Šis klausimas svarstomas valstybiniais ir tarpvalstybiniais lygmenimis. Vykdant derybas Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos formate tarptautiniu lygiu siekiama patvirtinti visuotinį tarptautinį klimato kaitos susitarimą, kuris įsigaliotų po 2020 m. ir klimato kaitos švelninimo veiksmus vykdytų visos šalys. Tačiau reikia prisiminti, jog pagrindinis skirtumas tarp valstybių yra jų išsivystymo lygis ir ekonomikos mastas, nuo jo tiesiogiai priklauso ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis. Tad tokiose šalyse, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Kinija ar Jungtinė Karalystė, kur gerai išvystyta pramonė, į aplinką išmetama daug daugiau ŠESD lyginant su nedidelėmis, mažai sunkiosios pramonės turinčiomis šalimis, kaip Vietnamas, Gruzija ar Lietuva.
Amerika stoja į kova su klimato kaita
Pirmadienį JAV prezidentas Barack‘as Obama pristatė pagrindinį tikslą, kuris padės sumažinti ŠESD emisijas. Pasak prezidento, svarbiausia yra „apkarpyti“ CO2 išlakas, kurios į aplinką patenka dėl iškastinį kurą, daugiausiai akmens anglį naudojančių, jėgainių. JAV Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis 2012 metais akmens anglį kūrenančių jėgainių į aplinką išmesto CO2 kiekis prilygsta 305 milijonams automobilių. Būtent dėl tokių gąsdinančių rodiklių buvo nuspręsta riboti jėgainių emisijų kiekį. Pagal naujus apribojimus siekiama, kad energetikos sektorius iki 2030 metų sumažintų savo emisijų kiekį 30 proc., lyginant su 2005 metais. Organizacija taip pat žada kiekvienai valstijai nustatyti individualius tikslus, atsižvelgdama į jų energetinį sektorių. Tai didelis ir svarbus Amerikos žingsnis pradedant rimtą kovą su klimato kaita.
Europos Sąjungos tikslai
Visos pasaulio organizacijos ir valstybės teigiamai vertina tokį ryžtingą JAV žingsnį į priekį klimato kaitos politikoje. Tačiau ir kitos šalys kelia sau nemenkus reikalavimus, ypač daug dėmesio klimato kaitos švelninimui skiria visos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės. Pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento klimato kaitos politikos skyriaus vedėjos Stasilės Znutienės, vienas pagrindinių ES klimato kaitos ir energetikos politikos 2030 metams strategijoje numatytų tikslų 40 proc. sumažinti išmetamųjų ŠESD emisijų kiekį, lyginant su 1990 metais, numatant, kad ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančiuose sektoriuose bus sumažinta 43% ir šioje sistemoje nedalyvaujančiuose, sektoriuose – 30 proc., lyginant su 2005 metais. Išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo pastangos ES apyvartinių taršos leidimų sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose turėtų būti vienodai padalytos valstybėms narėms. Taip pat iki 2030 metų ES lygiu 27 proc. ar daugiau energijos turėtų būti pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių bei padidintas energijos vartojimo efektyvumas. Lietuva prisideda prie ES tikslų vykdymo
S. Znutienės teigimu, Lietuva pritaria Europos Komisijos pastangoms apibrėžti ES klimato kaitos ir energetikos politiką iki 2030 metų, siekiant numatyti ilgalaikes investicijas į infrastruktūrą, išsaugant pramonės konkurencingumą ir skatinant investicijas į mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos plėtrą. Mūsų šalies tikslai, iki 2020 metų: 23 proc. galutinės suvartojamos energijos, lyginat su 2005 metais, sudarytų energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Taip pat siekiama kasmet mažinti suvartojamos energijos kiekį po 1,5 proc., kad iki 2020 metų, tai sudarytų 17 proc. mažiau suvartotos energijos, palyginus su 2009 metais. Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos strategijoje nustatytas indikatyvus išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslas iki 2030 metų, numatant, kad Lietuva prisidės prie ES 40 proc. išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo, lyginant su 1990 metais, tikslo vykdymo. Šiuo metu įvairiais lygmenimis vyksta derybos su ES valstybėmis narėmis ir Europos Komisija, kokiais kriterijais ir principais remiantis turėtų būti pasidalinami įsipareigojimai dėl ES 40 proc. išmetamųjų ŠESD tikslo ES valstybėms narėms. Lietuva siekia, kad nustatant tikslus valstybėms narėms būtų remiamasi objektyviais rodikliais (šalies BVP ir išmetamųjų ŠESD lygis), įvertinti Europos Komisijos ir valstybių narių atliktų poveikių vertinimų duomenys dėl atskirų valstybių narių nacionalinių aplinkybių, sektorių specifiškumo ir investicinių galimybių, taip pat nustatytos lankstumo priemonės tikslams pasiekti.
