Lietuvoje pražydus sakuroms, organizuojama nemažai ypatingų renginių. Kodėl lietuviai taip pamėgo japoniškus medelius?
Japoniškos vyšnios – sakuros kiekvieną pavasarį pavergia ir lietuvių širdis. Tiek Lietuvoje, tiek Japonijoje jos auginamos kaip dekoratyviniai medžiai, be kurių neįsivaizduojama Japonijos kultūra.
Sakurų žiedais Japonijoje gėrimąsi per hanami (sakurų žydėjimo) šventę, kuri švenčiama jau beveik 1000 metų. Japonams sakuros simbolizuoja besikeičiantį gyvenimo ciklą, naują pradžią o mums, lietuviams, pagaliau į mūsų šalį sugrįžusį pavasarį.
Lietuvoje jau greitai pražys sakuros ir laukia įvairūs renginiai:
Balandžio 21 d., šeštadienį, pradžia 20.00 val. VU Botanikos sode, Vingio skyriuje organizuojama sakurų žydėjimo šventė. Sutemus Botanikos sodo sakuros nušvis įvairiomis spalvomis, kurias kurs įspūdingos šviesų instaliacijos.
Po sodą plevens japoniškos arfos bei fleitos shakuhachi garsai. Renginio globėjas – Japonijos ambasada Lietuvoje.
Kaip ir kasmet, sakuros pradėjo žydėti ir Vilniuje prie Baltojo tilto, Čijunės Sugiharos sakurų parke. Sakurų sodas Vilniuje įkurtas 2001 m. minint Japonijos diplomato Čijunės Sugiharos 100-ąsias gimimo metines.
Čia medeliams sužydėjus masiškai lankosi sostinės gyventojai, o spalvingos nuotraukos užplūsta socialinius tinkus.
Lvovo, Geležinio Vilko bei Linkmenų gatvių sankirtoje esančioje 5 hektarų nenaudojamoje teritorijoje šiais metais bus pradėtas kurti
Vilniaus japoniškas sodas. Jis bus projektuojamas pagal garsių Japonijos architektų sukurtą koncepciją. Tai taps ne tik poilsio, bet ir Japonijos kultūros erdve.
Japonijos sakurų asociacija Kauno miestui dovanoja pusšimtį ūgtelėjusių sakurų, kurios papildys Nemuno saloje žydinčias sakuras. Japoniškos sakuros pradeda žydėti ir prie Sugiharos namų Kaune.
Kaip Japonijoje, taip ir Lietuvoje
Lietuviai labai pamilo japoniškus medelius – sakuras, tai liudija kasmet vis didėjančios eilės prie jų norint pasidaryti asmenukes, pasivaikščioti ir pailsėti šalia medelių.
Be to, vis daugėja vietų, kur galima išvysti šiuos medelius ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Alytuje. VDU Kultūrų studijų katedros asistentas ir Sugiharos muziejaus koordinatorius Arvydas Kumpis neseniai grįžo iš Japonijos. „Japonija domėjausi nuo mokyklos laikų, tačiau nuo magistro laikų ėmiausi tyrinėti detaliau. Pastarąjį pusmetį praleidau Japonijoje tyrimo tikslais ir turėjau galimybę stebėti tiek rudeninę lapų kaitą, ir pavasarinį gamtos prabudimą – sakurų sužydėjimą.“
Sakuros Japonijoje
Anot Arvydo, sakurų žydėjimas Japonijoje vidutiniškai tęsiasi nuo kovo vidurio iki gegužės mėnesio. „Jei žiūrėsime į pagrindinę sakurų rūšį, Somei Yoshino (sk. Somei Jošino), skirtumai tarp Lietuvos ir Japonijos iš esmės yra tik žydėjimo laikas. Žinoma, Japonijoje sakurų rūšių yra įvairiausių, skirtingų atspalvių ir žiedų formų, žydėjimo laiko.
Prie Sugiharos muziejaus ima skleistis keturios sakuros, Somei Yoshino rūšies, pasodintos 2001 m., kai Kaune lankėsi Čijunės Sugiharos (Chiune Sugihara) našlė Jukiko Sugihara (Yukiko Sugihara).
Jos gausiai žydi ne kasmet – jei pavasaris šaltesnis ir ilgesnis, tai žiedų galima ir visai neišvysti, kaip tai buvo pernai. Šiemet medeliai pilni pumpurų ir tikimės, kad po savaitės žydėjimas bus beveik pilnas – japonai tai vadina mankai“, – sako Sugiharos muziejaus koordinatorius.
Sakuros ir paveiksluose
Sakuras pamilo ir jomis susidomėjo talentinga menininkė Inga Rebrova, dabar sakurų tematika atsispindi ir jos gabaritiniuose paveiksluose.
„Sakuros mano gyvenime atsirado dar tuomet, kai mokiausi Vilniaus dailės akademijoje ir susidomėjau kinu bei japonų kultūra.
Pradejau lankyti tradicinės kinų tapybos kursus, ten ir užsimezgė ryšys tarp manęs ir sakuros. Mano tapybos mokytoja sakė, kad tradicinėje kinų tapyboje tapybos meistrai pasirenka vieną objektą ir jį tapo visą gyvenimą tobulindami ir stengdamiesi kiek įmanoma daugiau jį pažinti.
Aš pasirinkau sakurą, nes šis medis tvirtumo ir grakštumo įsikūnijimas“, – sako I. Rebrova.
Anot meninikės, ją žavi sakuros struktūra. „Jos šakos ir kamienas tvirtas, o žiedai trapūs, bet kartu stiprūs kaip porcelianas. Šis medis pražysta anksti pavasarį, kartais net tada, kai dar iškrenta sniego. Ji atlaiko pūgas ir sniegą, todėl jos simbolika man labai artima moterims – modeliams, kurias tapau, nes mano moteris vaizduojama grakšti ir tvirta kaip sakura“, – pastebi meninkė.
