Aktualijos

Lietuvoje nuskambėjus žiniai apie planus ženkliai padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kilo nerimas ir diskusijos dėl galimo neigiamo poveikio kitoms sritims. Ekspertai kelia klausimą – iš kur bus gaunamos lėšos bei baiminasi, kad siekiant surinkti reikiamas pajamas, nukentės kitos sritys.

Viename iš Vilniaus knygynų pardavinėjami žemėlapiai, kuriuose Maskvos aneksuotas Krymas ar net kai kurios Ukrainos sritys rytuose vaizduojamos kaip faktinės Rusijos federacijos teritorijos, praneša LRT. Pažymima, jog žemėlapiuose Rusijai priskiriama ir dalis šiuo metu Kyjivo kontroliuojamų teritorijų Tokius žemėlapius pardavinėjančio „Knygų pasaulio“ teigimu, rusiški atlasai yra paklausūs, be to, pažymi knygynas, šių žemėlapių platinimas neprieštarauja įstatymams.

Lietuvos parama Ukrainai tęsis ne tik iki šalies pergalės prieš Rusiją, bet ir po to, antradienį, lankydamasis Pasaulio ekonomikos forume Davose, pareiškė Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas. „Brutalus, neišprovokuotas ir neteisėtas plataus masto Rusijos karas artėja link trejų metų žymos. Skaičiuojame šias dienas, mėnesius ir metus su giliu liūdesiu, tačiau būdami tikri, kad mūsų parama Ukrainai yra laikui nepavaldi ir ji tęsis iki pergalės ir po jos.

Didžioji Lietuvos mįslė – iš kur socialdemokratai paims milijardus eurų gynybai. Nors premjeras Gintautas Paluckas užsimena apie europinį finansavimą, tačiau jo bent jau kol kas nėra. Užsimenama apie kai kurių lengvatų naikinimą, bet ekonomistai sako, kad vien mokesčiais milijardų nesurinksime, teks daug skolintis. Finansų ministerija visuomenei atsakyti į klausimus negali, o Vyriausybės kanceliarija išsakė dviprasmišką žinią – kad išlaidos gynybai, tai ne vien pinigai kariuomenei.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas stebisi Gitano Nausėdos raginimu nekeliant mokesčių esmingai didinti gynybos finansavimą iki Valstybės gynimo tarybos (VGT) sutartų dydžių. Socialdemokratas leidžia suprasti, jog tokie šalies vadovo pareiškimai tarpusavyje yra sunkiai suderinami. „Trys dalykai – nedidinti mokesčių, mažinti biurokratiją ir didinti išlaidas.

Sausio mėnesį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pradėjo vykdyti prevencinę programą, skirtą asmenims, norintiems atgauti teisę vairuoti transporto priemones su įrengtu alkobloku. „Reikalavimas pabaigti 12 akad. val. vairavimo esant neblaiviam prevencijos programą (A3) taikomas tik tiems vairuotojams, kuriems paskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai“, – rašoma ministerijos pranešime.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad Valstybės gynimo tarybai (VGT) priėmus sprendimą nuo kitų metų krašto apsaugai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), reikės peržiūrėti ir nacionalinį susitarimą dėl gynybos. Tuo metu VGT sprendimais abejojančius politikus parlamento vadovas ragina susipažinti su įslaptinta informacija apie esamą saugumo situaciją.

Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria siūlymams privalomai įtraukti darbdavius į antros pakopos pensijų kaupimą bei mano, kad savo įnašą ir toliau turėtų skirti valstybė.  „Dėl darbdavių, aš už savanorišką darbdavių dalyvavimą. Kai kuriose įmonėse kartu kolektyvinėmis sutartimis arba individualiai, yra nustatomi tam tikri darbdavių prisidėjimo normatyvai arba modeliai. Privalomas jų įtraukimas į pensijų kaupimą šiuo metu tikrai būtų neteisingas“, – interviu BNS antradienį sakė G. Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda autobiografinę knygą, kurioje bus apžvelgta ir jo pirmoji kadencija, tikisi išleisti iki šį vasarį vyksiančios Vilniaus knygų mugės. „Iš tikrųjų pradedu savo gyvenimo kelio aprašymą nuo vaikystės, kadangi vis tiek buvo pakankamai įdomus gyvenimas. (...) Mėginome įtraukti ir tikrai tuos penkerius pirmosios kadencijos metus, kurie buvo labai intensyvūs, labai įvairialypiai“, – interviu BNS sakė šalies vadovas.

Penktadienį prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad Lietuva įsipareigoja 2026–2030 metų laikotarpiu gynybai skirti 5–6 proc. BVP, pasigirdo įvairiausių vertinimų. Vieni palaikė, kiti tvirtino, jog tai nerealu, o dar kiti teigė, kad pinigų gynybai gauti turės padėti eurokomisaras Andrius Kubilius. Pats eurokomisaras tvirtina, kad Valstybės gynybos taryboje priimtas sprendimas – ambicingas ir įgyvendinamas.

Socialdemokratai teigiamai vertina Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) raginimą atnaujinti parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos. Pasak valdančiajai daugumai priklausančios jėgos atstovo Juozo Oleko, apie tai Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP) kalbama jau kurį laiką. „Ne jie nori. Mes norime atnaujinti susitarimą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija nepritaria Energetikos ministerijos siūlymui laikinai stabdyti antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkursą ir ragina Seimą bei Vyriausybę tokio siūlymo nepalaikyti. Frakcijos narys ir buvęs energetikos ministras Dainius Kreivys mano, kad toks ministerijos siūlymas gali atbaidyti investuotojus.

Lietuvos teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvoje gaminamos aukštųjų technologijų įrangos tiekimo į Rusiją. Įtariama, kad Rusijos pilietis, turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, organizavo šios įrangos tiekimą Rusijos gynybos ir saugumo pramonės srityje tyrimus atliekančioms įstaigoms, mokslo įstaigoms ir institutams, kitiems susijusiems subjektams.

Opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) siūlo atnaujinti prieš trejus metus pasirašytą partijų susitarimą dėl gynybos. Antradienį posėdžiavęs partijos prezidiumas nusprendė kreiptis į socialdemokratus, kad imtųsi iniciatyvos susodinti partijas už vieno stato. Pasak laikinosios TS-LKD pirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, šį pasiūlymą inspiravo Valstybės gynybos tarybos (VGT) sprendimas per artimiausią penkmetį krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 proc.

Paviešinus, kaip atrodys Baltarusijos opozicijos pasas, kilo pasipiktinimo banga. Daugelis tvirtina, kad šiame dokumente naudojamas lietuviškasis Vyčio simbolis. Tuo tarpu istorikai teigia, kad paso makete panaudotas simbolis skiriasi nuo Vyčio. Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad Vytis yra lietuviškas simbolis, tačiau juo galėtų naudotis „laisvę išpažįstančios ir Putinui nekeliaklupsčiaujančios“ tautos.

Istorinis Valstybinės gynimo tarybos sprendimas – artimiausiais metais bus dvigubinamas krašto gynybai skiriamas biudžetas, jis sieks 5–6 procentus nuo bendrojo vidaus produkto. Toks sprendimas su naująja – socdemų – valdžia priimtas, nes norima paspartinti nacionalinės divizijos sukūrimą. Tai reiškia, kad vietoje šiemet suplanuotų 2 su puse milijardo eurų, gynybai reikės skirti 5 ar net daugiau milijardų kasmet.

Jau anksčiau „Teltonikos“ įkūrėjo Arvydo Paukščio mestus kaltinimus buvusiai Vyriausybei vadinusi melu, premjerė Ingrida Šimonytė kartoja – ieškoti kažkokio sąmokslo dėl kilusių kliūčių, vystant projektą Liepkalnyje, nėra prasmės. Konservatorė tikina, jog jos vedamas Ministrų kabinetas bei atsakingos institucijos buvo suinteresuotos „Teltonikos“ statybų sėkme. Todėl, tęsė I. Šimonytė, tariamas veikimas prieš A. Paukštį mažų mažiausiai būtų keistas ir reikštų veikimą prieš pačią save.

Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė pripažįsta nerimaujanti dėl to, kokią įtaką naujajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir jo administracijai darys tokie žmonės kaip technologijų milijardierius Elonas Muskas. „Mane neramina klausimas, kokią įtaką sprendimams turės žmonės, kuriuose mes suprantame kaip politikus, kaip respublikonų politikus – žmones, kurie turi tam tikrą valstybės valdymo patirtį – ir kokią įtaką turės tokie žmonės kaip Elonas Muskas“, – „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.

Prieš du mėnesius darbą pradėję Seimo nariai parlamentinei veiklai skirtas lėšas leido suvenyrams, telefonams, transportui. Kaip rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos duomenys, daugiau kaip pusė naujokų nuo lapkričio mėnesio vidurio, kai davė priesaiką ir pradėjo eiti pareigas, iki 2024 metų pabaigos išleido po 2 tūkst. eurų ir daugiau iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Didžiausio populiarumo, kaip ir buvusioje kadencijoje, sulaukė suvenyrai iš Seimo sandėlio.

Parlamentarui Dariui Jakavičiui žadant inicijuoti diskusijas dėl privalomo istorijos egzamino arba būtinų šio dalyko pamokų 11-oje bei 12-oje klasėse, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovė Raminta Popovienė nurodo, kad tokia galimybė šiuo metu nėra svarstoma. „Diskusijos, kaip kelti istorijos pamokų kokybę ir didinti mokinių įsitraukimą bei susidomėjimą šių pamokų turiniu, yra sveikintinos ir reikalingos.

Žinoma Lietuvos sinoptikė Elvyra Latvėnaitė socialiniuose tinkluose praneša, jog šią savaitę migloti ir ūkanoti orai turėtų kardinaliai keistis. Štai jau nuo šios savaitės vidurio mūsų šalį turėtų pasiekti šaltesni oro srautai – vyraus vėjas, o pajūryje gali pasitaikyti ir kritulių. Tiesa, jau po šaltesnės antrosios šios savaitės pusės, kitos savaitės pradžioje, anot E. Latvėnaitės į Lietuvą ir vėl turėtų sugrįžti šiltesni orai, kurie niekaip neprimins mums įprastos žiemos.

Iš vakar vykusios JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos kalbos ne vienas žmogus susidarė savitą įspūdį apie tai, ko bus galima iš jo tikėtis ir kas gręstų Lietuvai. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė dalinosi savo įžvalgomis, ką ji pastebėjo iš D. Trumpo pareikštų užmojų.

Prie teisingumo ministro Rimanto Mockaus komandos prisijungė teisininkas ir bausmių vykdymo sistemos ekspertas Andrius Dubinas, pranešė Teisingumo ministerija. A. Dubinas teisingumo viceministro pareigas pradeda eiti antradienį. Kaip teigiama pranešime, jis kuruos bausmių vykdymo sistemos ir baudžiamosios justicijos klausimus. Naujasis viceministras yra vadovavęs Kalėjimų departamentui (dabar – Lietuvos kalėjimų tarnyba), Laisvės atėmimo vietų ligoninei, vertėsi advokato praktika.

Pirmadienį vykusioje naujojo JAV  prezidento Donaldo Trumpo inauguracijoje dalyvavo du lietuviai – Europos Sąjungos (ES) ambasadorė Valstijose Jovita Neliupšienė ir „Avia Solutions Group“ savininkas Gediminas Žiemelis. Apie tai, kad J. Neliupšienė buvo pakviesta į ceremoniją, pranešė portalas „Euronews“. Savo ruožtu G. Žiemelis apie dalyvavimą inauguracijoje paskelbė pranešime žiniasklaidai.

Lygių galimybių kontrolierė siūlo kariuomenei suvienodinti vyrų ir moterų išvaizdos reikalavimus – leisti ir vyrams, jei to nori, turėti ilgus plaukus, nešioti auskarus ar nusilakuoti nagus. Tarnyba tokį siūlymą pateikė po to, kai į ją kreipėsi vienas karys, kuris tikino esąs diskriminuojamas, mat dėl reikalavimų neatitinkančios išvaizdos vadovybė grasina jį atleisti iš darbo. Lietuvos kariuomenė yra nusistačiusi griežtas taisykles, kaip turi atrodyti karys.

Šalies vadovo Gitano Nausėdos Nacionalinio saugumo grupėje šiuo metu dirba tik du patarėjai – vos prieš kelis mėnesius prie prezidento komandos prisijungę Marius Česnulevičius ir Andrius Varnelis. Praėjusių metų pabaigoje jiems prisijungus prie Nacionalinio saugumo grupės, joje dirbo dar 4 patarėjai. Tiesa, tuo metu pora jų – Kęstutis Budrys ir Tomas Godliauskas – jau ruošėsi palikti Prezidentūrą ir tęsti darbus naujosios Vyriausybės ministerijose.

Lietuvos gimstamumas nusirito į dar neregėtas žemumas – pernai vaikų gimė mažiau nei 19 tūkstančių, o žmonių mirė dukart daugiau. Jei taip ir toliau, nepraeis nė 50 metų, kai Lietuvoje teliks 2 milijonai gyventojų. Ekonomistai guodžia – dirbti atvažiuos užsieniečiai. Tačiau tam, kad išliktų dabartinis gyventojų skaičius, emigrantų turėsime priimti tiek, kad kas trečias gyventojas bus užsienietis.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Daliai valstybių ribojant „TikTok“ naudojimą šalies pareigūnams, o Jungtinėms Valstijoms ketinant jį uždrausti, krašto apsaugos ministrę Dovilę Šakalienę stebina jos partiečių socialdemokratų paskyra šiame socialiniame tinkle. Ji žada kolegoms išsakyti poziciją, jog tai – dezinformacijos skleidimui plačiai naudojama platforma.

Praėjusiais metais neatlygintinai paaukota daugiausia kraujo šalies donorystės istorijoje, antradienį pranešė Nacionalinis kraujo centras (NKC). Jo duomenimis, pernai atlikta maždaug 6 proc. daugiau donacijų nei 2023 metais, iš viso surinkta 34,6 tūkst. litrų kraujo. Tai patys geriausi skaičiai nuo pat kraujo donorystės Lietuvoje pradžios 1923-iaisiais, nurodė centras. 2024 metais kraujo aukojo 41,2 tūkst. žmonės, atlikta 76,9 tūkst. donacijų.

Trečiadienį į Lietuvą atvyks Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. Tai Eltai patvirtino Krašto apsaugos ministerija (KAM). Trečiadienį numatytas B. Pistoriuso ir krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės dvišalis susitikimas. Savo ruožtu ketvirtadienį Vokietijos gynybos ministras ketina lankytis Rokantiškių miestelyje esančiame Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalione, kur susitiks su trijų Baltijos valstybių gynybos ministrais.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, kad reikia svarstyti visus variantus, kurie padėtų užtikrinti elektros energijos sistemos stabilumą po vasarį įvyksiančios Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa. Taip jis kalbėjo energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui sausį pareiškus, jog Lietuva Latvijai ir Estijai siūlys statyti naują elektrinę, kad būtų užtikrinta lanksti elektros gamyba bei energetinis saugumas.

Vilniuje, Europos aikštėje, kitą savaitę vyks protesto akcija prieš Vilniaus miesto savivaldybės planus didinti viešojo transporto bilietų kainas. Akciją sausio 29-osios vidurdienį organizuoja judėjimas prieš klimato krizę „Fridays for Future“ ir Gegužės 1-osios profesinė sąjunga. „Esame įsitikinę, kad tvarus transportas turi būti prieinamas visiems. Viešojo transporto kainų didinimas ne tik socialiai neteisingas, bet ir prieštarauja Vilniaus kaip Europos žaliosios sostinės tikslams.

Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį panaikino europarlamentarui Petrui Gražuliui už sovietinių simbolių demonstravimą skirtą piniginę baudą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukė.  Praėjusių metų liepą policija P. Gražuliui už sovietinių simbolių demonstravimą ir daiktinių įrodymų slėpimą skyrė 300 eurų baudą.

Prezidento patarėjas sako, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda palaiko iniciatyvą peržiūrėti antrojo 700 megavatų (MW) Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkurso sąlygas. Pasak vyriausiojo patarėjo aplinkos ir infrastruktūros klausimais Ramūno Dilbos, peržiūra gali padėti užtikrinti palankesnes būsimos elektros kainas vartotojams, pritraukti į konkursą naujų dalyvių.

Antradienį pradedami ketvirtokų Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai (NMPP). Daugiau nei 28 tūkst. ketvirtos klasės mokinių įsivertins lietuvių kalbos ir literatūros skaitymo gebėjimus. Tuo metu kitą savaitę ketvirtokai galės pasitikrinti matematikos žinias.

Vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų Arvydas Paukštys turi teisintis dėl jo įmonės „Teltonika“ produkcijos Rusijoje, kurios iki šiol galima įsigyti internetinėse ir fizinėse parduotuvėse. Pats verslininkas aiškina, kad tai – įranga, kuri cirkuliuoja Rusijos rinkoje dar nuo tų laikų, kai „Teltonika“ ten turėjo savo atstovybę.

Inauguracinę 47-ojo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo kalbą įvertinę politologai sako, kad jų nenustebino joje išsakytos tezės, nes dauguma jų buvo girdimos dar rinkimų kampanijos metu. Visgi, Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili dviprasmišku vadina D. Trumpo siekį tapti „taikdariu“. „Čia skamba dviprasmiškai, nes likusi dalis kalbos buvo akcentuota į Amerikos ir amerikiečių galios įtvirtinimą.

Šiandien – liūdniausia metų diena, dar vadinama Mėlynuoju pirmadieniu. Dar prieš 20 metų vienas britų psichologas paskaičiavo, kad trečias sausio pirmadienis yra liūdniausia diena, nes tuo metu ir saulės mažiau, ir dažnas suvokia, kad naujametinių pažadų nepavyksta įgyvendinti, ne vienas pažiūrėjęs į sąskaitą ar piniginę supranta, kad prieš Kalėdas per daug išlaidavo. Vilnietę Mariją slegia prasta nuotaika – taip, kaip apniukęs dangus, atrodytų iš viršaus slegia sostinę.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina esąs pasiruošęs diskutuoti su pirmadienį naujai prisiekusio Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo administracija apie iššūkius, susijusius su NATO ateitimi ir Europos saugumu.  „Mes pasiruošę diskutuoti apie įvairius klausimus ir iššūkius, susijusius su NATO ateitimi ir saugumu, susijusius su tuo, kaip sustabdyti Rusijos agresiją. Tai yra viena iš mūsų žinučių.

Kaune gyventojai įbauginti – vagys masiškai švarina nepažįstamųjų automobilius. Per vieną naktį pavogtas automobilis, kito automobilio vairas, priekiniai žibintai bei dar iš vienos transporto priemonės – pinigai. „Vagys paskutiniu metu stipriai siaučia“, – tvirtina kaunietė. Skaitytoja Karolina susisiekė su naujienų portalu tv3.lt ir pranešė, kad sausio 14-osios naktį kieme į automobilius brovėsi vagys. „Viename automobilyje kuitėsi apie 2 minutes.

Berlyne viešintis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Europa turi teisę būti girdima Ukrainos taikos derybose. „Turime visas priežastis ir visas teises būti išklausyti prie stalo, kai vyks diskusija apie tai, kokia bus Europos ateitis, nes (taikos derybų – BNS) pasekmės iš karto atsilieps mums“, – per bendrą spaudos konferenciją su Vokietijos kolege Annalena Baerbock pirmadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Vienoje sostinės gimnazijoje besimokančios 11-metės mama šokiruota – pasakoja, kad prieš jos dukrą smurtavo mokytoja. Esą mergaitė mamai paskambino kūkčiodama, skundėsi, kad mokyklos koridoriuje mokytoja jai pliaukštelėjo per veidą už keiksmažodį, kurį pasakė bendraklasiui. O vėliau pedagogė, supratusi, kas įvyko, nusivedė šeštokę į kabinetą ir siūlė jai saldainius. Tiesa, kiti tėvai mokytoją užstoja ir tvirtina, kad liudininkai matę situaciją ją nupasakoja visiškai kitaip.

Finansavimo didinimas saugumui ir gynybai Europos Sąjungos (ES) lygiu turi būti sprendžiamas skubiai, nelaukiant naujos daugiametės finansinės programos, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Anot ministro, nauja ES finansinė programa įsigalios tik 2028 metais, todėl būtina išnagrinėti visas galimas finansavimo didinimo priemones, įskaitant ir ES bendro skolinimosi instrumentą.

Higienos institutas skelbia pristatęs naują interaktyvią švieslentę „Mirties priežastys Lietuvoje“, kurioje pateikiama informacija apie 2010–2023 m. mirusius nuolatinius Lietuvos gyventojus, pagrindines jų mirties priežastis, mirusiųjų pasiskirstymą pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietovę. Švieslentės duomenimis, 2023 m. Lietuvoje iš viso mirė 37 005 žmonės – tai mažiausias metinis mirusiųjų skaičius per visą 2010–2023 m. laikotarpį. Palyginimui – 2022 m. Lietuvoje mirė 42 884 žmonės.

Savaitgalį socialiniuose tinkluose ėmė plisti neva Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma, kuri yra klastotė. Joje rašoma apie Lietuvoje ruošiamus smogikų būrius kovai su Aliaksandro Lukašenkos režimu. Pasklido ir informacija, kad šalia Lietuvos sienos Baltarusijos pusėje išdygo gynybiniai įtvirtinimai, kurie įprastai naudojami kare. Tai – dar viena Baltarusijos tarnybų bauginimo operacija.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) per ateinančius ketverius metus užsibrėžus gynybos finansavimą didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė leidžia suprasti, kad tokius skaičius lėmė ir karinis patarimas.

Naujųjų metų išvakarėse Biržų rajone Būginių kaime dingus 19-mečiui Jonui Maižikui bendruomenė nenuleidžia rankų ir toliau aktyviai ieško dingusio jaunuolio. Šeštadienį J. Maižiko draugai ir artimieji savo ruožtu inicijavo vaikino paieškas, o susirinkę kelios dešimtys žmonių, naudodamiesi dronais ir keturračiais mėgino surasti Vilniaus universiteto studentą. Visgi kol kas vis dar nėra aišku, kur galėtų būti dingęs jaunuolis.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai rekomenduojant suvienodinti karinę tarnybą atliekantiems vyrams ir moterims taikomus išvaizdos standartus, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad apie tai bus svarstoma tik po suplanuotos analizės.  „Natūralu, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gauna skundus ir juos nagrinėja pagal savo kompetenciją.

Neseniai Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą, kuris sukėlė nemažai diskusijų ir nerimo visuomenėje. Nutarimas nuo 2026 m. iki 2030 m. krašto apsaugai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iškelia klausimą, ar toks reikšmingas finansavimo padidinimas netaps našta kitoms svarbioms sritims, pavyzdžiui, švietimui. Švietimas yra viena iš esminių sričių, sukeliančių daug diskusijų ir nepasitenkinimo.