Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija ataskaitas skelbia ne be reikalo, jos skirtos informuoti apie tai, kas mūsų laukia keičiantis klimatui. Tačiau klausimas kaip stipriai klimato kaita paveiks visą pasaulį vis dar lieka atviras. Juk viskas priklauso nuo to kaip greitai ir kokius sprendimus priimsime. Tuo tarpu Pasaulio išteklių institutas (angl. World Recourse Institute) pristato keturis scenarijus nuo pačio optimistiškiausio iki pesimistiškiausio.
Geriausias scenarijus
Pagal šį scenarijų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimai 2050 metais nukristų iki 66 proc., lyginant su 2010 metų rodmenimis. Pasak mokslininkų, tai labai pozityvus planas, nes mes visi būtume palyginti saugūs. Temperatūra, lyginant su iki pramoniniu laikotarpiu, būtų pakilusi tik 2°C. Tačiau mokslininkai įspėja, kad nors klimato kaita ir bus sutramdyta, beveik 24 proc. populiacijos 2080 metais jus sumažėjusius požeminio vandens išteklius, taip pat padaugės ekstremalių potvynių. Tad net jei remiantis šiuo scenarijumi pavys sustabdyti klimato kaitą, ji vis tiek paliks savo pėdsaką.
Jie nieko nedarysime
Pagal šį scenarijų mokslininkai numato, jog 2040 metais ŠESD emisijos pasieks piką, o 2050 metais, lyginant su 2010 metais, jos bus didesnės 19 proc. Tokiu atveju 2056 metais anglies dioksido biudžetas būtų iššvaistytas, o 2100 metais temperatūra pakilusi 2,9°C. Tai lemtų ekonominio našumo sumažėjimą 20 proc. ir 6 kartus daugiau žmonių tektų išgyventi itin ekstremalius potvynius, lyginant su 1980 metais.
ŠESD kiekio šūvis į viršų
Remdamiesi šiuo scenarijumi, mokslininkai numato, jog 2080 metais ŠESD kiekis gerokai šoktels, o 2100 metais pasaulio temperatūra bus 3,7°C karštesnė. Dėl tokio temperatūros pokyčio 2080 metais didžioji dalis gyvūnų ir augalų rūšių bus sumažėjusios perpus. Prognozuojama, jog žemės ūkio produktams taip pat bus padaryta didelė žala, kuriai nebebus įmanoma ieškoti prisitaikymo būdų. O anglies dioksido biudžetas bus išnaudotas dar 2057 metais.
Žmonija - planetos naikintoja
Pesimistiškiausias scenarijus nežada nieko gero mūsų planetai. Remiantis juo anglies dioksido biudžetas būtų sunaudotas jau 2045 metais, o temperatūra iki amžiaus pabaigos išaugusi 4,8°C. Daugelis gyvūnų ir augalų rūšių būtų išnykę, o ir mums tektų pamiršti kavos bei kitų produktų skonius, nes dėl tokio temperatūros pokyčio auginti tam tikrus produktus, taptų tiesiog nebeįmanoma. Žemę ir toliau siaubtų galingi potvyniai bei žmonija jaustų vis didesnį gėlo požeminio vandens stygių.
Reikia įspėti, jog šie scenarijai pateikti neatsižvelgiant į inovacijas, tad visai tikėtina, jog norėdami prisitaikyti prie klimato kaitos laikui bėgant mes sėsime sausroms atsparius javus, galbūt rasime ir naudų būdų vandens perdirbimui ir filtravimui, kurie padės išgyventi keičiantis klimatui. Tačiau beieškant įvairių sprendimų kaip pritaikyti technologijas, galima imtis ir akivaizdžių priemonių – mažinti ŠESD išmetimus tiek valstybėms, tiek ir jos gyventojams.