Vanduo – pagrindinis šaltinis, kuris užtikrina gyvybę Žemėje. Jis svarbus tiek žmogui, tiek mūsų planetos ekosistemai. Juk ne veltui sakoma, kad be vandens Žemėje neegzistuotų gyvybė. Tačiau šiandien Žemės vandens ištekliams gresia pavojus: į juos kėsinasi ne kas kitas, o klimato kaita.
Kas gresia vandeniui?
Prognozė, jog pasaulyje 2050 metais gyvens 9 milijardai žmonių kelia daug nerimo. Dėl tokio populiacijos augimo natūraliai didėja ir vandens poreikis, tačiau jo ištekliai po truputį senka. Jau dabar kai kuriuose regionuose jaučiamas geriamojo vandens stygius. Prie vandens stygiaus ateityje nagus prikiš ir klimato kaita. Dėl kylančios oro temperatūros ir sausringų periodų vandens garavimo procesas tik spartėja. Įtakos vandens kokybei turės ir prognozuojamas didesnis kritulių kiekis, dėl kurio kils didesni ir dažnesni potvyniai. Stiprūs lietūs lems didesnius vandens nuotėkius su nuosėdomis, teršalais, atliekomis ir kitomis kenksmingomis medžiagomis į upes ir ežerus. Taip vandens kokybė žymiai suprastės ir jis bus nebetinkamas vartojimui. Baiminamasi, jog pakrantėse ir mažose salose dėl kylančio vandens lygio padidės tiek požeminio, tiek paviršinio vandens druskingumas.
Produktai, kuriems vanduo svarbus
Vanduo ir mūsų vartojami produktai tiesiogiai susiję. Dažniausiai valgydami duoną ar mėsą net nesusimąstome apie vandens kiekį, kurio prireikė, kad šie produktai atsidurtų ant mūsų stalo. Pašaras, kuris yra auginamas gyvuliams šerti ir gyvulių priežiūra būtų neįmanomi be vandens. Apskaičiuota, jog vienam kilogramui jautienos gauti, gyvulių fermoje auginamam jaučiui reikia 15 tūkst. litrų vandens, tai prilygsta 90 vonių. Pasak Maisto etikos tarybos vykdančiojo direktoriaus Dan Crossley, ateityje mums reikės mokėti daugiau tiek už geriamąjį vandenį, tiek už skirtą maisto gamybai. Bus stebimas maisto kainų svyravimas: jos tai kils, tai leisis, tačiau bendra tendencija išliks kainų augimas dėl vandens trūkumo.
Vandens poreikis
Kaip jau minėta, mėsos rūšis, kuriai reikia daugiausiai vandens išteklių yra jautiena, tačiau vandens poreikis tiesiogiai priklauso ir nuo to, kaip auginami gyvuliai. Gyvuliams, kurie auginami fermose reikia 40 kartų daugiau vandens nei tiems, kurie auginami laisvėje. Įdomu ir tai, jog vienam kilogramui kiaulienos reikia 33 vonių vandens, o vištienai – 24.
Šiltėjantis klimatas nieko gero nežada ir grūdų augintojams. Ateityje prognozuojamos karščio bangos ir sausros lems mažą ir nemaistingą grūdinių kultūrų derlių. Tai reiškia, kad jų auginimui reikės žymiai daugiau vandens išteklių, o ūkininkams gali tekti apsvarstyti galimybę savo produkciją auginti mažiau sausringose vietovėse.
Kavos ar arbatos puodelis šiandien reiškia ne tik karštą gėrimą, ne retai už šių gėrimų slepiasi ir bendravimas. Šiems augalams ypač svarbios drėgnos oro sąlygos, tačiau sausros vis labiau alina regionus, kuriuose auginama arbata ir kava. Jei nepavyks rasti būdų kaip galima prisitaikyti prie klimato kaitos, gali būti, jog ateityje labai retai mėgausimės kava ar arbata.
Kol mokslininkai suka galvas kaip galima sušvelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti, mes galime vartoti mažiau mėsos, stengtis neišmesti maisto produktų ir jei tik įmanoma, pirkti produktus užaugintus ar pagamintus Lietuvoje.
