Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Krūmus iš sniego lasivino Vilniaus universiteto Botanikos sodo darbuotojas. Jeigu to nedarytų – dalis ovalo formos tujų gerokai nukentėtų. Tai, ko gero, vienintelė, kaip sako gamtininkai, pastarųjų dienų pavasarinio sniego padaryta žala. Kietiems augalams staigūs temperatūrų svyravimai, sniegas ir atšalimas ryškesnės įtakos neturi. Nebent kažkas savo kieme turėtume egzotinių augalų.
„Galim turėti problemų labai iš pietų kilusiais augalais, kurie neprisitaikę prie tokių temperatūros šokinėjimų. Tarkim, iš Tolimųjų Rytų kilę rododendrai. Kartais būdavo, kad jie pražysta labai netipiškai anksti, ir tokie atšilimai, atšalimai nušaldydavo žiedus. Ir tada jau tas žydėjimas būdavo mažesnis“, – teigė Darius Ryliškis, VU Botanikos sodo atstovas.
Kiti gi augalai, svogūniniai, kurie jau buvo pradėję žydėti, gali irgi nukentėti, žiedai gali būti pažeisti, dalies grožio neliks, bet pačiam augalui gyventi tai netrukdo.
„Jeigu tos permainos būtų buvę... labai ilgas šiltas periodas, pavyzdžiui, kokį vasarį, vidutinė paros temperatūra būtų buvusi virš plius dešimt, ko nebuvo, tai aišku vegetacija būtų prasidėjusi, ir daugumai augalų tai būtų buvę labai blogai“, – tikino VU Botanikos sodo atstovas.
Priešingai nei gyvūnija, kaip sako kai kurie gamtininkai, tokios staigios permainos, pliusas, virtęs minusu, nuliūdino į Lietuvą sugrįžusius sparnuočius, iš miego pabudusias pavienes varles ir net žalčius. Tiesa, gamta pati susitvarkys, kaip sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Pagelbėti šaltesnėmis dienomis galime tiems, kam jau gelbėjom visą žiemą.
„Tie, kas prie savo namų turi lesyklas, ir kas visą žiemą lesino zyles, žvirblius, tą reikia ir toliau daryti. Mes paukščius lesiname visus metus. Nes mieste, tarp daugiabučių namų lesalo nėra“, – tikino S. Paltanavičius.
Tiesa, gamtininkas juokauja – kol Vilniuje snigo it iš kibiro, Kaune, kur antradienį viešėjo, nebuvo nė šaukšto sniego. Tad čia žmonės dar gali paieškoti žibučių, o štai rytinės Lietuvos dalies gyventojams sunkiau.
„Klimatologai suteikia vilties. Ir sako, kad jau po kelių dienų situacija tikrai pasikeis, ir kovas prisimins, kad jis pavasario, o ne žiemos mėnuo. Ir štai toks snieguotame Vilniuje atsitiktinai aptiktas širdelių medis apsipils jau ne dirbtinėmis širdimis, o tikrais pumpurais“, – teigė žurnalistė E. Vežbickaitė.
Tad daugės miškuose ar sodybose ir vadinamųjų kačiukų. Mat jau netrukus sniegas ims tirpti, o termometrai rodys pliusą. O ateinančios kelios savaitės – kovo pabaiga ir balandžio pradžia – bus dar ir šiltesnės nei įprastai. Ir stebėtis tuo, ką matėmė antradienį, nereikia.
„Žvelgiant į daugiametes normas, vidutinį Lietuvos klimatą, tai pas mus žiema turėtų baigtis apie kovo 11, kada baigiasi meteorologinė žiema ir žengiame į meteorologinį pavasarį. Tada prasideda svyravimas apie nulį, kol neperžengiam penkių laipsnių vidutinės temperatūros, kai prasideda augalų vegetacija. O tai pas mus vidutiniškai būna apie balandžio 7 dieną“, – tikino klimatologas Donatas Valiukas.
Istoriškai matyti, kad nieko ypatingo mums antradienį gamta nepažėrė. Pavyzdžiui, prieš penkiadešimt šešerius metus Dzūkijoje, Varėnoje, termometrai rodė per dvidešimt du šalčio, o Lazdijuose prieš trisdešimt penkerius metus buvo devyniolika šilumos.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISAS TV3 ŽINIAS ŽIŪRĖKITE ČIA:





































































































































































































































































