Klimato kaita liečia ir Lietuvą, o vienas iš šio reiškinio padarinių kai kuriuos net ir labai džiugina – tai ilgesnės vasaros, „Žinių radijui“ antradienį sakė Vilnius universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas profesorius Arūnas Bukantis.
„Nesame izoliuoti, išskirtiniai. Pastabesni žmonės jau tą seniai pamatę, o kitiems klimato kaita net kelia malonių pojūčių. Sakykim, vienas iš akivaizdžių reiškinių – ilgesnis vasaros sezonas. Karščiai prasideda jau gegužės pradžioje, baigiasi rugsėjo viduryje ar antroje pusėje. Šituo mėgaujasi daugelis poilsiautojų Baltijos jūros regione. Tai yra vienas iš atšilimo padarinių“, - laidoje „Ryto espresso“ kalbėjo A. Bukantis.
Kita vertus, jis pabrėžia, kad klimato kaita Lietuvai sukelia ir neigiamų padarinių: pirmiausia, tai biologinės įvairovės pokyčiai, invazinių rūšių skverbimasis – pavyzdžiui, Baltijos jūroje prie Lietuvos jau galima prisigaudyti krevečių.
„Smėlinė krevetė čia seniai egzistavo, bet prieš dešimtmetį atsirado mėlynžnyplė krevetė, kuri yra Viduržemio jūros, Afrikos krantų gyventoja. Šitokios rūšys užima vietinių rūšių vietą, pasisavina jų maistą ir taip prasideda neigiamų reiškinių ekologinė grandinė“,- kalbėjo A. Bukantis.
Jis pažymėjo, kad kaip tik šiemet pasirodė tarpvyriausybinės klimato komisijos penktoji ataskaita, kurios antroje ir trečioje dalyje pateikiama labai daug naujos informacijos apie dabartinę klimato būklę.
„Pirmiausia norėčiau išskirti vieną dalyką – šylantį vandenyną. Dabar jau yra tikslių, patikimų duomenų, kad temperatūra vandenyne kyla net iki 2 kilometrų gylio ir per pastaruosius 40 metų jau yra priskaičiuota, kad ji pakilo apie 1,5 laipsnio. Tai yra labai grėsmingas reiškinys, nes stiprėja garavimas, vandenyne keičiasi situacija, kitaip tariant, visa apykaita su atmosfera“, - sakė A. Bukantis.
Antras paaiškėjęs padarinys, anot jo, yra tai, jog plonas ledas Arkties vandenyne vis labiau plinta, užima daugiamečio ledo vietą, taip pasidaro vis trapesnis, greitai išlaužomas, o vasarą atsiveria vis didesni atviro vandens plotai.
Trečia žinia, pasakojo A. Bukantis, yra didėjanti drėgmė atmosferoje. „Per pastaruosius keturiasdešimt metų vandens garų kiekis padidėjo keturiais proc. Tai viena iš stiprių liūčių ir potvynių priežasčių“,- sakė jis.
Jungtinėse Amerikos Valstijose, Niujorke, vyksta susitikimas klimato kaitos klausimu, kuriame, su kitais 130 valstybių vadovais, dalyvaus ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Parengė Ieva Kazlauskaitė
