sakuros

Šių metų spalis savo orais džiugina ne vieną, sumišusi ir gamta – Nemuno saloje antrą kartą šiais metais pražydo sakuros. Sinoptikai skelbia, kad spalio antrasis dešimtadienis buvo sausas ir labai saulėtas. „Dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 7,2 laipsniai šilumos (neigiama 0,1 laipsniai anomalija). Vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 8,4 mm. Praėjęs dešimtadienis buvo labai saulėtas, vidutinis Saulės spindėjimo laikas Lietuvoje buvo 60,6 val.

Vilniuje jau sužydėjo sakuros – o tai savaite anksčiau nei įprastai. Vos tik išsprogus pirmiems japoniškų vyšnių pumpurams, minios žmonių plūsta jomis grožėtis: darosi asmenukes, fotosesijas, rengia piknikus ar tiesiog šokinėja aplink medžius. Šių medelių žydėjimu tautiečiai ir miesto svečiai galės džiaugtis dar dvi savaites. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Sakurų mėgėjai plūsta į dešinįjį Neries krantą grožėtis japoniškomis vyšniomis.

Daugelis vilniečių su nekantrumu laukia, kada po sakuromis bus galima pasidaryti pikniką ar fotosesiją, pasivaikščioti ir grožėtis rožiniais japoniškos vyšnios žiedais. Čijunės Sugiharos sakurų parke šeštadienį jos išskleidė pirmuosius žiedus, dar diena ir visas parkas nusidažys baltai. Įvairiose pasaulio šalyse šie medeliai pražysta skirtingu laikotarpiu, priklausomai nuo gamtinių sąlygų. Sakurų žydėjimo šventė – „Hanami” Japonijoje turi gilias tradicijas ir ypač mėgiama.

Daugelis vilniečių su nekantrumu laukia, kada po sakuromis bus galima pasidaryti pikniką ar fotosesiją, pasivaikščioti ir grožėtis rožiniais japoniškos vyšnios žiedais. Čijunės Sugiharos sakurų parke pirmadienį jos išskleidė pirmuosius žiedus, dar diena ir visas parkas nusidažys baltai. Pražydo mėnesiu anksčiau Vilniaus Čijunės Sugiharos Sakurų parke japoniškos vyšnios pražysta dažniausiai balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje. Šiemet, tai įvyko net visu mėnesiu anksčiau.

Japonijoje prasidėjo sakurų žydėjimo sezonas. Turistai ir vietiniai ketvirtadienį plūdo į Tokijo parkus, kad pasigrožėtų įspūdingu reginiu. „Vyšnių žiedai – tai taip simboliška, viskas aplink atrodo taip miela ir gražu“, – sakė 68-erių Michitaka Saito. Šiais metais dėl vėsaus oro sakurų žydėjimas prasidėjo vėliau nei paprastai.

Šiauliuose penktadienį bus baigtas sodinti sakurų sodas, skirtas atminti Japonijos vicekonsulo Lietuvoje Čijunės Sugiharos nuopelnus žmogiškumui, pranešė savivaldybė. Talkoje ketina dalyvauti Izraelio, Vokietijos, JAV, Nyderlandų, Japonijos ambasadų atstovai, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.  Prieš sakurų sodinimą svečiai bus pakviesti į Chaimo Frenkelio vilą, kur vyks trumpametražio filmo „Kaunas – Vilties Vartai“ peržiūra.

Smarkiau pašildžius saulei, Vilniuje pražydo rausvažiedės japoniškos vyšnios. Žmonės sostinėje suskubo į sakurų parką jomis pasigrožėti: atsivedę mažuosius ar atėję per pietų pertrauką, fotografuojasi, ar tiesiog stebi pražydusius medžius įsitaisę ant pledų. O sodininkė sako, kad sakuros visame gražume išsiskleis dar tik po kelių dienų, bet jų žydėjimas trumpalaikis, tad lepins mus apie 10 dienų.

Vilniuje Neries pakrantėje jau pradėjo žydėti sakuros. Jas pamatyti galite Vilniaus Čijunės Sugiharos sakurų parke. Paprastai sakuros pražysta maždaug balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje. Jomis pasigrožėti tradiciškai suplūsta minios gyventojų. Sakuroms pražydus galima pasidžiaugti ne tik jų kvapu ar įspūdingu vaizdu, bet ir pasidaryti gražių nuotraukų. Sakurų sodas Vilniuje įkurtas 2001 m. minint Japonijos diplomato Čijunės Sugiharos 100-ąsias gimimo metines.

Vašingtone pražydo sakuros. Jų ten net 3000. Į parką pasidžiaugti pavasariu ir įspūdingais žiedais plūsta tūkstančiai žmonių. Vašingtone jau tikras, ilgai lauktas pavasaris. Ten pražydo sakuros. Ir jei Vilniaus sakurų parke žiedais pasipuošia 200 medelių, tai čia jų net 3000. Šiuo metu Vašingtone pats japoniškų vyšnių žydėjimo pikas. O tai reiškia, kad žydi maždaug 70 procentų visų ten augančių medžių.

Japonija antradienį oficialiai paskelbė Tokijo sakurų žydėjimo sezono pradžią – 10-ia dienų anksčiau nei įprastai. Tokia rekordiškai ankstyva sakurų žydėjimo sezono pradžia anksčiau fiksuota tik du kartus. Šalies meteorologai vis ankstyvesnį sakurų žydėjimą siedavo su klimato kaita. Pastarosiomis dienomis Tokijuje buvo neįprastai šilta. Oficialiai sakurų žydėjimas Tokijuje stebimas 70 metų ir per šį laikotarpį jis taip anksti prasidėjo tik 2021 ir 2020 metais, nurodo meteorologijos agentūra.

Nors pas mus sakuros jau baigia nužydėti, Toronte, Kanadoje, jos dar tik pradėjo džiuginti gyventojų akis. Šimtai kanadiečių patraukė į parką, kuriame žydi 2 tūkstančiai japoniškų vyšnių. Čia jie šventė ir Motinos dieną, kurią amerikiečiai ir kanadiečiai mini antrąjį gegužės sekmadienį. Tūkstančiai rožinių žiedelių pritraukė šimtus Toronto gyventų. Gausybė smalsuolių atėjo pasigerėti pražydusiomis sakuromis. Kas pasivaikščioti, o kas ramiai pagulėti po kvepiančiais medžiais.

Praėjusį savaitgalį Druskininkų kurorto svečiai patyrė visko: ir saulės, ir lietaus, tačiau visas gamtos išdaigas niekais pavertė pasivaikščiojimas po vis labiau pražystančius Vijūnėlės parke narcizų laukus. Po šilto lietaus narcizai skleidė svaiginantį kvapą, lašai besiskleidžiančiuose sakurų žieduose žibėjo lyg briliantai. Pakalbinti parke vaikštinėjantys ir tarp narcizų besifotografuojantys žmonės neslėpė susižavėjimo.

Lietuvoje bunda tikrasis pavasaris – žiedus pradeda skleisti sakuros. Į sostinės japoniškų vyšnių parką sugužėję žmonės grožisi pirmaisiais žiedais, darosi asmenukes. O štai Alytuje, pražydus sakuroms, prasidėjo Japonijos kultūros ir sakurų žydėjimo šventė. Alytiškiai japonų kultūrą pažįsta lankstydami origami, gerdami japoniškąją arbatą ir skaitydami japoniškus eilėraščius – haiku. Sostinės sakurų parke dvelkia pavasariu.

Sostinėje jau prasidėjo tikras pavasaris – žiedus išskleidė daugiau nei 200 sakurų. Nuo pandemijos pavargę žmonės į japoninių vyšnių parką plūste plūsta daryti asmenukių feisbukui ir instagramui ir sako, kad žiedai – tikra atgaiva. Beje, garsiausias Lietuvos sakurų parkas plečiasi – šiemet jame pasodinti dar 17 medelių. Nors šią savaitę sostinėje dar snigo, o pavasaris mūsų šiluma tikrai nelepino, visgi parke prie Neries jau pražydo sakuros.

Kaip ir kiekvieną pavasarį, šiemet ir vėl vilniečius vilioja miesto centre pražydusios sakuros.  Kviečiame pasižvalgyti nuotraukų galerijoje:  Tiesa, šiemet sakuros pražydo kiek vėliau – praėjusiais metais medžiai žiedais aplipo jau balandžio pradžioje.  Japonijoje jos pražydo anksčiausiai per daugiau kaip 1200 metų  Japonijoje sakuros šiemet pražydo anksčiausiai per daugiau nei 1200 metų.

Vienas žymiausių Japonijos gamtos reginių šiais metais pasiekė kraupų etapą. Sakuros pražydo anksčiausiai per daugiau nei 1200 metų. Ankstyvas žydėjimas – kvapnus priminimas, kad klimato kaita visam laikui keičia natūralų Žemės rutulio funkcionavimą, pradedant ekstremaliomis žiemos audromis ir baigiant pusmetį trunkančiomis vasaromis. Sakuros tokiuose miestuose kaip Japonijos Kiotas jau seniai reiškia ne tik sezono pokyčius.

Nors Lietuvoje pavasaris permainingas, gamtos ciklas juda savo keliu ir greitu metu sulauksime sakurų – japoniškų vyšnių žydėjimo. Įvairiose pasaulio šalyse šie medeliai pražysta skirtingu laikotarpiu, priklausomai nuo gamtinių sąlygų. Sakurų žydėjimo šventė – „Hanami” Japonijoje turi gilias tradicijas ir ypač mėgiama. Su laiku sakurų parkai išpopuliarėjo Europos ir JAV miestuose.

Tokijo gatvės nušvito rožine ir balta spalvomis – čia pražydo sakuros. Norintiems jomis pasigrožėti vėl rengiami specialūs turai. Kiek pagerėjus situacijai dėl užsikrėtimų COVID-19 ir atšaukus šalyje nepaprastąją padėtį vėl atnaujintos ekskursijos turistiniais autobusais be stogo. Tiesa, prieš įlipant į jį teks šiek tiek palūkėti eilėje, mat visiems matuojama temperatūra. „Labai džiaugiuosi, kad galėjome atnaujinti turus.

Kol vilniečiai liūdi ir pražydusiomis sakuromis gali pasidžiaugti tik per tvoras ar internetą, Panevėžyje pagaliau sužydo vos pernai kultūros ir poilsio parke pasodinti medeliai. Tiesa, nors ir karantinas Aukštaitijos sostinės gyventojams sužydusiomis japoninėmis vyšnaitėmis i pasigrožėti taip griežta neuždrausta. O norinčių iš arti nufotografuoti prasiskleidusius sakurų žiedus netrūksta. Panevėžyje įsismarkauja žydėti vos pernai pasodintos japoninės vyšnaitės.

Prasidėjus balandžio mėnesiui ir skaičiuojant paskutines dienas iki Šv. Velykų, Vilniuje pradėjo skleistis ir taip numylėti sakurų žiedai. Ir nors įsiamžinti prie šių žydinčių gražuolių kasmet traukia vis daugiau vilniečių, šiemet šiais augalais teks grožėtis, laikantis karantino rekomendacijų. Sakura vadinama japoniška vyšnia. Tai yra vienas iš svarbiausių augalų Japonijoje.

Japonijoje pražydo sakuros. Ir nors šiemet dėl koronaviruso pandemijos sakurų stebėjimo šventės kuklesnės, pasigrožėti norinčių parkuose tikrai netrūksta. Tokijuje jau skleidžiasi pirmieji sakurų žiedai, o šeštadienį skelbiama oficiali sakurų žydėjimo pradžia. Dėl šylančio klimato šiemet japoniškos vyšnios pražydo beveik dviem savaitėmis anksčiau nei įprasta. Japonams sakurų žydėjimas siejasi su trumpu žmogaus gyvenimu ir nauja pradžia.

Klaipėdoje už 1 mln. eurų bus įrengtas sakurų parkas, skelbia LRT radijas. Klaipėdos savivaldybės miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė sako, kad parke atsiras vandens telkinys, žaidimų aikštelės, bus pasodinta daug augalų. Planuojama kad darbai vyks etapais, trejus metus. Idėja pasodinti sakurų parką Klaipėdoje kilo dar 2017-aisiais, bet, pasak LRT, tuomet  savivaldybė nerado pinigų. Kaip skelbta anksčiau, parkas turėtų atsirasti netoli Žvejų kultūros rūmų.

Žiema persirito į antrąją pusę, tačiau vietoje įprastų šalčių ir sniego pusnių šalyje klesti pavasariški reiškiniai. Miškuose galima ir voveraičių, ir žibučių, o darže išsikasti šviežių bulvių. Tokiomis gamtos krečiamomis išdaigomis negali atsistebėti ir internautai. Alytiškis Henrikas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino pražydusių sakurų nuotraukomis. Šiuos kadrus jis užfiksavo sausio 17 dieną. Tuo tarpu įprastas sakurų žydėjimo laikas – balandžio mėnesio pabaiga arba gegužės pradžia.

Pats žiemos vidurys, o Lietuvoje – rekordinė šiluma. Spiginant saulutei ir šildant pliusinėms temperatūroms mūsų šalyje dedasi sausiui neįprasti dalykai – pumpurus krauna žibutės, medžiai leidžia sulą, o arkliai pradeda mesti žiemai užsiaugintą kailį bei pasileidžia rupšnoti žolės. Pasak klimatologų, kol kas dar neaišku, ar šį pusmetį balta žiema ir minusas į šalį ir beužsuks. Tačiau gamtai tokia šiluma gali turėti itin skaudžių pasekmių.

Per Kalėdas biržietės Loretos darželyje pražydo gėlė eleboras. Pasak Loretos, paprastai gėlė pražydėdavo anksti pavasarį, tačiau prieš Kalėdas – pirmą kartą. Naujųjų metų išvakarėse kelmas tiesiog linko nuo žiedų. – Kaimynė, pamačiusi darželyje žydinčią gėlę, galvojo, kad ji dirbtinė, – juokėsi Loreta. Eleborą Loreta prie kelerius metus nusipirko parduotuvėje norėdama pasipuošti prieš namus prieš Kalėdas. Pavasarį gėlę persodino lauke. Kiekvieną ankstyvą pavasarį ji pražydėdavo.

Jeigu norite pasidaryti asmenukę prie žiedus skleidžiančios japoniškosios sakuros, laukti pavasario nereikia – tą Lietuvoje galite padaryti ir dabar. Taip ir neateinant žiemai, šalies gamtoje toliau dedasi keisti dalykai. Spalvingus žiedus krauna ne tik sakuros, bet ir kiti augalai. O kai kurie lietuviai su stiklainiais traukia prie klevų sulos.

Sausio 9-ąją Gismeteo pasidalijo skaitytojo Rimgaudo Suchankos nuotraukomis, kuriose matyti Druskininkuose pražydusios sakuros.  Nuo pat gruodžio vyraujant neįprastai šiltiems orams, nepaisant kelių nedidelių atšalimų, niekas nepasikeitė ir atėjus naujiems metams. Tikros žiemos taip ir nematyti ir orams labiau primenant rudenį ar net pavasarį gamta daro savo: bunda.  Gismeteo.

Jau kelios dienos kaip Vilniuje žydi dešimtys sakurų. Rožine spalva nusidažę žiedai traukia ne tik sostinės gyventojų, bet ir svečių akį.  Vis dėlto ne tik Vilniuje žydi sakuros. Jau ne pirmus metus pavasarį jos pražysta ir Druskininkuose, Lietuvos kurortiniame mieste, kurį dauguma turistų ir keliautojų vadina lietuviškuoju rojaus kampeliu. Ramybe dvelkiantis miestas šiemet traukia lankytojus ne tik žydinčių narcizų jūra, bet ir sakuromis.

Grožėjimosi sakurų žiedais šventė Japonijoje vadinama Hanami. Šimtus metų gyvuoja tradicija žydint sakuroms rinktis į parkus ir tiesiog grožėtis trapiais žiedais pasidabinusiais medžiais. Kiekvienais metais, žydint sakuroms, tūkstančiai Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų žmonių tarsi trumpam pasineria į Japonijos grožio ir gyvenimo filosofiją.

Sostinės sakurų parke – nulaužti ir apgadinti medžiai, manoma, kad taip nutiko vežant šiukšles, rašo 15 min.lt. Nulaužtą vieną sukurą ir apgadintas dar dvi pastebėjo japonų turistai kartu su gide, kurie šventinį rytą lankėsi sakurų parkelyje greta sostinės centro. Pranešama, kad medžius išvartė ir apgadino šiukšliavežė, policija apie įvykį informuota.

Šios Velykos bus ypatingos, nes Lietuva lepinasi ne tik saulėtais orais, bet taip pat ir besiskleidžiančiais sakurų žiedais. Pirmieji žiedai prieš kelias dienas jau išsprogo Kauno Nemuno saloje, tačiau labai greitai palepino ir sostinės gyventojus.   Saulėtą šeštadienio popietę gausybė vilniečių ir miesto svečių rinkosi pažiūrėti, kaip atrodo besiskleidžiantys rausvi žiedai.

Įsibėgėjus pavasariui, vilniečiai džiaugiasi ne tik puikiu oru, bet ir kasmet žiedus Vilniaus centre sukranančiomis sakuromis. Dabar leisti laiką gryname ore sostinės gyventojai ir svečiai galės ne tik parkuose, bet ir šioje vaizdingoje vietoje. Kviečiame pasižvalgyti, kaip atrodo Vilniuje ką tik pražydusios sakuros.

Pagaliau Vilniuje pražydo pirmosios sakuros. Nors žiedeliai dar visai maži, tačiau aktyvūs vilniečiai, negailėdami savo laiko, jau skuba pasimėgauti žydinčiais medeliais, jų grožiu, daro asmenukes ir aktyviai jas kelias į socialinius tinklus. Lietuvoje pražydus sakuroms, organizuojama nemažai ypatingų renginių. Kodėl  lietuviai taip pamėgo japoniškus medelius? Japoniškos vyšnios – sakuros kiekvieną pavasarį pavergia ir lietuvių širdis.

 O dabar kviečiame į gerokai svajingesniu nei įprastai tapusį Vašingtoną. Čia prasideda tūkstančių sakurų žydėjimas. Pavasario pradžią Vašingtone visuomet simbolizuoja nuostabiosios sakuros. Ir nors saulės bei šilumos čia galėtų būti daugiau, „Tidal Basin“ parke jau pražydo pirmosios japoniškos vyšnios. Tiesa, žiedus praskleidė tik maždaug penktadalis iš 3000 medžių, o didysis žydėjimas prognozuojamos po savaitgalio, kuomet dar labiau sušils.

Vos porą savaičių žydinčių vyšnių žiedai yra tikras Japonijos gamtos grožio simbolis. Tačiau išradingieji japonai nusprendė, kad ir žiemą galima šiuos medžius prikelti užburiančiam grožiui. Kaip, sužinosite reportaže iš žieminio sakurų parko. Meguro upės pakrantės - vieta, kur sakurų žiedais pasigrožėti kasmet suplūsta minios sostinės Tokijo gyventojų ir turistų, čia atvykstančių tik dėl šio reginio. Tačiau šiemet, net ir tvyrant šalčiui, čia lankytojų netrūksta.

Vilniaus Neries krantinė jau pasipuošė pirmaisiais sakurų žiedais. Labiausiai išsiilgę pavasario žmonės jau traukia čia pasigrožėti pirmaisiais medžių žiedais bei pasipuikuoti nuotraukomis prieš draugus. Specialistai pranašauja, kad šiemet sakuros žydės ilgai, mat vėsūs orai tam palankūs. Štai čia jau ateina būrys šalia esančio banko darbuotojų.

Japoniją pažįstame kaip tekančios saulės, samurajų bei, žinoma, sakurų šalį. Beje, įrašus apie sakurų žydėjimą japonai kaupia jau labai seniai. Kioto mieste sakurų žydėjimo pradžia fiksuojama jau 1200 metų. Surinkti duomenys atskleidė faktą, kad nuo 1829 metų, vyšnių žydėjimas kasmet prasideda vis anksčiau. Tokios tendencijos pastebimos ne tik Japonijoje, o ir visame pasaulyje, dėl klimato kaitos.

Vien didžiausiame Tokijo parke vyšnių medžių pražydo net 10 tūkstančių. Įspūdingas žydėjimas į parkus atviliojo minias japonų ir turistų. Šiomis dienomis parkai, kuriuose pumpurus išskleidė japoniškos vyšnios, sausakimši – į juos plūsta žmonių jūra. Visi skuba pasigrožėti pavasarį į Japoniją atnešusiomis sakuromis. Japonai turi net ypatingą žodį „hanami“, kuriuo nusakomas grožėjimasis pražydusiais medžiais.

Vyšnių žydėjimo sezono pradžios paskelbimas – rimta procedūra. Valdininkas turi vyšnių žiedus pamatyti ne bet kur, o ant oficialios vyšnios, esančios prie Tokijo Jasukunio šventyklos. „Pamačiau daugiau nei penkis-šešis žiedelius su visai atsivėrusiais lapeliais ant oficialiojo medžio. Taigi galiu patvirtinti, kad vyšnių žydėjimas prasidėjo“, - skelbia Meteorologijos agentūros atstovas Yuichis Hayakawa. Ką gi, jei jau prasidėjo sezonas, galima pasidaryti ir asmenukių.

Sostinėje pamažu šylant orui ir nustojus lyti, prie Neries savo kvapnius žiedus ėmė skleisti japoniškos vyšnios sakuros. Pražydę medžiai suviliojo šimtus žmonių. Čia ir jaunos mamos su mažyliais, ir pietų pertraukai iš aplinkinių biurų ištrūkę vilniečiai, ir net sunkiai vaikštanti Jurga, kuri žaisdama tinklinį susižalojo koją, tačiau sakė niekaip negalinti praleisti progos pasižvalgyti į gražius žiedus. 200-ai sakurų medelių taip sostinėje pražydo jau penkioliktą kartą.

Šios savaitės pradžioje it žaibas trenkė žinia: Vilniuje jau žydi sakuros. Nusprendėme įsitikinti, ar tikrai? Patikrinome. Tikrai. Gal kas 500-asis žiedas prasiskleidė. Matyt, tai nutiko savaitgalį, kai orai buvo gana šilti. Vėliau procesas sustoja. Tačiau mes tikime, kad Vilniuje yra daugybė sakurų grožio gerbėjų, kuriems rūpi vienas klausimas. Ar dabar galima stebėti sakurų žiedus? Atsakymas, taip. Tik reikia pasiimti ant ko atsisėsti, nes žemė vis dar šalta.

Šiandien sostinės japoniškų sakurų alėjoje (Upės g.) prasiskleidė pirmieji žiedai. Primename, kad šiemet sukanka 25 metai, kai buvo atkurti Lietuvos – Japonijos diplomatiniai santykiai ir 15 metų, kai Č. Sugiharos parke pasodintos japoniškos sakuros. Šį šeštadienį (nuo 9.30 val. iki 10 val.) Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir Japonijos sakurų mainų asociacijos delegacijos atstovai Č. Sugiharos sakurų parke paminės diplomatinių santykių sukaktį.

Interneto sensacija, šokėja, televizijos projektų dalyvė Monika Šalčiūtė neatsispyrė sakurų žiedams ir įsiamžino šalia japoniškos vyšnaitės. „Ir aš neatsispyriau“, - po nuotrauka rašė žinoma mergina. Trumpais mėlynais šortais ir gėlėta palaidine pasipuošusi Monika netruko sulaukti gerbėjų komplimentų ir klausimų, ar vasariškais apdarais pasipuošusiai merginai nėra šalta.

 Kaip ir Sakurų parke, kur jau praėjusią savaitę buvo pastatyti trys maži šiukšlių konteineriai, ir Subačiaus apžvalgos aikštelėje bus įrengtos papildomos šiukšliadėžės. Planuojama, kad apžvalgos aikštelėje šios šiukšliadėžės stovės iki vasaros pabaigos, tuo tarpu Sakurų parke – tol kol žydės sakuros ir čia lankysis daugiau nei įprasta vilniečių ir miesto svečių. Vasarą šiukšliadėžės nėra statomos palei Neries krantinę. Pagrindinė to priežastis – vandalai.

 Vilniuje pražydusios sakuros kasmet pritraukia minias sostinės gyventojų ir miesto svečių. Japoniškų vyšnių skleidžiamam pavasario grožiui neatsispyrė ir Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė. Vilniečiai sakuromis džiaugiasi dešiniąjame Neries krante įkurtame Čijunės Sugiharos parke, o šalies vadovė su savo sekėjais socialiniame tinkle „Facebook“ suskubo dalintis Prezidentūros kieme pražydusios japoniškos vyšnios vaizdais.

 Po permainingų orų pusdieniui pasirodžiusi saulė netruko sušildyti ir Vilniuje pasodintas japoniškas vyšnias - sakuras. Trečiadienio popietę sostinės gyventojai ir svečiai jau galėjo mėgautis pirmaisiais prasiskleidusiais žiedais. Prisimenant praėjusius metus tikimasi, kad sakurų parkelis apytiksliai svaitei taps vienvaldžiu žmonių traukos centru. Tai patvirtina ir jau dabar jau būriais fotografuotis prie pirmųjų sakurų žiedų traukiantys vilniečiai.

Dešimtys tūkstančių gražiausių žiedų jau kelias dienas puošia sostinę – dešiniajame Neries krante, šalia Nacionalinės dailės galerijos, pražydo sakuros. Tai netruko suuosti vilniečiai ir sostinės svečiai, tad net paprastą darbo dieną čia gausu žmonių. Rausvaskruostes sakuras antradienio popietę tyrinėjo gausybė žmonių. Mamos su vaikais, močiutės su seneliais, klegančios merginos ar atsipalaidavę vaikinai – kas tik čia neapsilankė.

Laukiant, kuomet pavasaris atklys ir į mūsų kiemą, siūlome pasigėrėti gražiausiomis žydinčių sakurų fotografijomis.  ...

Pavasaris šiemet atsivilko vos ne vos, susivėlinęs neregėtai, tačiau sakurų sodui sostinės centre, Neries slėnyje, tai nė motais. Šiemet be jokio įspėjimo sakuros apsipylė žiedais gegužės 1-ąją, Motinos dieną, net keliomis savaitėmis anksčiau nei pernai, nors pavasaris tada nevėlavo. Ar japoniškos vyšnaitės Lietuvoje laikosi slapto žydėjimo grafiko? Kasmet Neries šlaite jos pražysta vis kitu laiku, bet visada netikėtai ir taip įstabiai, kad visas Vilnius suplaukia to grožio pažiūrėti.