aš galiu

Šiluviškės Jūratės Dabžanskienės gyvenimas nelepino nuo kūdikystės. Augusi be tėvų, ne kartą palikta ir išduota, ji rado ramybę ir paguodą tikėjime bei savo šeimoje.  „Nesyk klausiau Dievo – kodėl man skyrė tiek išbandymų? Dabar jau suprantu: viskas pasaulyje turi prasmę, viskas susidėlioja į vientisą grandinę, kurią peržvelgęs ir randi atsakymus į visus klausimus“, – sako moteris.  Vaikystė – be tėvų  Jūratė buvo trečias vaikas šeimoje, gimė neišnešiota, svėrė vos 750 gramų.

Skaitytojų klausėme, ką daryti, kad informacija būtų lengviau prieinama visiems. Apklausoje dalyvavo 5171 žmogus.  43 proc. apklausos dalyvių įsitikinę, kad reikėtų sukurti internetinę svetainę, kur visa informacija būtų pateikiama lengvai suprantama kalba.  34,5 proc. dalyvių nuomone, būtina siekti, kad informacija lengvai suprantama kalba būtų pateikiama visų valstybės ir savivaldybių institucijų interneto svetainėse.  11 proc.

Vilniaus miesto sutrikusios regos vaikų ir jaunimo sporto klubas „Vėjas“ skaičiuoja jau trečią veiklos dešimtmetį. Iki 2017 metų klubas vadinosi kitu – „Šarūno“ vardu, tačiau, anot jo prezidento Lino Balsio, naujasis – „Vėjas“ tiksliau nusako klubo dvasią ir jaunatvišką veržlumą.

Ištikus negaliai, sutrikus judėjimui ar kitiems funkciniams gebėjimams žmogus dažnai nežino, kokios pagalbos tikėtis. Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (TPNC) surengė mokymus savivaldybių socialiniams darbuotojams, kuriuose dar kartą priminė, kokios galimybės pasinaudoti valstybės kompensuojamomis techninės pagalbos priemonėmis (TPP).  Neįgaliųjų vežimėliai, įvairios vaikštynės, tualeto kėdės, vonios ir dušo kėdės ar suoliukai, kėdutės,...

Tris dienas Lietuvos kelius drebinę tarptautinio ralio „Aplink Lietuvą“ dalyviai sekmadienio popietę iškilmingai pasitikti sostinėje, S. Daukanto aikštėje. Čia jų laukė ne tik karinis orkestras, bet ir garbingi apdovanojimai – ralio nugalėtojams skirta Lietuvos Respublikos Prezidento taurė bei nemažai kitų, tarp kurių – ir socialinės apsaugos ir darbo ministro taurė absoliučiam neįgaliųjų klasės nugalėtojui. Trečią kartą iš eilės ji įteikta Algimanto Kojo ir Vytauto Barecko ekipažui.

Jonaviškis Rolandas Godliauskas gyvena kartu su paaugliu sūnumi Luku. Žmonai mirus sūnų nuo mažumės augina vienas. Du vyrai namuose tvarkosi kaip išmanydami. Abu sako vienas kitą suprantantys, palaikantys ir netgi palepinantys. R. Godliauskas neįgalus liko po incidento armijoje. Baigęs aštuonias klases, Rolandas tęsė mokslus profesinėje mokykloje, įgijo automatinių įrenginių derintojo-montuotojo specialybę.

Tęsiant institucinės globos pertvarką Lietuvoje, intensyviai ruošiamasi teikti naujas paslaugas neįgaliesiems. Pagal šiuo metu Neįgaliųjų reikalų departamento (NRD) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) rengiamą projektą „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ bus vystomos bendruomeninės paslaugos žmonėms, turintiems proto ar psichikos negalią, siekiant jiems sudaryti sąlygas gyventi savarankiškai neišvykstant iš bendruomenės.

Laura Sidaraitė-Michailovė nepaprasto grožio moteris, kurios veidą dažnai puošia šypsena. Tačiau ši šypsena slepia diagnozę – išsėtinė sklerozė. Tai liga, kurios išgydyti neįmanoma. Pirmuosius požymius Laura pajuto dar besimokydama mokykloje – prieš pat egzaminų sesiją pradėjo silpti kojos, tačiau ji manė, kad tai streso arba buvusių sportinių traumų pasekmė, mat ji sportavo nuo pat darželio. Iš pradžių tai buvo šokiai, o vėliau, aerobika ir lengvasis kultūrizmas (angl.

Darius Nikliauza juda neįgaliojo vežimėliu – vyras nuo gimimo turi kompleksinę negalią, tačiau jis visada geros nuotaikos, mėgsta bendrauti, ypač kalbėtis telefonu. Darius lanko dienos centrą „Vilties akimirka“, džiaugiasi, kad ten turi draugų, su kuriais gali pasikalbėti. O daugiau nei prieš 30 metų tėvai turėjo mažai vilties, kad jų sūnus po sunkios gimdymo traumos apskritai išgyvens.

Negalia netrukdo spindėti – įsitikinę labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ darbuotojai. Bendradarbiaujant su UAB „Editos kastingas“ paskutinėmis liepos dienomis surengta būtent taip pavadinta akcija, kurios metu „pasimatuoti“ modelio darbą į atranką buvo kviečiami įvairių negalių turintys žmonės. Juos fotografavo ir filmavo profesionalūs modelių fotografai.

Šiaulietė Vijolė Sinkevičienė augina tris sūnus, kurie turi vienokią ar kitokią negalią. Moteris dalijasi Lietuvos neįgaliųjų draugijos surengtoje stovykloje „Superherojus“ praleistos savaitės įspūdžiais ir neslepia, kad tai jos šeimai didelė dovana – į mokamą stovyklą išleisti savo vaikų neįstengtų. Gyvenimas nepašykštėjo išbandymų Vijolei gyvenimas išbandymų nepagailėjo – 5 vaikus pagimdžiusi moteris vieną sūnų jau palaidojo, o trys vaikai turi įvairių specialiųjų poreikių.

Organizacijos „Unikalus šokis“ įkūrėja Rita Žogelė jau dveji metai negalią turinčius vaikus moko pajusti šokio laisvę. Unikalios šokių mokyklos idėją Rita parsivežė iš Estijos, o ją įgyvendinti padėjo pasaulinė organizacija „Reach for change“. Šios organizacijos skelbtame konkurse „Talentas keisti“ zumbos šokių mokytojos R. Žiogelės socialinio verslo idėja pateko tarp trijų geriausių, o konkurso organizatoriai padėjo ją išplėtoti. Šokių pamokos kol kas organizuojamos Vilniuje ir Alytuje.

Kupiškio rajone, Subačiaus miestelyje, gyvenančių Aridano ir Jūratės Krasauskų dukra Milda negalią turi nuo gimimo. Nepaisydama nenustatytos diagnozės, neguodžiančių medikų prognozių, šeima daro viską, kad mergaitė gyventų visavertiškai. Pasak J. Krasauskienės, negalia Mildutei nustatyta vos gimusiai. Jau penktąją parą medikai pastebėjo, kad mergaitė negali nuryti maisto. Dar daugiau bėdų išryškėjo vėliau. Mama mena, kad medikai dukrą nurašė išsyk.

Lietuvos neįgaliųjų draugija (LND) jau kelis dešimtmečius vidurvasarį sukviečia neįgaliuosius iš visos Lietuvos į tradicinę šventę Talačkoniuose. Šis renginys – unikalus neįgaliųjų vienybės įrodymas, keičiantis visuomenės požiūrį, raginantis įvertinti ir priimti negalią turinčius žmones. Biržietis Virginijus Kalvėnas neįgalus nuo vaikystės, juda elektriniu vežimėliu. Vyras prisimena: tokie kaip jis, sunkią negalią turintys vaikai, buvo laikomi nemokytinais.

„Šis projektas – vienas geriausių Europoje“, – nedvejodama sako Anke Hausotter, Vokietijos Hamelno mieste įsikūrusios Heinricho-Kielhorno mokyklos mokytoja, paprašyta įvertinti ką tik pasibaigusį „Erasmus+“ projektą „Vienas už visus, visi už vieną“. Projektas tikrai ypatingas – sujungė keturias Vokietijos, Anglijos, Slovakijos ir Lietuvos specialiąsias mokyklas, kuriose ugdomi intelekto sutrikimų turintys vaikai ir jaunuoliai.

Kartą per metus kurtieji išsiruošia į kelionę. Nebaugina jų nei atstumai, nei nuovargis, juos skubina ypatinga galimybė – apkabinti negalios bičiulius, iš širdies pabendrauti ir pasidžiaugti per metus subrandintais kūrybos vaisiais. Juos masina Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) meno šventė – seniausias ir tvirčiausias tradicijas turintis kurčiųjų bendruomenės renginys. Jo ištakos siekia 1957 m., kai į draugijų saviveiklos apžiūrą Vilniuje susirinko trijų Baltijos šalių kurtieji.

Negalią turinčio vaiko gimimas – didžiulis stresas kiekvienai šeimai. Užgriūva daugybė psichologinių problemų, tėvai nežino, kur gauti tinkamą pagalbą sau ir savo vaikui. Negalią turintį sūnų auginanti Neringa Selvestravičienė kartu su būriu bendraminčių rado išeitį – įkūrė VšĮ „Baltijos reabilitacijos centrą“, kuris yra sėkmingo socialinio verslo pavyzdys.

Nuostabūs vaizdai, puikus oras, turininga programa – visa tai žmonės, turintys psichikos negalią, ir jų šeimų nariai atrado Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos surengtoje atokvėpio stovykloje prie vaizdingo Pailgio ežero Švenčionių rajone. Visi kalbinti stovyklos dalyviai vienbalsiai teigė ilgam pasisėmę jėgų, geros nuotaikos ir sveikatos.

„Saugi mokykla, visi mes čia laimingi, vasaros vėjas“, – tokiu haiku savo pranešimą „Santaros-Šviesos“ suvažiavime baigė JT žmogaus teisių ekspertas, VDU profesorius Jonas Ruškus.

Vilniaus apskrities gestų kalbos vertėjų centre (VAGKVC) – įkurtuvių šurmulys. 2001 m. veiklą pradėjusi įstaiga iš Vilniaus rajono savivaldybės patalpų Rinktinės gatvėje persikraustė į Rudnios g. 6 ir dabar džiaugiasi kone dvigubai didesniu plotu. Naujakuriai įsitikinę: nuo šiol vertimo sąlygos ir paslaugų teikėjams, ir gavėjams kur kas geresnės.

Lietuvos liaudies buities muziejaus sutikimo vartuose esančioje atnaujintoje parodų salėje atidaryta nauja paroda „Etnografinių lėlių kompozicijos. Darbai, papročiai ir pramogos“. Didžiulėje jungtinėje parodoje buvo pristatytos tautodailininkų Onos Bakanauskienės bei jos dukters ir žento Laimos ir Petro Levickų darbai. Tautodailininkai L. ir P. Levickai talkino rengiant ir pačią parodą.

„Koks ugdymas reikalingas mums visiems – greitiems, lėtiems, judriems ir nelabai, susiduriantiems su skirtingų poreikių įvairove?“ Tokį klausimą kėlė Aukštelkės mokykloje-daugiafunkciame centre organizuotos kasmetinės diskusijos „Geros mokyklos link“, šiais metais pavadintos „Mokykla visiems“ organizatoriai. Norinčių dalyvauti iš anksto prašyta pagalvoti apie rūpimą įtraukiojo ugdymo temą ar klausimą, nes diskusija organizuojama atviros erdvės principu.

Beveik prieš pusę tūkstančio metų buvo atidaryta pirmoji pasaulyje kavinė. Ji veikė Turkijoje, ant Auksinio Rago įlankos kranto, ir buvo pavadinta „Išsilavinusių žmonių klubu“. Šiandien, kai kavinių pasirinkimas didžiulis, vis ieškome tokios, kurioje būtų jauku ir kur jaustumėmės laukiami. Tokia kavine jau džiaugiasi panevėžiečiai ir miesto svečiai.

Į 13 kartą Vilniuje surengtą festivalį „Kultūros naktis“ darniai įsiliejo ir Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) neįgaliųjų muzikinio teatro trupė. Aušros vartai–Katedros aikštė – tokį maršrutą pasirinkę profesionalių menininkų (režisierių, aktorių, muzikų) lydimi neįgalieji kvietė susipažinti ir įsitikinti – jie ryškūs, įdomūs, kūrybingi, o jų gyvenimas prasmingas ir nenuobodus. Šiemetinis „Kultūros nakties“ festivalis Svetlanai Rybakienei buvo pirmasis.

Ar yra nors viena mama ar tėtis, kurie, sūpuodami savo verkiantį vaikelį ir negalėdami jo nuraminti, nėra klausę savęs: „Kaip sužinoti, kas jam yra?“ Dar 1880 m. JAV mokslininkas Williamas Dwightas Whitney atkreipė dėmesį, kad kurtieji tėvai atsakymo į šį klausimą sulaukia gerokai anksčiau, apie šeštąjį jų vaikelio gyvenimo mėnesį. Pasirodo, gestu ar ženklu kūdikiui save pavyksta išreikšti anksčiau nei žodžiu. Vėliau šis svarbus faktas 100 metų buvo nustumtas į užmarštį.

Daugiau kaip 500 žmonių vienijanti, bendroms veikloms telkianti Ukmergės rajono neįgaliųjų draugija paminėjo savo veiklos 30-metį. Draugijos pirmininkė Zita Kviklienė į šventę pakviestus žmones apgaubė pagarba ir dėmesiu, kartu prisiminė organizaciją kūrusius, jėgų ir entuziazmo negailėjusius žmones, kiekvienam rado už ką padėkoti, apkabinti, gėlę įteikti.

Skaitytojų klausėme, kas labiausiai didina visuomenės informuotumą ir supratimą apie negalią. Apklausoje dalyvavo 166 žmonės. Beveik pusė – 43,9 proc. – dalyvavusiųjų apklausoje mano, kad visuomenę labiausiai veikia informacija apie negalias ir neįgaliuosius žiniasklaidoje. 29,7 proc. įsitikinę, kad labai paveikios yra socialinės kampanijos. 20,6 proc. sako, kad naudingas politikų ir įžymybių dėmesys negalios temai. 5,8 proc. apklaustųjų ši tema neaktuali.

Violeta Janulevičiūtė – specialioji pedagogė, logopedė, saviraiškos specialistė, viena iš studijos „Pažinimo spalvos“ steigėjų, su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais dirba jau 21 metus. Specialistė, remdamasi savo patirtimi, pasakoja, kaip randa raktą bendrauti ir dirbti su autizmo spektro ar įvairiapusių raidos sutrikimų turinčiais vaikais. „Vienas pirmųjų mano ugdytinių buvo Tomas, turintis Aspergerio sindromą“, – sako Violeta ir visai nenustemba, kad pažįstu Tomą.

Per šiųmetę Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos „Euroviziją“ – kasmetį dainų konkursą „Uždainuokime kartu“ – dalyviams uždaviau tą patį klausimą: kas jums yra muzika? „Muzika – tai mano gyvenimas“, „Muzika – tai sveikata“, „Muzika – šventė“, – skambėjo atsakymai iš psichikos negalią turinčių žmonių lūpų. Mažeikiškių bendriją „Gyvenimo spalvos“ lankantis Alfredas sako, kad muzika jį išmokė gyventi. „Tėvai mane auklėjo pagal save.

Praėjusią savaitę Vilniuje vyko Europos žmonių, turinčių intelekto negalią, ir jų šeimų judėjimo „Inclusion Europe“ konferencija, kurioje dalyvavo per 220 žmonių iš 30 pasaulio šalių. Dvi konferencijos sesijos vyko atvirose Vilniaus erdvėse – Lukiškių aikštėje ir Užupyje, šalia Vilnelės. Pasak „Inclusion Europe“ prezidento Jyrki Pinomaa, Užupio respublika pasiskelbęs mažiausias Vilniaus mikrorajonas ir jo konstitucija kaip tik tapo šių metų konferencijos įkvėpimo šaltiniu.

Ar reikia akliesiems suprasti vaizduojamąjį meną? Tiek Vakarų valstybių, tiek Lietuvos aklųjų patirtis sako, kad reikia! Daugelis pasaulio muziejų savo ekspozicijas irgi atveria regėjimo negalią turintiems žmonėms, rengia specialias edukacines programas. Tam yra keletas priežasčių. Ne visi žmonės, kurie šiuo metu nemato, nematė ir anksčiau. Dalis jų matė, domėjosi menu, o galėti vėl prisiliesti prie kažkada matytų kūrinių jiems sukelia daug teigiamų emocijų.

Aleksandra Stankevič, 32 metų kompleksinę negalią turinti moteris, nepaliauja visus stebinti išskirtinai savita tapyba. Moteris gyvena Valakampių socialinių paslaugų namuose, o dienomis lanko VšĮ dienos centrą „Mes esame“. Šiame dienos centre Aleksandra ir nutapė savo darbus, kurie buvo eksponuojami jau septyniose parodose. Parodos vyko Lietuvos dailės akademijoje, Mykolo Romerio universitete, Nacionaliniame vėžio institute, Vrublevskių bibliotekoje ir kitur.

„Aš esu žmogus, kuris 25 metus gyveno institucijose, bet padedama draugų sugebėjau iš ten ištrūkti“, – sakė Elisabeta Moldovan iš Rumunijos, prisistatydama vakar Vilniuje prasidėjusios „Inclusion Europe“ konferencijos dalyviams. Šiandien Elisabeta dirba Rumunijos atstovavimo sau organizacijoje „Ceva de spus“, yra Europos atstovavimo sau platformos iniciatyvinės grupės narė ir kovoja už neįgaliųjų teisę gyventi savarankiškai. Neseniai išleista ir knyga, paremta jos gyvenimo faktais.

Gydymo įstaigų prieinamumas neįgaliesiems – viena skausmingiausių ir opiausių problemų. Nors 2001 m. patvirtintame aplinkos ministro įsakyme dėl statinių pritaikymo neįgaliesiems nurodoma, kad jiems turi būti užtikrinta patekimo į gydymo įstaigas ir judėjimo poliklinikos teritorijoje galimybė, deja, reali situacija visiškai kitokia.

Aktorius, renginių ir laidų vedėjas Dominykas Vaitiekūnas šį pavasarį aplankė Lietuvos mokyklas, dalyvavusias projekte „Mokykla visiems“. Moderuodamas Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusią projektui aptarti skirtą diskusiją Dominykas prisipažino, kad susitikimai mokyklose, ypač pokalbiai su mokiniais, jį nuteikė optimistiškai. „Tikiu šia karta. Mums tereikia jai netrukdyti“, – sakė jis.

Psichikos ar intelekto negalią turintys žmonės nori dirbti, užsidirbti, būti visaverčiais bendruomenės nariais. Deja, dėl neigiamo visuomenės požiūrio, ne visada geranoriškai nusiteikusių darbdavių ir nepritaikytos aplinkos dirba labai nedaug tokią negalią turinčių žmonių. Gyvendami iš pašalpų ir išmokų jie skursta, patiria socialinę atskirtį. „Įsidarbinti turintiems psichikos ar intelekto negalią nelengva ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Birželio 1-ąją geriausių Lietuvos sportininkų ir tūkstančių sporto entuziastų keliai suko į Klaipėdą. Uostamiestį drebino Olimpinės dienos renginiai, kuriuose sporto profesionalai ir entuziastai išbandė net šimtą įvairiausių rungčių, tarp jų – ir neįgaliųjų sporto šakas: rutulio stūmimą iš specialiai tam pagamintos kėdutės, vežimėlių krepšinį, tinklinį sėdint ir aklųjų stalo tenisu vadinamą šoudauną.

Kai Nikolajus Mironovas gimė, jo mamai buvo pasakyta, kad sūnus nevaikščios ir nekalbės. Tiek mamos, tiek paties Nikolajaus užsispyrimas padėjo paneigti visas gydytojų prognozes – vyras ne tik sportuoja, bet ir laimėjo ne vieną kultūrizmo čempionatą, o dabar svajoja dalyvauti prestižinėse A. Švarcnegerio organizuojamose kūno rengybos ir kultūrizmo varžybose.

Tarptautinės vaikų gynimo dienos išvakarėse NVO vaikams konfederacija pakvietė į tradicinį renginį „Vaikų žvaigždynas“. Jau keturioliktą kartą organizuotoje šventėje ne tik priminta apie būtinybę saugoti ir gerbti vaikų teises, bet ir apdovanoti „Geriausio vaiko draugo“ nominaciją pelnę žmonės, savo veikla prisidedantys prie gražesnio ir laimingesnio vaikų gyvenimo.

Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro klientai – beveik 150 negalią turinčių kauniečių nuo 18 metų ir jų šeimų nariai. Intelekto, fizinę, psichinę ir kompleksinę negalią turintiems asmenims centre teikiamos bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos, užtikrinama žmogaus orumą atitinkanti pagalba, tarpininkaujama ginant šių asmenų interesus ir orumą.

Skaitytojams siūlėme pasitikrinti žinias – klausėme, kokioje šalyje Žanas Vanjė (1928–2019) įkūrė pirmąją „Arkos“ bendruomenę, kurioje intelekto negalią turintys žmonės ir sveikieji gyvena kartu. Viktorinoje dalyvavo 112 žmonės. Dauguma dalyvių (78,5 proc.) atsakė teisingai – Ž. Vanjė pirmąją „Arkos“ bendruomenę įkūrė Prancūzijoje. Kiti skaitytojai manė, kad pirmoji „Arkos“ bendruomenė buvo įkurta Kanadoje (10,7 proc.) arba Belgijoje (9,8 proc.

Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentas Ričardas Dubickas Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui įteikė peticiją „Prieš neįgaliųjų diskriminaciją, už neįgaliųjų teises“. 2228 ją pasirašę žmonės pabrėžė – Lietuvoje vis dar neįgyvendinama Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, kurią 2010 metais ratifikavo Seimas, todėl reikia imtis skubių priemonių padėčiai keisti. Į susitikimą su Seimo pirmininku Ričardas atvažiavo gerokai anksčiau.

Besibaigiant gegužei Vilniuje trisdešimtąjį kartą surengtas tarptautinis golbolo (aklųjų riedulio) turnyras Vilniaus Vytauto Didžiojo „Lions“ klubo taurei laimėti. Pradėtas rengti 1989 metais, turnyras be pertraukų vyksta iki šiol. „Lions“ klubas jį remia ir palaiko jau beveik du dešimtmečiai. Dėl kokybiško organizatorių darbo, gerų žaidimo ir gyvenimo sąlygų turnyras mėgstamas ir gerai vertinamas užsienio partnerių.

Praėjusį šeštadienį Vilniaus sportinės gimnastikos klube „Skrydis“ pirmą kartą vyko netradicinės parodomosios varžybos. Jose pirmą kartą dalyvavo specialiųjų poreikių turintys jaunieji klubo lankytojai. Skambėjo muzika, aidėjo plojimai, o ant nugalėtojų pakylos po vieną kilo visi varžybų dalyviai. Visi jie buvo apdovanoti diplomais ir medaliais, gavo ir dovanų – kuprines su klubo simbolika.

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas užtikrina, kad slaugos paslaugos žmonėms būtų teikiamos ten, kur yra reikalingos, taip pat ir ugdymo įstaigose. Deja, realybė kol kas kitokia – specialiųjų poreikių vaikus auginantys tėvai susiduria su įvairiomis kliūtimis ir problemomis, ugdymo įstaigose trūksta medicinos specialistų, kurie galėtų suteikti vaikams reikalingas slaugos paslaugas. Kaunietės Simonos Germonienės sūnui Viliui – beveik pustrečių.

Į Godą Vaitkutę pirmiausia dėmesį atkreipiau kaip į talentingą menininkę – ji grojo saksofonu per asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ gegužės pradžioje surengtą akciją „Laimė galėti“. Tik vėliau išgirdau, kad Goda aktyviai dalyvauja negalią turinčių žmonių gyvenime – jau daug metų dirba asmenine asistente Norvegijoje, lanko net keletą negalios paliestų žmonių. Su Goda pokalbio susitinkame prie puodelio arbatos. Jau po pirmųjų sakinių mergina užburia nepaprastu nuoširdumu ir geranoriškumu.

Laura Sidaraitė-Michailovė įsitikinusi: bet kuria liga sergant būtina sportuoti. Jau 17 metų su išsėtine skleroze gyvenanti kineziterapeutė ne tik pati stengiasi gyventi aktyviai, bet ir padeda kitiems, susidūrusiems su įvairiomis ligomis ir negaliomis. Pirmuosius išsėtinės sklerozės požymius Laura pajuto būdama pirmo kurso studente. Tąkart nei gydytojai kreipė dėmesio, nei pati juos labai sureikšmino. Ši liga jai buvo nustatyta tik po dešimtmečio.

Ką tik galingai riaumojusių 17 keturračių motociklų dingo miško glūdumoje. Kačerginės seniūnijoje (Kauno r.) įsikūrusioje „Barsukynės“ stovyklavietės aikštelėje liko tik keliolika neįgaliųjų vežimėlių. Juos vyrai neskubėdami nešė į mikroautobusiuką, kuris netrukus pasuks pirmosios ekstremalių įspūdžių ištroškusių žygio „Ant4ratų 2019“ dalyvių stotelės link.

Praėjusią savaitę pasaulis atsisveikino su Jean Vanier (Žanu Vanier) – „Arkos“ bendruomenės, kurioje kartu gyvena intelekto negalią turintys ir negalių neturintys žmonės, įkūrėju. Šiuo metu visame pasaulyje veikia 154 „Arkos“ bendruomenės. Dvi iš jų įkurtos Lietuvoje: „Betzatos“ bendruomenė Vilniuje ir Kauno „Arkos“ bendruomenė.