Mokslininkai nė neabejoja, kad klimato kaita jau vyksta ir matydami įvairius pokyčius laurus priskiria būtent šiam reiškiniui. Nors daugelis žmonių ir girdėjo apie klimato kaitą, ne visi gali paaiškinti kas tai yra ir kaip tai paveiks mūsų planetą. Tam, kad būtų aiškiau, būtina aptarti pagrindinius su klimato kaita susijusius išsireiškimus.
Klimato kaita – kas tai?
Besikeičiantis klimatas – tai ilgalaikis procesas, dėl kurio keičiasi oro sąlygos. Vieni lengviausiai pastebimų pokyčių, kuriuos lemia būtent klimato kaita – temperatūros ir kritulių kiekio pokyčiai. Be abejonės, yra ir kitų reiškinių, kuriuos fiksuoja mokslininkai. Klimato kaita vyksta natūraliai dėl Saulės intensyvumo ir vulkaninių dulkių kiekio ore. Tačiau prie natūralaus proceso prisideda ir žmonės, tiksliau jų vykdoma veikla. Daugiausia kaltės priskiriama iškastinio kuro deginimui. Jo metu išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD), kurios keičia ir atmosferos sudėtį. Būtent ŠESD kiekis atmosferoje yra pagrindinis visų galvos skausmas, kuriuo turime rūpintis jau dabar.
ŠESD – ne tik raidžių kratinys
Atmosferoje esančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) sugeria šilumą, kuri yra išspinduliuojama iš Žemės. Galime įsivaizduoti, kad šios dujos yra tarsi antklodė, kuri sulaiko šilumą. Ne veltui joms suteiktas toks vardas: jos veikia kaip šiltnamio stiklas. Negalima teigti, jog ŠESD yra reiškinys, kurį sukėlė žmogaus veikla. Šiltnamio efektas – natūralus reiškinys, dėl kurio Žemėje šilta ir todėl mes visi turime galimybę joje gyventi. Tačiau lyginant su prieš industriniu laikotarpiu, ŠESD kiekis atmosferoje žymiai išaugo. Kaip jau minėta anksčiau, tai įvyko dėl iškastinio kuro deginimo ir miškų kiekio mažėjimo. Dėl tokio dujų koncentracijos didėjimo, spartėja ir šiltnamio efektas, kuris lemia kritulių gausą ir ekstremalius gamtos reiškinius.
Kokia žmonių veikla pavojingiausia?
Skaičiuojama, jog tokio iškastinio kuro kaip anglies, naftos ir dujų deginimas sudaro nuo 70 iki 90 proc. visų CO2 išmetimų, o tai pagrindinė ŠESD sudedamoji dalis. Iškastinis kuras naudojamas transporto ir pramonės sektoriuose; jis reikalingas ir mūsų namams: deginant šį kurą mūsų namai apšildomi, vėdinami, juose yra elektra. Prie ŠESD kiekio didėjimo atmosferoje prisideda ir žemės ūkis bei miškų kirtimas. Negalima pamiršti iškastinio kuro gamybos ir transportavimo, atliekų tvarkymo, gyvulininkystės ir kitų pramoninių procesų, kurie didina ŠESD kiekį atmosferoje.
Kas tai TKKK?
Tarptautinė klimato kaitos komisija (TKKK) – tai mokslinė, tarpdisciplininė institucija, kuri buvo įkurta 1988 metais Tarptautinės meteorologijos asociacijos ir Jungtinių Tautų Aplinkos programos. Ši institucija teikia objektyvią informaciją apie klimato kaitą. Jos tikslas – įvertinti žmogaus sukeltos klimato kaitos poveikį ir grėsmes bei teikti prisitaikymo ir švelninimo rekomendacijas. TKKK skelbia savo išvadas vertinimo ataskaitose, kurios yra svarstomos įvairių ekspertų ir vyriausybių pasauliniu mastu.
Tai vieni svarbiausių aspektų, kuriuos privalome žinoti, kai kalbame apie klimato kaitą. Tačiau nereikia pamiršti, jog kalbėti apie besikeičiantį klimatą šiai dienai negana. Atėjo laikas, kai turime pradėti savo kasdieniame gyvenime taikyti prisitaikymo ir švelninimo principus.
