Įvairios iniciatyvos skirtos besikeičiančio klimato švelninimui dabar paplitusios visame pasaulyje. Tokios iniciatyvos aktualios ne tik įvairioms organizacijoms, bet ir miestams. Ekologiškų mietų idėja gimė iš vienos organizacijos, kuri buvo užregistruota dar 1975 metais ir viena pirmųjų pradėjo kalbėti apie ekologiškų miestų plėtrą. Tokia idėja itin pagirtina, nes miestai yra vieni pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetėjai.
Ekologiškas miestas – koks jis?
Nėra nustatyta tikslių kriterijų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad vienas ar kitas miestas yra ekologiškas. Tačiau pagrindiniai aspektai ekologiškiems miestams egzistuoja – klimato kaitos stabdymas, mažinant išmetamų teršalų kiekį. Šiam tikslui pasiekti, miestai daug dėmesio skiria atliekų tvarkymui, „švarios energijos“ gaminimui ir transporto sektoriui.
Ekologiškų miestų siekis visą reikalingą elektros energiją pasigaminti patiems, naudojant vėjo jėgaines, saulės kolektorius ir biokurą. Gyventojams siekiama įdiegti, jog bet kokios atliekos būtų naudojamos kaip energijos ištekliai. Kreipiamas dėmesys ir į turimus išteklius, o taip pat stengiamasi optimizuoti jų vartojimą. Ekologiškame mieste yra itin geras išplanavimas, nes daugelį objektų galima pasiekti einant pėsčiomis, važiuojant dviračiu ar naudojantis viešuoju transportu. Ekologiški miestai pasaulyje
Metų pradžioje Jungtinė Karalystė paskelbė apie ekologiško miestelio įkūrimą Bicesteryje. Planuojama, jog 2017 metais jame bus 393 pastatai, o per ateinančius 20 metų šis skaičius išaugs iki 5000. Pagrindinė priežastis kodėl buvo nuspręsta įkurti tokį miestelį – vidutinės metinės temperatūros Jungtinėje Karalystėje pakilimas 0,7°C per šimtmetį. Miestelio planuose numatytas ekologinis verslo centras ir mokykla, o saulės baterijos generuos elektros energiją.
Dar vienas puikus pavyzdys – Okotoks miestelis Kanadoje. Jis skaičiuoja šešioliktus metus, o jame šiai dienai įsikūrę apie 30 tūkst. gyventojų. Jų tikslas – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir tai jiems puikiai sekasi. Skaičiuojama, kad vandens sunaudojimas sumažėjo trečdaliu, o ŠESD net penktadaliu. Tai lėmė vandens skaitikliai esantys visuose būstuose, o taip pat augalų laistymo grafikai, kurie padeda taupyti vandens išteklius. Be to, rūpintasi, kad žmonės dirbtų kuo arčiau namų ar net namuose, kad būtų sumažintas automobilių išmetamas dujų kiekis.
Prie ekologiškų pasaulio miestų priskiriamas ir Hamarbis įsikūręs netoli Stokholmo. Šiuo metu jame įsikūrę 25 tūkst. gyventojų ir prognozuojama, jog iki 2015 metų gyventojų skaičius sieks 35 tūkst. Šio miesto infrastruktūra itin gerai pritaikyta kelionėms dviračiu bei viešuoju transportu, tad gyventojai išvengia automobilių spūsčių ir tausoja klimatą. Šiandien miestelis jau yra sumažinęs savo ŠESD emisijų kiekį apie 30-40 proc.
Pirmasis ekologiškas miestas Baltijos šalyse
Praeitais metais Birštonas tapo pirmuoju Baltijos šalyse miestu, kuris pasitvirtino „Eko miestas“ koncepciją. Šio miesto savivaldybės planuose 13 daugiabučių namų ir 3 viešųjų pastatų atnaujinimas. Siekiama, kad atnaujintuose pastatuose būtų sunaudojama 30 proc. mažiau energijos nei dabartiniuose modernizuotose pastatuose. Taip pat numatyta įvairiomis energetinio efektyvumo gerinimo veiklomis ir iniciatyvomis ugdyti darnią ir socialiai atsakingą bendruomenę.
Tikimasi, kad Birštono pavyzdžiu užsikrės ir daugiau Lietuvos miestų ir miestelių, kurie pritaikys ekologiškas ir darnias idėjas savo veiklose.
