skaičiui mažinti maisto produktų kiekį būtų pražūtinga. Juo labiau, kad jų auginimas ir mėsos pramonė – tikrai ne patys didžiausi teršėjai ir tokio didelio pavojaus kaip pavyzdžiui, iškastinio kuro deginimas, tikrai nekelia”, – sako veterinarijos mokslų daktaras B. Bakutis. Viskas priklauso nuo to, kaip mes ūkininkaujame, apdorojame ir gaminame, dar kartą primena jis.
Mokslininkas pabrėžia, kad pavyzdžiui, pesticidai ir trąšos didelį pavojų augalijai ir gyvūnijai kels tokiu atveju, jei bus naudojami netinkamai ar, siekiant didesnio derliaus, pernelyg gausiai, o srutos didžiausią pavojų kelia tada, kai yra netinkamai laikomos ar tvarkomos.
Pavojus slypi besivystančiose šalyse
Prancūzų mokslininkai apskaičiavo, kad jei ekologiškai ūkininkaudami auginsime kiaules, poveikis klimato kaitai bus gerokai mažesnis negu jautienos, nes daugiausiai metano santykiniam mėsos vienetui pagaminti tenka jautienai.
Tiesa, prie klimato kaitos prisideda ir dėl intensyvėjančios gyvulininkystės vykstantys žemėnaudos pokyčiai. Tačiau pastaroji problema ypač aktuali besivystančiose šalyse, kur dėl žemės ūkio plėtros – naujų ganyklų ir pasėlių plotų – naikinami tropikų miškai. Pasak mokslininkų, būtent į tai ir vertėtų atkreipti didžiausią dėmesį, nes poveikis aplinkai, susijęs su mėsos vartojimu, augs – skaičiuojama, kad 2050 metais pasaulyje jos bus suvartojama dvigubai daugiau negu 2007 metais, apie 570 mln. tonų per metus.