Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas Justinas Kilpys sako, kad yra daugybė smulkių dalykų, kuriuos gali padaryti kiekvienas iš mūsų buityje ir tai jau padėtų sumažinti CO2 išmetimo kiekį kiekvieno iš mūsų namų ūkiuose, tiek bendrai iš valstybės.
„Vienas pavyzdžių, kaip gali prisidėti kiekvienas Lietuvos gyventojas – stengtis buityje reikalingų elektros prietaisų nepalikti įjungtų į elektros lizdą, kai jie nėra naudojami, t.y. nepalikti jų budėjimu režimu, nes jie vis tiek naudoja elektros energiją. Todėl visada reikėtų televizorių, mikrobangine krosnelę, muzikinį centrą ir visus kitus buitinius prietaisus išjungti, ištraukti kištuką iš elektros lizdo. Nors budėdami buitiniai prietaisai sunaudoja nedaug elektros, bet jei kiekvienas gyventojas tai padarytų – sutaupymai ir tarša būtų daug mažesnė“, – tikina klimatologas J. Kilpys.
Komposto dėžė
Vis labiau plintant ekologijos idėjoms Lietuvoje ir poreikiui valgyti natūralų maistą, kuris užaugintas be chemikalų, populiarėja natūralios trąšos, jas nesunkiai galima pasigaminti įsigijus komposto dėžę. Tačiau svarbiausia tai, kad kompostavimas padeda sumažinti bioskaidžių atliekų kiekį Lietuvos sąvartynuose.
„Šalia namo turiu sodą, auginu vaismedžius, įvairių rūšių gėles, taip pat turiu nedidelį daržą. Man malonu po darbo mieste grįžus namo išeiti į lauką ir užsiimti sodininkystės bei daržininkystės darbais, tą darau tik savo malonumui. Todėl natūralu, kad sodui ir daržui naudoju tik natūralias trąšas, turiu komposto dėžę, visada rūšiuoju atliekas. Sąmoningai stengiuosi prisidėti prie taršos mažinimo, nes man rūpi kokioje aplinkoje gyvenu aš ir mano šeima“, – apie kompostavimą kaip vieną būdų mažinti taršą sako vilnietė R. Vilimienė.
Be to, pasak klimatologo J. Kilpio, daug šiltnamio efekto dujų yra išmetama maisto pramonėje ir pasirinkus valgyti mažiau mėsos, o daugiau grūdinių kultūrų ir daržovių, taip pat galima sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.
Viešasis transportas ar dviratis
Kitas svarbus klimato kaitos švelninimo veiksmas, kurį gali atlikti kiekvienas – dažniau rinktis važiuoti į darbą viešuoju transportu arba dviračiu nei nuosavu automobiliu. O jei tenka važiuoti į kitą miestą verta rinktis kelionę traukiniu, tokiu būdu žymiai sumažinsite išmetamo CO2 kiekį, kuris ir sukelia šiltnamio efektą.
Be to, važinėjimas dviračiu naudingas sveikatai, o vilnietis Antanas pasakoja, kad važiuoti dviračiu – tikras malonumas.
„Jei tik galiu pasirinkti kaip nukeliauti iš taško A į tašką B renkuosi dviratį. Jis stovi visuomet paruoštas, tad net jeigu apninka menkiausia dvejonė, vos pažiūrėjęs į jį apsisprendžiu žaibiškai. Pirmiausiai – kelionė kainuoja tik kelis prakaito lašelius, kamščiai – neegzistuoja, sutaupau laiką, tausoju gamtą ir, pagyvinęs širdies ritmą, palaikau gerą sportinę formą. Vienintelė problema – ne visur nutiesti dviračių takai, tačiau tai anksčiau ar vėliau, tikiu, bus išspręsta. Svarbu nepatingėti ir padovanoti sau tokį malonumą“, – pasakoja Antanas.
