Arkčiai šylant, Euraziją gali užklupti itin šaltos žiemos. Tyrimai rodo, kad šiltesnis Šiaurės ašigalis turėtų lemti šaltesnes, ekstremalesnes žiemas Eurazijoje. Dabar Eurazijos klimato modeliais paremtas tyrimas rodo, kad šaltesnės nei įprastai žiemos bus dvigubai tikėtinesnės. Bet yra kabliukas – šis poveikis ilgai nesitęs.
Sraujymė yra greitas oro srautas iš vakarų į rytus, paprastai laikantis Arkties orų sistemą aplink ašigalį. Manoma, kad šiltesnis nei įprastai oras virš Arkties sraujymę susilpnina ir leidžia šalto oro sistemoms išsėlinti piečiau. Taip sukeliamos blokados, kai sistemos lieka vienoje vietoje ilgam, užuot slinkusios į rytus, kaip įprasta. Naujausias, šią savaitę publikuotas, tyrimas rodo, kad dėl klimato kaitos ekstremalių žiemos sistemų susidarymas Eurazijos centre yra dvigubai tikėtinesnis.
Masato Mori su kolegomis iš Tokijo universiteto sutelkė klimato modeliavimą į centrinę Euraziją – regioną, apimantį pietinę Rusiją ir šiaurinę Kiniją, – ir išsiaiškino, kad Arkties šilimas dėl klimato kaitos du kartus padidina ekstremalių žiemų tikimybę.
Vakarų Europos orų sistemos taip pat susijusios su sraujymėmis, ir Adamas Scaife’as iš JK Meteorologijos tarnybos sako, kad šiame regione poveikis tikriausiai bus panašus, gal tik kiek silpnesnis. Jis teigia, kad M. Mori tyrimas sustiprina nuspėjamą sąsają tarp Arkties tirpimo ir šaltų Eurazijos žiemų, nors tam, kad tai būtų patvirtinta, dar reikės nemažai pasidarbuoti.
M. Mori su kolegomis pratęsė analizę ir panaudojo savo modelius, siekdami ištirti, ar šaltų Eurazijos žiemų tendencija išliks. Tačiau jų modeliai rodo, kad to nebus. Kaip sako A. Scaife’as, Arktyje jūra rudenį gali būti be ledo jau ketvirtajame dešimtmetyje, ir tada reikalai pasikeis. „Svarbiausias jų teiginys – kad klimato kaita ilgainiui nugalės“, – sako jis. Tad kol kas žiemos gali būti šaltos, bet neilgai trukus jos gali pasekti įkandin globalios šiltėjimo tendencijos.
Žurnalo nuoroda: „Nature Geoscience“, DOI: 10.1038/ngeo2277
