„Labai dažnai mes supainiojame du dalykus: klimatą ir orus. Sako, koks čia klimato šiltėjimas, jeigu vasarą šaltą arba naktys šaltos. Tai yra orai, tai yra dinamika. Bet jų kaita, ekstremalūs pokyčiai, kada iš 30 laipsnių krenta iki 16, kada siaučia meteorologiniai reiškiniai, tai jau yra klimato įtaka.
Klimatas yra ilgalaikis lėtas procesas. Ir jeigu mes nebūtume išmetę tiek šiltnamio dujų ir visokių kitokių teršalų į atmosferą, ir neišbalansavę mūsų gamtos, tai mes neturėtume kalbėti apie klimato kaitą. <...> Dabar mums reikia susirūpinti labai rimtai, jeigu mes norime išsaugoti savo planetą, o ne išnykti, kaip dinozaurai“, - laidoje „Aktualioji valanda“ sakė A. Galvonaitė.
Klimato kaita lemia tai, kad šyla amžino įšalo zonos, esančios šalia Arkties vandenyno. O ten, pasak klimatologės, atsiveria ertmės, per kurias iš gilumos veržiasi natūralus metanas, dar pavojingesnis negu CO2 ir dar labiau spartinantis klimato šiltėjimą.
Taip pat klimato kaita lemia ledynų tirpimą, kuris kelia pasaulinį vandens lygį. Jei vanduo paliks, Lietuva praras Neringą ir Klaipėdą, pastebėjo pašnekovė. „Štai Lietuva – geriausias pavyzdys. Mes visada buvome perteklinio drėkinimo zonoje. Mes vis dažniau ir dažniau kalbame apie sausras ir sausringus laikotarpius. Ir šiuo metu, rudenį žmonės susirūpinę, jie neturi vandens, nebėra šuliniuose vandens“, - teigė A. Galvonaitė.
