Tesėdamas prieš rinkimus duotą pažadą, D. Trumpas pasirašė įsaką, kuriame nurodė peržiūrėti tam tikras jo pirmtako Baracko Obamos (Barako Obamos) patvirtintas kovos su klimato kaita priemones.
Pirmą kartą Aplinkos apsaugos agentūroje (EPA) apsilankęs prezidentas, be kita ko, liepė peržiūrėti anglimi kūrenamoms elektrinėms nustatytus išmetamųjų teršalų kiekio apribojimus.
Anksčiau buvo skelbta, kad D. Trumpas planuoja atšaukti B. Obamos nustatytą naujų anglies telkinių plėtojimo moratoriumą ir liepti peržiūrėti vadinamąjį Švarios energijos planą, kuriame numatoma mažinti deginant anglį gaminamos elektros energijos gamybos apimtis ir pereiti prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių naudojimo.
B. Obama naujų telkinių plėtojimo draudimą nustatė 2016 metais.
Savo ruožtu D. Trumpas pareiškė, kad B. Obama pradėjo karą prieš anglį, dėl kurio buvo prarasta darbo vietų ir kilo grėsmė JAV kalnakasių ateičiai.
Beje, D. Trumpas įsitikinęs, kad B. Obamos sprendimų panaikinimas nepakenks aplinkos apsaugai Jungtinėse Valstijose.
Tuo tarpu kritikai sako, kad B. Obamos švarios energijos plano panaikinimas greičiausiai nepaskatins anglies gavybos augimo ir nepadės sukurti daug darbo vietų.
JAV anglies sektorius jau ilgą laiką išgyvena nuosmukį, kurį, be kita ko, skatina gamtinių dujų ir pigios atsinaujinančiosios energijos paplitimas, besitęsiantis automatizavimo procesas ir kiti veiksniai.
Energetikos informacijos administracijos (EIA) duomenimis, 2008 metais JAV buvo 88 tūkst. angliakasių, tačiau šiuo metu jų jau yra maždaug 25 proc. mažiau. Anglies kasybos sektoriuje dirba mažiau žmonių negu parduotuvių tinkle „Whole Foods“.
Tačiau kai kurie ekspertai ir aplinkosaugininkų grupės įspėjo, kad dėl šio D. Trumpo įsako galėtų būti pakenkta pastangoms siekti tarptautiniu mastu suderintų tikslų, kurie buvo įtvirtinti Paryžiaus susitarimu dėl kovos su klimato kaita.
JAV įsipareigojo išmetamą anglies dioksido kiekį iki 2025 metų sumažinti 26–28 proc. ir to tikslo visų pirma ketino siekti mažindama anglimi kūrenamų elektrinių išmetamų teršalų kiekį.
D. Trumpo administracija kol kas nesako, ar pasitrauks iš Paryžiaus susitarimo. „Ar liksime, ar ne, tai tebesvarstoma“, – agentūrai AFP pareiškė vienas administracijos pareigūnas.
Tuo tarpu B. Obamos administracijoje dirbę ekspertai D. Trumpo veiksmų nesureikšmina.
Buvęs B. Obamos vyriausiasis patarėjas aplinkosaugos klausimais D. Trumpo įsaką pavadino „siaubingu“, tačiau pareiškė, kad „tai nėra rungtyniavimasis“.
Jo teigimu, bet kokią žalą, kurią gali padaryti šis įsakas, galima sumažinti pasitelkus teismus ir valstijas, kurioms pavesta parengti išmetamų teršalų kiekių mažinimo planus.
Beje, Kalifornijos ir Niujorko valstijos jau paskelbė, jog neketina atsisakyti klimato kaitos švelninimo tikslų.
D. Trumpas neslepia abejojąs, kad klimato kaitą skatina žmogaus veikla, ir šiai jo nuomonei, regis, pritaria nemažai respublikonų rinkėjų.
„Gallup“ apklausos duomenimis, maždaug 68 proc. amerikiečių mano, jog dėl klimato kaitos yra kalti žmonės, bet tik 40 proc. respublikonų sako dėl to nerimaujantys.
Jungtinės Valstijos tarp didžiausių pasaulio teršėjų užima antrą vietą. Elektros energijos gamybos sektoriui tenka maždaug 37 proc. šalyje išmetamo anglies dioksido kiekio.
