Šiuo metu mūsų planeta pergyvena vieną iš didžiausių klimato pasikeitimų nuo tų laikų, kai išmirė dinozaurai. Bet žmonėms, augalams ir gyvūnams svarbiausias ir grėsmingiausias yra tų pasikeitimų greitis. Mokslininkai perspėja, kad prognozuojamas klimato kaitos greitis kitame amžiuje bus 10 kartų didesnis negu per 65 ankstesnius milijonus metų. Jeigu tendencija išliks, tai taps didžiuliu stresu Žemės ekosistemai ir žmogui. Daugeliui augalų ir gyvūnų rūšių tam, kad išliktų prireiks elgsenos ir evoliucinių pasikeitimų. O žmonės bus priversti priprasti prie ekstremalių gamtos sąlygų ir tikriausiai keisti esamą ekonomikos modelį.
Kai kuriuos svarbius pasikeitimus galėsime stebėti jau artimiausius dešimtmečius, bet kaip teigia tyrėjai, tai, kas atsitiks su klimatu XXI amžiuje, priklausys nuo žmogaus veiksmų dabartiniu laiku. Tokias išvadas apie Žemės klimatą padarė Naohas Diffenbaughas (Naoh Diffenbaugh) iš Mokslų apie Žemę mokyklos prie Stenfordo universiteto ir Krisas Fildas (Chris Field) iš Karnegio instituto Globalios ekonomikos fakulteto. Mokslininkai išanalizavo klimato pasikeitimus per Žemės istoriją ir sudarė prognozes artimiausiems šimtmečiams.
Pražūtinga žmogaus veikla
Nustatyta, kad prieš 55 milijonus metų anglies dioksido kiekis atmosferoje buvo panašus kaip dabar. Tada Arkties vandenyne vasaros laikotarpiu nebuvo ledo, o artimiausiose teritorijose buvo pakankamai šilta, kad ten galėtų gyventi krokodilai ir augti palmės. Bet yra esminis skirtumas tarp klimato praeityje ir dabar – pasikeitimų greitis. Dabar tai vyksta milžinišku greičiu. Daug ką lemia žmogaus veikla, kurios suprantama nebuvo prieš milijonus metų. Būtent šie du faktoriai labiausiai neramina mokslininkus. Jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai išsilaikys dabartiniame lygyje, vidutinė metinė temperatūra Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Rytų Azijoje padidės 2-4 laipsniais jau 2046 – 2065 metais.
Permainos pasieks ir Lietuvą
Lietuvai tai reiškia, kad vasaromis vis dažniau mus aplankys tropinės naktys, kai oro temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių. Trumpesnės bus žiemos, vis mažiau dienų su neigiama temperatūra. Prognozuojama, kad po maždaug 70 metų Lietuvos sostinėje vidutinė žiemos temperatūra bus teigiama. Lietuvą užklups ir dažnesnės liūtys, kai per vieną kartą iškris dideli kiekiai kritulių. Visi šie numatomi klimato pokyčiai – ilgalaikiai. Atskirais metais jie gali pasireikšti stipriau arba silpniau. Keisis ir augalų bei gyvūnų rūšys, vietines išstums atkeliaujantys iš šiltesnių zonų.
Mokslininkų teigimu, nemažą įtaką klimato kaitai daro šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai ir vandenynų šiltėjimas, kuriuos sukelia žmogaus veikla. Ir net jei dabar staiga sustabdytume visas elektrines ir gamyklas, ankstesnių išmetimų poveikis išliks ir toliau darys įtaką klimatui. Vis tik mokslininkai mano, kad nemažai klimato kaitai įtaką darančių priemonių yra žmogaus rankose ir tai, kaip žmogus elgsis artimiausius dešimtmečius nulems, ar klimato kaita lėtės, ar greitės.
