Ši Europos ekonominėje erdvėje (EEE) veikianti sistema yra 28 Europos Sąjungos valstybėse, taip pat Norvegijoje, Islandijoje ir Lichtenšteine.
Iš Europos šį pavyzdį ima daug kitų klimato kaitos švelninimo įsipareigojimus prisiimančių pasaulio šalių: per pastaruosius keletą metų Šveicarijoje, Australijoje, Kazachstane, Kinijoje ir kitose pasaulio šalyse taip pat buvo įsteigtos šiltnamio efektą sukeliančių dujų prekybos sistemos.
ES ATLPS sistemoje dalyvauja maždaug 12 000 stacionarių įrenginių (Lietuvoje jų yra 93), kasmet į atmosferą bendrai išmetančių beveik 2 milijardus tonų CO2 ekvivalento. Šis kiekis yra maždaug 40 proc. visų EEE į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Apyvartiniai taršos leidimai brangs
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema veikia taip pat. Pagal vykdytos veiklos pateiktas paraiškas skiriami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, kuriuos mūsų šalyje apskaičiuoja Aplinkos ministerija, o patvirtina Europos komisija.
Paskaičiuota, kad 2014 metais Lietuvoje, lyginant su 2013 metų duomenimis, iš stacionarių įrenginių išmetamo anglies dioksido kiekis sumažėjo 4,5 proc.
Nemokamų apyvartinių taršos leidimų (ATL) 2014-tiems metams Lietuvos įmonėms (neskaitant aviacijos) buvo skirta 6,5 mln., o galutinėje metų ataskaitoje įmonės atsiskaitė 6,9 mln. ATL. Atskirų įmonių pelno ar nuostolių apimtys svyravo nuo 175 tūkst. ATL pelno iki 659 tūkst. ATL nuostolio.
2015 metų pradžioje Lietuvos įmonių balansai už dalyvavimą ES ATL prekybos sistemoje per 2014 metus svyravo nuo 1,2 mln. eurų pelno iki 4,6 mln. eurų nuostolio.
Aplinkos ministerijos klimato kaitos skyriaus vyriausias specialistas Vaidotas Kisielius teigia, kad „ES ATL prekybos sistema yra vis dar ankstyvoje stadijoje ir ant didelių pokyčių slenksčio.
Vieno ATL kaina, 2015 m. pradžioje buvusi apie 7 eurus, per ateinantį dešimtmetį gali padidėti iki 5 kartų. Ateityje gali ženkliai išaugti ir dalyvavimo sistemoje kaštai.
Lėšos už papildomus aukcionuose parduodamus apyvartinius taršos leidimus eina į klimato kaitos specialiąją programą, iš kurios yra naudojamos atsinaujinančių energijos šaltinių ir energetinio efektyvumo šalyje skatinimui“.
2030 metais – 40 proc. mažesnis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis
Europos Vadovų Taryba patvirtino Europos Sąjungos tikslą iki 2030 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti ne mažiau nei 40 procentų, lyginant su 1990 metų duomenimis.
Šiuo metu galiojanti 1,74 proc. ATL norma bus padidinta iki 2,2 proc.. Sektoriai, kuriuose netaikoma ES ATLPS, turės sumažinti išmetamų teršalų kiekų 30 procentų.
2021 metais planuojama ES ATLPS reforma, kuri padės kontroliuoti ATL disbalansą, susidarantį dėl pasiūlos ir paklausos neatitikimų.
Sudarius stabilumo rezervą ši problema galėtų išsispręsti, ir tai gali padėti padidinti ES ATLPS atsparumą dideliems sukrėtimams.
