Pagal Vašingtono universiteto mokslininkų tyrimą, remiamą NASA mokslininkų, paaiškėjo, kad ankstyvas ledo tirpimas pavasarį ir vėlyvas ledo susidarymas rudenį visoms 19 poliarinių meškų grupių (tiek jų gyvena Arktyje) gali daryti neigiamą įtaką, tiek galimybėms pakankamai maitintis, tiek veistis. Tyrimas yra pirmasis kiekybiškai vertinantis Arkties ledo pokyčius kiekvienai poliarinių lokių grupei visame Arkties regione, remiantis baltųjų lokių biologija.
Tyrime paaiškėjo, kad ledo kiekis mažėja visų baltųjų lokių gyvenamosiose vietose. Analizė rodo, kad laikas, kai ledas išsisklaido, ištirpsta, ir kai jis pakartotinai užšąla keičiasi visose vietose, kurios yra svarbios poliarinėms meškoms, taip lokiams daroma didžiulė žala. Svarbiausia buvo sužinoti ledo tirpimo greitį pavasarį ir jo atsistatymą rudenį.
Nėra ledo – nėra maisto
Devyniolika atskirų poliarinių lokių pogrupių gyvena visoje Arktyje leisdami savo žiemas ir keliaudami ledu bei medžiodami. Meškos daugiausia maitinasi ruoniais, kurie teikia būtinus riebalus ir maistines medžiagas atšiauriomis Arkties sąlygomis. Baltieji lokiai negali sugauti savo grobio plaukdami, todėl vietoj to naudoja ledą kaip platformą ir pasalą ruoniui. Jie gali dalį metų gyventi ant žemės, tačiau ledas reikalingas, kad jie galėtų gauti savo pagrindinį maisto šaltinį.
Tyrime naudojami 35 metų palydovais gauti duomenys rodantys ledo koncentraciją Arktyje kiekvieną dieną. Šie duomenys saugomi Nacionaliniame sniego ir ledo duomenų centre Kolorade. Šis centras kiekvieną rudenį praneša kasmetinį minimalaus Arkties ledo storį. Pastaruoju metu ledas tirpsta vis anksčiau.
Mokslininkų manymu, ryškiausia išvada yra ta, kad pastebima nuosekli tendencija, jog visose poliarinių meškų grupių gyvenamuose regionuose ledas pavasarį tirpsta ankščiau, o rudenį susidaro vėliau. Pavasario ir rudens užšalimo laikotarpiai buvo tinkami buveinių įkūrimui, lokių maitinimuisi. Šie laikotarpiai yra susijęs ir su veisimosi sezono metu, kai lokiai randa pateles, o šios išeina iš urvų su labai mažais jaunikliais bei nevalgiusios ištisus mėnesius.
Mokslininkai nustatė, kad, pavasarį ledas ėmė lydytis devyniomis dienomis anksčiau nei prieš dešimtmetį. Taip pat paaiškėjo, kad poliarinės meškos prarando septynias savaites, per kurias galėdavo kurti buveines ant ledo. Manoma, kad jei tendencijos išliks, palyginti su šiandien, poliariniai lokiai patirs dar didesnių nuostolių. Amžiaus viduryje bus prarastos 6- 7 savaitės, kai lokiai galėdavo keliauti ledu.
Sunkumų patiria ir kitos rūšys
Pasaulyje nyksta ir kitos rūšys, ne vien baltieji lokiai. Kai kurie jų laisvėje jau negyvena, laikomi tik zoologijos soduose, pvz.: Pietų Kinijos tigras. Taip pat yra rūšių, kurioms yra iškilusi grėsmė. Tai mėlynasis banginis, didžioji panda, Afrikos hieninis šuo, tigras, albatrosas, raudonasis vilkas.
„Klimato kaita yra, jos niekas neneigia, tačiau tas kitimas labai lėtai vyksta ir kai sako pašiltėjimas vienu laipsniu, tai yra labai nedaug, bet jis labai juntamas, nes tai paveikia ir augalų vegetaciją ir gyvūnų gyvenimą ir netgi augalo augimo trukmę, jei augalas augą tam tikrą dienų skaičių, nuo sudygimo iki sėklų subrandinimo iki nunykimo, jeigu tai išsiplečia, tai vėlgi gamtoje kitos sąlygos prasideda, tas pats ir su gyvūnų gyvenimu. Vieni susilaukia, ne vienos o dviejų kartų palikuonių, kaip paukščiai ir plinta tam tikros rūšys“, – kalba gamtininkas Almantas Kulbis.
