Europos Sąjunga (ES) – 28 valstybių ekonominė bei politinė bendrija, ypatingai daug dėmesio skirianti klimato kaitai. Visos ES valstybės narės bendrai trumpuoju laikotarpiu iki 2020 metų. yra įsipareigojusios sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį 20 proc. lyginant su 1990 metų lygiu ir kartu su kitomis išsivysčiusiomis pasaulio valstybėmis siekti 80-90 proc. sumažinimo iki 2050 metų.
Siekdama įgyvendinti ES nustatytus ŠESD kiekio mažinimo tikslus, Lietuva 2012 metais patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo politikos strategiją, o 2013 metais – strategijos 2013–2020 metų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos planą. Šių metų rugpjūtį Vyriausybė svartė s plano pakeitimus, kurie įtvirtins ŠESD kiekio mažinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemones visuose Lietuvos ūkio sektoriuose: pramonėje, energetikoje, žemės ūkyje, transporte, atliekų tvarkyme ir kt. 2015-2017 metų laikotarpiu.
Pusiaukelėje į 2020 tikslus
„Europa 2020“ – tai ES ekonomikos augimo strategija, kurioje užimtumo, inovacijų, švietimo, socialinės įtraukties, klimato ir energetikos sritims iškelti ambicingi tikslai. Numatyta, jog iki 2020 metų ŠESD išmetimas, lyginant su 1990 metais, turi sumažėti 20 proc., 20 proc. energijos turi būti pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, o energijos efektyvumas turės siekti 20 proc. Ne be reikalo šie tikslai įvardijami kaip „20-20-20“. Lietuva yra užsibrėžusi tikslą kasmet mažinti išmetamų ŠESD kiekį, kad bendras jų kiekis 2020 metais nepadidėtų daugiau kaip 15 proc., lyginant su 2005 metų išmestų ŠESD kiekiu, ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose (transportas, žemės ūkis, atliekų tvarkymas, pramonės įmonės, kurios vykdo kitas veiklos rūšis arba kurą deginantys įrenginiai, kurių katilinių instaliuota galia mažiau kaip 20 MW (mažos centralizuoto šilumos tiekimo įmonės), viešojo sektoriaus pastatai, namų ūkiai, žvejyba, statyba, paslaugos ir kiti sektoriai).
Papildyti 2030 metų tikslai
Siekdama ilgalaikių klimato kaitos ir energetikos tikslų, - užtikrinti konkurencingą ir saugią energiją vartotojams, padidinti ES energetinius išteklius ir sumažinti energetinę priklausomybę šių metų sausį Europos komisija paskelbė komunikatą ES klimato kaitos ir energetikos politika iki 2030 metų. Komunikate numatyta, jog ŠESD išmetimas ES turi sumažėti 40 proc., lyginant su 1990 metais, numatant kad ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ATLPS) dalyvaujančiuose sektoriuose emisijos bus sumažintos 43 proc., o nedalyvaujančiuose – 30 proc., lyginant su 2005 metais. Planuojama, kad iki 2030 metų energija, kuri pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių visoje ES, sieks 27 proc.. Šių metų pradžioje paskelbtuose 2030 metų tiksluose nebuvo sutarta dėl energetinio efektyvumo. Liepos pabaigoje Europos Komisija paskelbė komunikatą, kuriame siūloma iki 2030 metų energijos vartojimą sumažinti 30 proc. Šis tikslas numatytas, atsižvelgiant į jau pasiektus rezultatus – nauji pastatai vartoja dvigubai mažiau energijos, lyginant su praėjusio amžiaus devintuoju dešimtmečiu, o nuo 2001 iki 2011 metų energijos intensyvumas pramonės sektoriuje sumažėjo beveik 19 proc.
Lietuva
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyriaus vedėjos Stasilės Znutienės teigimu, Lietuva palankiai vertina Europos komisijos pastangas apibrėžti ES klimato kaitos ir energetikos politiką iki 2030 metų. Mūsų šalis iki 2020 metų yra įsipareigojusi 23 proc. galutinės suvartojamos energijos, lyginant su 2005 metais, pagaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių. Taip pat Lietuva siekia kasmet 1,5 proc. sumažinti suvartojamos energijos kiekį, kad iki 2020 metų būtų 17 proc. mažiau suvartojamos energijos, lyginant su 2009 metais. Derybose dėl 2030 m. tikslų mūsų šalis siekia, kad nustatant tikslus valstybėms narėms būtų remiamasi objektyviais rodikliais: šalies bendrasis vidaus produktas, išmetamų ŠESD kiekis, vertinami atskirų valstybių poveikio vertinimo duomenys, sektorių specifiškumas, atsižvelgiama į investicines galimybes.
Kokia Lietuvos pozicija dėl paskelbto 2030 metų energijos vartojimo efektyvumo tikslinio rodiklio?
Lietuva gali pritarti siūlomam energijos vartojimo efektyvumo padidinimui 30 proc., tačiau svarbu, kad būtų teigiami Energijos efektyvumo direktyvos įgyvendinimo rezultatai ir būtų skirtas adekvatus finansavimas iš ES fondų.
