„Įsidarbinti turintiems psichikos ar intelekto negalią nelengva ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tam, kad įsitrauktų į darbo rinką ir ilgesnį laiką joje išsilaikytų, šiems žmonėms reikia pagalbos“, – tvirtina Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis.
Pasak jo, pasaulyje esama įvairios patirties, kaip įdarbinami intelekto ar psichikos negalią turintys žmonės. Kai kur jais rūpinasi šeimos, susivienydamos ir kurdamos savo verslus, kitur steigiamos apsaugotos darbo vietos. Atviroje darbo rinkoje intelekto ar psichikos negalią turintiesiems įsidarbinti sudėtinga, jiems būtina specialistų pagalba.
Politikų ir įžymybių dėmesys negalios temai.
Informacija apie negalias ir neįgaliuosius žiniasklaidoje.
Socialinės kampanijos.
Nežinau, man tai neaktualu.
Prasideda bandomieji projektai
Vykstant pertvarkos procesams, stengiamasi kuo daugiau negalią turinčių žmonių grąžinti į bendruomenes, pabrėžiama, kad turintieji psichikos ir intelekto negalią galėtų ir turėtų dirbti kartu su visais. Kad jiems darbą rasti būtų lengviau, nuo balandžio mėnesio mūsų šalyje prasidėjo įdarbinimo su pagalba programa.
Tiesa, projektas kol kas – tik bandomasis. Institucinės globos pertvarkos ekspertai pasirašė sutartį su UAB „Inlinen“, jos pasamdyti specialistai padės įsidarbinti Vilniaus ir Kauno regionų darbingo amžiaus žmonėms, kurie nori ir gali dirbti atviroje darbo rinkoje, tačiau dėl tam tikrų priežasčių neranda darbo ar nesugeba ilgesnį laiką išsilaikyti darbovietėje.
„Matome, kad turintieji psichikos ar intelekto negalią dažnai yra nusivylę, jiems sudėtinga pasirūpinti savimi, įsidarbinti. Kad šie žmonės įsitrauktų į bendruomenę, būtina pagalba. Bandomosios įdarbinimo su pagalba paslaugos reikalingos tam, kad galėtume jas išbandyti, įsitikinti, kaip jos veikia, atrasti ir „išgaudyti“ pasitaikančias klaidas“, – sako Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimo Lietuvoje neįgaliųjų, turinčių proto ir (ar) psichikos negalią, ir jų šeimų srities ekspertė Lina Gulbinė.
Jos teigimu, nekeliami jokie išankstiniai intelekto ar psichikos negalią turinčių žmonių darbo patirties, išsilavinimo ar gebėjimų reikalavimai. Prioritetas teikiamas tiems, kurie ilgiau kaip šešis mėnesius neturi darbo, bet intensyviai jo ieško, išreiškia norą ir gali dirbti. „Įdarbinimo su pagalba paslaugos tikslas – padėti žmogui rasti tinkamą ir patinkantį darbą pagal jo gebėjimus ir rinkos galimybes, padėti jam įsitvirtinti darbo vietoje“, – pabrėžia ekspertė.
Specialistai – nuolat šalia
Šiuo metu paslauga jau teikiama 24 žmonėms Vilniaus ir Kauno regionuose. „Keturis mėnesius truks aktyvi darbo paieška, toliau aštuonis mėnesius teiksime lydimąją pagalbą įsidarbinus. Numatytas ir darbo vietos aplinkos pritaikymas, jei prireiks. Paslaugą teikiantys specialistai taip pat informuos, konsultuos ir mokys darbdavius“, – aiškina L. Gulbinė.
Atrinkti projekto dalyviai – skirtingo amžiaus, išsilavinimo, gebėjimų. „Sostinėje projekte dalyvauja vienuolika žmonių, didžioji dalis turi psichikos negalią. Visi jie nori dirbti, bet jiems patiems baugu ir sudėtinga ieškotis darbo, o susiradus – dirbti ilgesnį laiką. Psichikos sutrikimų turintys žmonės, kaip žinia, itin jautrūs, jie greitai nusivilia, įsižeidžia, meta darbą. Todėl mūsų tikslas – mokyti darbdavius, aiškinti jiems, kaip elgtis su negalią turinčiais žmonėmis. Labai svarbu, kad jie atsižvelgtų į kiekvieno žmogaus būseną, charakterio savybes“, – sako įdarbinimo tarpininkė Jurgita Gračiovienė.
Jos teigimu, darbuotojai jau susipažino su klientais, atsakė į jiems rūpimus klausimus, išsiaiškino kiekvieno lūkesčius ir norus. „Paaiškinome žmonėms, kad įsidarbinimas – ilgalaikis procesas, jam reikia abiejų pusių pastangų. Šis etapas buvo labai svarbus – nuo pirmųjų susitikimų, užsimezgusio bendradarbiavimo priklausys tai, kaip seksis bendrauti toliau“, – kalba J. Gračiovienė.
Jos teigimu, kiekvienam klientui sudarytas individualus įdarbinimo su pagalba planas, kuris bus peržiūrimas kas tris mėnesius. „Kiekvienas projekto dalyvis – unikalus, kiekvieno įgūdžiai, gebėjimai, išsilavinimas – skirtingi. Išsiaiškinome, ką žmonės nori ir gali dirbti, kad galėtume ieškoti tinkamiausios darbo vietos. Stengėmės nustatyti ir kiekvieno stipriąsias bei silpnąsias puses, įvertinti darbinius, socialinius įgūdžius. Žinoma, reikšmingi ir kliento norai, tik svarbu, kad jie atitiktų realias jo galimybes“, – aiškina J. Gračiovienė.
Jos teigimu, ilgesnį laiką psichikos ligomis sirgę žmonės neretai būna praradę bendruosius darbinius įgūdžius. Žadama skirti daug dėmesio jiems atkurti ar suformuoti.
Pasak L. Gulbinės, specialistai parinks psichikos ir intelekto negalią turintiems žmonėms socialiai atsakingas darbovietes, sieks, kad jie būtų įdarbinti tinkamoje aplinkoje. Prireikus specialistai konsultuos ir šeimos narius.
Svarbus įdarbinimo tarpininkų tikslas – atsižvelgti į darbo rinkos poreikius, kad darbo vietos būtų tinkamos negalią turintiems žmonėms. „Mūsų specialistai rengs klientams pažintinius vizitus į realias darbo vietas, supažindins juos su darbdaviais. Kai kuriems, prieš įsidarbinant, bus sudarytos sąlygos padirbėti savanoriškai, susipažinti su darbo aplinka, bendradarbiais“, – kalba L. Gulbinė.
Pastangos – paties žmogaus
Ilgiausias projekte numatytas laikotarpis skirtas darbo paieškai. „Įdarbinimo tarpininkai klientus mokys parašyti gyvenimo aprašymą, motyvacinius laiškus, informuos apie darbo paieškos būdus ir metodus, mokys jais naudotis, padės pasirengti darbo pokalbiui. Paieškos galimybės įvairios: galima kreiptis į įmones telefonu, internetu, per spaudą, asmeninius ryšius ir panašiai. Labai svarbu, kad būtų suderinti kliento ir darbdavio poreikiai bei interesai“, – teigia L. Gulbinė.
Pasak jos, ne mažiau svarbu parengti darbdavį, išsiaiškinti su juo darbo vietos, sąlygų pritaikymą, supažindinti su prieinama valstybės parama, aptarti būsimo darbuotojo negalios ypatumus, kokios jie galėtų turėti įtakos darbui.
„Suradus darbą, įdarbinimo tarpininkas padės susitvarkyti įsidarbinti reikalingus dokumentus, apmokys asmenį darbo vietoje, padės jam susiorientuoti. Tada pasirašysime trišalę sutartį, ir žmogus pradės dirbti“, – kalba L. Gulbinė.
Pasak J. Gračiovienės, įdarbinimo pagalbininkai prireikus palydės klientą į pokalbį su darbdaviu, paskui teiks lydimąją pagalbą, kurios tikslas – padėti žmogui įsitvirtinti darbo vietoje ilgesnį laiką. „Nuolat palaikysime ryšį su darbdaviu, kad įsidarbinęs žmogus jaustųsi saugus. Skatinsime klientus, kad, kilus bent menkiausiam nesusipratimui, kreiptųsi į mus. Su kiekvienu dirbame ir dirbsime individualiai, stengsimės, kad kuo daugiau sprendimų priimtų pats žmogus, kad jis veiktų savarankiškai. Darysime už jį tik tai, ko pats žmogus negali padaryti“, – pabrėžia specialistė.
L. Gulbinės teigimu, tikimasi, kad projektui pasibaigus 40 proc. jo dalyvių įsidarbins atviroje darbo rinkoje. Žinant, kaip sudėtinga darbą rasti psichikos ir intelekto negalią turintiems žmonėms, tai būtų puikus rezultatas.
Straipsnio autorė: Lina Jakubauskienė
