Tokios tendencijos pastebimos ne tik Japonijoje, o ir visame pasaulyje, dėl klimato kaitos.
Paskutinysis įrašas, kuomet sakurų žydėjimo buvo galima sulaukti įprastu laiku, balandžio 18tą dieną, buvo užfiksuotas 1829 metais, tačiau vėlesniais metais ši data ateidavo vis anksčiau. Nuo 1970 metų, žydėjimas paprastai prasidėdavo balandžio 7tą, rašoma kottke.org Norinčios pražysti sakuros, remiasi temperatūra, kuri vyrauja vasario ir kovo mėnesiais, reiškia jie turi būti pakankamai šilti, jog sakuros imtų skleistis. Yasuyuki Aono ir Keiko Kazui, du japonų mokslininkai, parodė, kad šylant mūsų planetai, kovo mėnesiai taip pat tampa šiltesni, todėl jos ir pražysta anksčiau.
Ankstesnis augalų žydėjimas, tiesiogiai susijęs su industrijos revoliucija, padidėjusiu anglies dioksido kiekiu.
Daugėja žiedadulkių miestuose
Visame pasaulyje vyksta klimato kaita, tai sukelia įvairių pakitimų ir augalijos pasaulyje. Augalai pradeda žydėti ankščiau, miestuose gausėja žiedadulkių.
„Tam kad kas nors gamtoje pasikeistų reikia ne vienos kartos, juk neįmanoma pamatyti kiek žmogus pasikeitė, nors jis lygiai taip pat evoliucionuoja, kaip ir bet kuris kitas gyvas organizmas. Tačiau, pastebime kad dėl žmogaus veiklos didėja CO2 (anglies dioksido) kiekis ore, tačiau CO2 augalams yra maistas, kai jis susijungia su vandeniu susidaro medžiaga, kuri ir yra augalų gyvybės pagrindas, kadangi anglies dvideginio kiekis ore didėja, ypač mieste, tai žiedadulkių kiekis irgi didėja”, – kalbėjo prof. dr. Ingrida Šiaulienė.
Taip pat pastebima, kad pakito oro sąlygos, todėl augalai ima žydėti ankščiau. Tai reiškia žydėjimas prasideda ankščiau ir žiedadulkių koncentracija ore auga, todėl žmonės yra labiau dirginami.
„Pastebime kad truputį vėliau prasideda žiema ir perėjimas į pavasarį yra pakitęs, su tuo susijęs ir augalų žydėjimas, žiedadulkių koncentracija ore. Taigi, vienų augalų matome ankstesnį žydėjimą, kitų, kol kas, išlieka toks pats. Pavasarį pražystančio alksnio ir lazdyno žydėjimas Lietuvoje nėra dar stipriai pasikeitęs, bet Vokietijoje jau matome beveik dvidešimties dienų skirtumą tarp žydėjimo pradžios, nei prieš šimtmetį”, – teigė I.Šiaulienė
