įsidarbinimas

Proto negalią turintys Panevėžio jaunuolių dienos centro lankytojai trokšta dirbti ir įsilieti į darbo rinką, bet net ir siūlantis darbuotis už dyką darbdaviai bijo tokios darbo jėgos. Ir be reikalo, sako šio centro darbuotojos. Praktika įrodė, kad globotiniai labai darbštūs, nesiskundžia, pareigingi ir be galo kruopštūs, gebantys atlikti nesudėtingus verslininkų reikalavimus.

Lietuvoje daugiau nei 6,5 tūkst. negalią turinčių žmonių tebegyvena ilgalaikės globos namuose. Didžioji dalis po valdiškas įstaigas blaškomi nuo kūdikystės, todėl neturi savarankiško gyvenimo įgūdžių, pasitikėjimo savimi, motyvacijos dirbti ir užsidirbti.

Dar antradienį Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė žinia, kad premjero Sauliau Skvernelio žmona įsidarbino „Orlen“ dukterinėje įmonėje. Tai sukėlė rimtų diskusijų, ar pats ministras pirmininkas nesumaišė viešųjų ir privačių interesų.  Apie tai TV3 studijoje diskutavo žurnalistas Vladimiras Laučius ir Seimo narys Mykolas Majauskas.

Psichikos ar intelekto negalią turintys žmonės nori dirbti, užsidirbti, būti visaverčiais bendruomenės nariais. Deja, dėl neigiamo visuomenės požiūrio, ne visada geranoriškai nusiteikusių darbdavių ir nepritaikytos aplinkos dirba labai nedaug tokią negalią turinčių žmonių. Gyvendami iš pašalpų ir išmokų jie skursta, patiria socialinę atskirtį. „Įsidarbinti turintiems psichikos ar intelekto negalią nelengva ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Prasidėjus naujiesiems metams ne retas suklūsta ir nusprendžia imtis permainų – planuose neretai būna ir naujo darbo paieškos. Užimtumo tarnyba paskelbė, kokios profesijos šiais metais bus paklausiausios, o kurių atstovams teks nemenkai paplušėti norint susirasti darbą. Tiesa, ekonomistė ramina, kad vietos darbo rinkoje užteks visiems. Nors kai kurių specialybių atstovai bus paklausūs, o kitų specialistų atlyginimai gali vilioti, tačiau pastarųjų reikės mažiau. Vienas pavyzdžių yra teisininkai.

Baigę studijas dirba 7 iš 10 bakalauro ir 8 iš 10 magistro studijų absolventai, o jų atlyginimai, priklausomai nuo baigtų studijų krypties, svyruoja nuo 425 iki 1424 eurų, rodo atliktas tyrimas. Tendencijos jau kelerius metus nesikeičia – didžiausiais atlyginimais gali pasigirti informacinių technologijų specialistai, mažiausiais – humanitarinių ir meno studijų krypčių absolventai.

Pagaliau susitarėte dėl darbo pokalbio savo svajonių darbovietėje, todėl greičiausiai puikiai žinote viską apie šią įmonę, galite dienų dienas jiems pasakoti, kad tapsite neatsiejama jų komandos dalimi. Tačiau 33 proc. vadovų per 1,5 minutės nuspręs, ar jiems patinkate ir ar būsite samdomas. Norite sužavėti savo darbdavį? Štai 5 profesionalų patarimai: Nepersistenkite su apranga Jei norite padaryti gerą įspūdį, turite apsivilti geriausią savo kostiumą, tiesa? Nevisai.

Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje didėja emigracijos mastai, daugėja pagyvenusio amžiaus žmonių, šalį palieka ir darbą svetur pasirenka gabus jaunimas. Šie reiškiniai lemia pokyčius ir šalies darbo rinkoje. Jei anksčiau buvo ieškoma jaunų specialistų – dabar darbdaviai atsigręžia į penkiasdešimties ir vyresnio amžiaus darbuotojus. Karjerų portalų grupės CVzona.lt direktoriaus Žilvino Padegimo teigimu, vyresnio amžiaus žmonėms dabar yra geriausios sąlygos įsilieti į darbo rinką.

Net 74 proc. lietuvių mano, kad tai, ką yra parašę ar įkėlę į internetą, nepakenks jų galimybėms įsidarbinti. Tik 16 proc. turi abejonių dėl savo pateiktos informacijos tinkle ir ketina ją taisyti. „TNS LT 2014 metų duomenimis, net 68 proc. Lietuvos gyventojų, turinčių priėjimą prie kompiuterio, naudojasi Facebook‘u ir 46 proc. iš jų savo paskyrą aplanko kasdien, - sako cvmarket.

 Negalite rasti darbo pagal darbo skelbimus spaudoje ar internete? Esate darbdavys, pavargęs nuo neefektyvių darbo pokalbių? „Work in“ siūlo idėją, kaip visiškai paprastu būdu jauni žmonės gali susirasti gerą darbą, o darbdaviai – motyvuotą darbuotoją. „Work in“ platforma sujungia darbdavius ir kandidatus į darbuotojo postą į vieną tinklą, leidžia jiems bendrauti greitai ir efektyviai.

Pasibaigusių metų statistika rodo, kad jaunimo situacija darbo rinkoje pernai metais gerėjo. Jaunesnių nei 29 metų jaunuolių nedarbas 16-29 metų amžiaus gyventojų grupėje sumažėjo gana ryškiai ir siekė 5, 6 proc. Ankstesniais metais šis skaičius siekė 7, 8 proc.

 Naujų metų pradžią daugelis pasitinka su naujais tikslais, kupini svajonių ir ryžto. Daugelio jaunų žmonių pasižadėjimų sąraše – ir tikslai, susiję su profesiniu tobulėjimu bei karjera. Kartais svarbiausias jauno žmogaus metų tikslas gali būti gana kuklus – tiesiog susirasti darbą ir pradėti savarankišką gyvenimą. Jei darbo paieškos iki tol strigo, šis tikslas tampa dar svarbesnis ir reikalaujantis daugiau ryžto bei pastangų.

Spalio pradžioje paaiškėjo, kad Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamas projektas „Pagalba įsidarbinant“, kurį įgyvendino Lietuvos darbo birža visoje šalyje, buvo itin sėkmingas. Skaičiuojama, kad beveik 8 tūkst. registruotų bedarbių pagerino savo galimybes darbo biržoje. Daugiau nei 6 tūkst. buvusių bedarbių jau dirba. Net 75 proc. projekte dalyvavusių jaunuolių susirado nuolatinį darbą. Projektas buvo skirtas ilgai nedirbantiems asmenims grąžinti į darbo rinką.

Darbdavių, socialines pašalpas mokančiųjų valdininkų tikinimai, kad Lietuvoje nebėra norinčiųjų dirbti ir neemigruoti į užsienį yra iš piršto laužti. Tuo teko įsitikinti dalyvaujant į vieno didžiausio šalyje prekybos centrų surengtos salės darbuotojų Panevėžio teritorinėje biržoje surengtoje atrankoje. Apie PVM mokesčio centralizuotos tiekiamos šilumos mokesčiui mažinimą aukščiausi informuojantys šalies valdininkai kalba apie 5 tūkst. litų (į rankas) siekiančias šeimos pajamas.

Žinių radijas Pagal absloventų įsidarbinimą tarp šalies kolegijų pirmauja Žemaitijos kolegija. Kolegijų reitingą paskelbusio savaitraščio „Veidas“ duomenimis, daugiausia bedarbių - tarp baigusiųjų Šiaurės Lietuvos, Panevėžio ir Marijampolės kolegijas. Pernai darbo nerado apie trečdalis šias kolegijas baigusių jaunuolių. Marijampolės kolegijos direktorius Vaidotas Viliūnas abejoja tokių duomenų autentiškumu. „Visų pirma, aš kelčiau klausimą dėl tų duomenų autentiškumo.

Liberalas Gintaras Steponavičius siūlo užtikrinti geresnes galimybes jaunimui susirasti darbą. Šiandien Seime įregistruotos Darbo kodekso pataisos, įtvirtinančios lankstesnę ir jauniems žmonėms palankesnę darbo aplinką. Atsižvelgiant į įstatymo projektą, darbo sutartį būtų leidžiama nutraukti ir tokiu atveju, kai darbuotojui sukanka 65 metai. Priėmus pataisas, jauniems specialistams atsirastų daugiau galimybių įsidarbinti švietimo, kultūros ir kitose srityse.

Galimybės įsidarbinti po studijų – vienas rečiausiai internautų įvardijamų kriterijų renkantis aukštąją mokyklą. Svarbiausias faktorius, pagal kurį internautai vertina mūsų šalies aukštąsias universitetines mokyklas, yra studijų kokybė. Tai parodė specialus interneto vartotojų komentarų tyrimas, kurį atliko didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT. „Su studijų kokybe Lietuvos universitetuose susijęs 59 proc.

Mokslo metams baigiantis ne vienas paauglys svarsto galimybę įsidarbinti vasaros atostogų metu, o kai kurie internetu, per tėvus ar pažįstamus jau darbų ir ieško. Tačiau panašu, kad galimybės darbų susirasti yra beveik lygios nuliui. Bent jau sprendžiant iš praėjusios vasaros rezultatų ir iš šiauliečių pasakojimų.

Problemas, kurios kyla dėl lygių vyrų ir moterų galimybių įsidarbinimo, nagrinėjantys specialistai atkreipia dėmesį, kad norinčioms užimti aukštas pareigas moterims dažnai yra sudaromi „nematomi barjerai“, kurie užtveria kelią gauti išsvajotą darbo poziciją. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Studijų mokslo technologijų departamento Mokslo skyriaus specialistė Aušra Grybauskienė pabrėžia, kad būtent todėl, bent jau mokslo srityje, aukštas pozicijas užima vos 14 proc. moterų.

Rytų Švedijoje įsikūręs Sioderhamno miestelis kūrybingai pažvelgė į jaunimo nedarbo problemą ir nusprendė darbo nerandančius jaunuolius išsiųsti į Norvegiją ir dar už tai jiems sumokėti, rašo „The Local“. Daugiau nei 100 jaunuolių iš Sioderhamno, esančio apie 250 km į šiaurę nuo Stokholmo, jau paliko savo miestelį ir laimės ieško kaimyninėje Norvegijoje. Dauguma jų įsidarbino vos tik atvykę, nors 120 tūkst. gyventojų turinčiame Sioderhamne to padaryti jiems niekaip nepavykdavo.

Nemažai moksleivių ir studentų, besimokančių Anglijoje, atostogų metu ieško darbo. Kiti, sulaukę šešiolikos ir įgiję privalomąjį išsilavinimą, nusprendžia pradėti dirbti. Anglija.lt aiškinasi, kokie apribojimai galioja Anglijoje dėl nepilnamečių asmenų darbo bei kokių mokesčių lengvatų gali tikėtis nevisus metus dirbantys studentai. Baigęs mokyklą – pasirengęs dirbti? Šešiolikmečiai, šią vasarą baigę mokyklas, pasuko skirtingais keliais.

Pakelkite ranką, jei nemanote, kad toji darbo pokalbio dalis, kai kandidato paklausiate, ar šis turi jums klausimų, tėra tik laiko švaistymas, tik būkite nuoširdus, ragina žurnalas Inc.com. Problema yra ta, kad daugumai kandidatų visai nesvarbūs atsakymai: jie tiesiog tikisi, kad užduos tokius klausimus, kurie atrodys „protingi“, o jie patys jūsų, vadovo, akyse pasirodys esą gudresni. Taigi, jiems labiau rūpi, ko jie klausia jūsų, o ne tai, ką jiems atsakysite.

Prancūzijos vyriausybė planuoja šalies čigonams sudaryti geresnes sąlygas ieškant darbo – šios tautinės mažumos atstovų darbdaviams planuojama mažinti mokesčius. Kaip primena BBC, anksčiau šį mėnesį Prancūzijos policija iš nelegalių čigonų gyvenviečių atgal į Rumuniją išsiuntė 240 čigonų. Šie išsiuntimai buvo aršiai kritikuojami žmogaus teisių gynimo organizacijų.

Lietuvoje nedarbas vienas aukščiausių Europos Sąjungoje (ES). Jei sunku įsidarbinti netgi tautiečiams, kokius kelius ieškant darbo tenka praminti į Lietuvą atkeliavusiems užsieniečiams? Gavo stipendiją ISM ekonomiką dėstantis Maikas Huettingeris į Lietuvą atvyko 2005 metais.  Iš Bavarijos regiono Vokietijoje kilęs daktaro laipsnį turintis dėstytojas teigė į mūsų šalį atkeliavęs dėl gautos stipendijos.

Šių metų I ketvirtį darbuotojų skaičius per metus augo 4,2 proc., vidutinės algos - 3,2 proc., o išlaidos atlyginimams ūgtelėjo 7,5 proc.  Atlyginimų įtaka darbo sąnaudų augimui pasiekė 44 proc. Tačiau ir atlyginimus, ir darbuotojų skaičių didino ne visos verslo šakos. Tokias išvadas pateikia įmonių mokumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“, išanalizavusi Statistikos departamento duomenis apie Lietuvos darbdavių (be individualių įmonių) išlaidas darbo užmokesčiui.

Per praėjusią savaitę registruotas nedarbas smuktelėjo 0,14 proc. punkto. Panašūs registruoto nedarbo rodikliai buvo 2011 m. spalio pabaigoje, informuoja Lietuvos darbo birža. Birželio 8-14 dienomis darbdaviai įregistravo 4,1 tūkst. laisvų darbo vietų. Nors, palyginti su ankstesne savaite, darbo jėgos poreikis buvo mažesnis, Klaipėdoje ir Vilniuje fiksuotas augimas.

Per savaitę teritorinės darbo biržos padėjo įsidarbinti daugiau nei 4,5 tūkst. bedarbių, dar 4 tūkst. dalyvaus laikino užimtumo rėmimo priemonėse. Lietuvos darbo biržos duomenimis, darbdaviai įregistravo 4,7 tūkst. laisvų darbo vietų.

Kasmet Darbo biržos atliekamos darbdavių apklausos šįsyk rodo, kad 2012-aisiais bus įsteigta daugiau naujų darbo vietų nei likviduota, tiesa, lauks ir nemažai iššūkių. Ir šiemet padėtis darbo rinkoje išliks sudėtinga – dėl to specialistai turi mažai abejonių. Vien tik Panevėžio apskrityje bus daugiau nei 20 tūkstančių bedarbių. Tačiau bus steigiamos naujos darbo vietos ir nedarbas po truputį mažės.

Sausio 12 d. šalyje buvo 233,8 tūkst. bedarbių – tai sudaro 11,3 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų, pranešė Lietuvos darbo birža. Teritorinės darbo biržos per savaitę bedarbio statusą suteikė 8,9 tūkst. darbo ieškančių žmonių – 2,7 tūkst. daugiau nei ankstesnę savaitę. Dauguma naujųjų bedarbių planuoja savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus. Per savaitę darbdaviai įregistravo 2,6 tūkst. laisvų darbo vietų.

Pirmąją šių metų savaitę įsidarbino 2,8 tūkst. bedarbių, dar 2 tūkst. pradėjo savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus. Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, naudojantis bedarbiams teikiamomis lengvatomis nuo 2012 metų verslo liudijimus galima įsigyti pigiau. Dėl šios priežasties esą sausio pradžioje ir padaugėjo besiregistruojančių darbo biržoje – pirmosiomis metų dienomis teritorinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė 6,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių.

Paprastai per darbo pokalbį tikimės, kad būsimas darbdavys užvers klausimais apie mūsų sugebėjimus, darbo patirtį ir žinias apie kompaniją. Sunku patikėti, kad ten galima spręsti, pavyzdžiui, pasaulio maisto stygiaus problemą, o būtent taip nutiko vienam IT specialistui „Amazon“ darbo pokalbyje. Portalo glassdoor.com skelbiamame keisčiausių klausimų, pateiktų per darbo pokalbius 2011 metais sąraše karaliauja didžiosios technologijų kompanijos.

„Dažnai nesuprantu, kodėl žmonės neišnaudoja galimybių keliauti dirbti į užsienį – juk jei kažkas nepatiks, visuomet galima grįžti namo“, – sako Colinas Smithas, Honkonge sėkmingai dirbantis kompanijos „Orchard Capital Partners Limited“ teisininkas. Vyriškis gali pasigirti nemenka darbo užsienyje patirtimi, kuria sutiko pasidalinti su „Bbc.co.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, gruodžio 22 d. šalyje buvo registruota 221,9 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 10,73 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų, rodo Lietuvos darbo biržos duomenys. Teritorinės darbo biržos per savaitę bedarbio statusą suteikė 5,7 tūkst. darbo ieškančių žmonių, iš jų – 21,9 proc. sudaro jaunesni kaip 25 metų amžiaus bedarbiai. Per savaitę darbdaviai registravo 2,4 tūkst. laisvų darbo vietų – beveik 900 daugiau nei pernai analogišku laikotarpiu.

Nedarbas, nors kiek sumažėjęs, vis dar kiša koją Lietuvos ekonomikai. Netylant kalboms apie naująją krizės bangą pasidomėjome, kokių profesijų atstovai gali jaustis ramiausiai ir kokių sričių specialistai Lietuvoje bus reikalingi ateityje. Pasak tinklalapio cvmarket.lt vadovo Povilo Kytros, ekonominiu sunkmečiu nominalaus atlyginimų kritimo nepatyrė informacinių technologijų (IT) ir finansų specialistai: jų darbo užmokestis ir sunkmečiu, ir ekonominio pakilimo laikotarpiu buvo pastoviausias.

Kol Lietuvoje žmonės skundžiasi dėl nedarbo, sumanesni lietuviai nesnaudžia ir mėgina įsidarbinti  garsiausiose pasaulinio lygio įmonėse. Apie tai, kaip įdarbinimo atrankas vykdo vieni geriausių pasaulio darbdavių, savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sutiko papasakoti savo tapatybės nenorintis atskleisti vaikinas, dar praėjusią savaitę grįžęs iš Anglijos Redingo mieste esančios „Microsoft“ būstinės, kur pretendavo į programuotojo poziciją.

Lietuvoje registruotas nedarbas siekė 10,37 proc. Darbo biržos duomenų registre buvo 214,4 tūkst. bedarbių - 3,9 tūkst. daugiau nei prieš savaitę, kuomet registruotas nedarbas sudarė 10,18 proc. Per savaitę bedarbio statusas buvo suteiktas 4,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, iš jų 22,4 proc. sudaro jaunimas iki 25 m. amžiaus. Per savaitę padėta įsidarbinti 4,4 tūkst. bedarbių - tiek pat kaip ir praėjusiąją. Darbdaviai spalio 28 - lapkričio 4 dienomis registravo 2,9 tūkst.

Seimas, ypatingos skubos tvarka priėmęs Užimtumo rėmimo įstatymo pataisas, siekia užtikrinti efektyvesnį bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbuotojams profesiniam mokymui skiriamų lėšų naudojimą bei bedarbių įsidarbinimą iš karto po profesinio mokymo. Įstatymo pataisomis patikslinta šiuo metu galiojanti darbingo amžiaus asmenų profesinio mokymo tvarka, numatant, kad šis mokymas būtų suteikiamas tuomet, jeigu tai reikalinga įsidarbinti į konkrečias laisvas darbo vietas.

Jei esate paskutinio kurso studentas ir ketinate pirmą kartą įsidarbinti, sukluskite – gandai apie sudėtingas įsidarbinimo galimybes yra visiškai pagrįsti. Tad veiklos imkitės jau dabar ir nelaukite, kol ramiai baigsite universitetines studijas. Anot „fins.com“, paskutinės apklausos rodo, jog net 71% absolventų būtų elgęsi visai kitaip ir savo darbo paieškas būtų organizavę žymiai atsakingiau, jei tik būtų suvokę apie nemenkus iššūkius, iškilsiančius ieškant darbo.

Didesnė tikimybė įsidarbinti, pradėti verslą ar kilti karjeros laiptais - šios galimybės atsiveria asmenims, kurie įgyja kompiuterinio raštingumo žinių. Asociacija „INFOBALT“ nuo spalio 1-osios vykdo projektą “Gyvenk ir dirbk naujai“, kurio metu bus apmokama virš 5000 žmonių, didžiausią dėmesį skiriant kaimo vietovėse gyvenantiems asmenims virš 45 metų amžiaus.

Darbo diena didelėje kompanijoje atrodo taip: kostiumuoti žmonės, rimti  veidai,  nesibaigiantys klausimai. Būtent tokia atmosfera laukia  norinčiųjų įsidarbinti.  Tačiau „Facebook“ kūrėjo Marko, jauniausio milijardieriaus pasaulyje,   priėmimo į darbą strategija yra visai kitokia: kandidatus pokalbiui jis kviečiasi į šalia „Facebook“ būstinės esantį miškelį, - rašo gizmodo.com.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, gegužės 12 d. šalyje buvo registruota 259,8 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 12,01 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Gegužės 6-12 dienomis teritorinės darbo biržos padėjo įsidarbinti 6 tūkst. bedarbių. Kasdien į aktyvią veiklą grįžo 1206 bedarbiai. Darbdaviai praėjusią savaitę registravo 4,3 tūkst. laisvų darbo vietų - šiek tiek mažiau nei ankstesnę, tačiau 1,7 tūkst. daugiau nei 2010 metų tuo pačiu laikotarpiu.

Atlikta studentų apklausa rodo, kad ieškant darbo jaunimui svarbiausia galimybė dirbti įdomų darbą  ir tik po to, mokamas atlyginimas. Apklausa, kurią atliko „Aiesec Lietuva“ kartu su CV-Online ir karjeros renginiu „Tavo Kelias'11" parodė, kad įsidarbinimo galimybes didžioji dalis jaunimo vertina gana neigiamai. 56 proc. jaunų žmonių teigė, kad susirasti darbą šiuo metu yra sudėtinga. Pernai metais tokių pesimistiškai nusiteikusių žmonių buvo ženkliai daugiau – 75 proc. 11 proc.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, sausio mėnesį darbdaviai teritorinėse darbo biržose įregistravo 14,4 tūkst. laisvų darbo vietų, tai per 17 proc. daugiau negu paskutinįjį praėjusių metų mėnesį ir net 72,6 proc. daugiau negu 2010 metų sausį. Daugiausia darbo pasiūlymų buvo pardavėjams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, siuvėjams, pardavimo vadybininkams, virėjams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams.

Nors vis dar išlieka nemažai darbo ieškančiųjų, manančių, kad įsidarbinti šiuo metu tikras iššūkis, tačiau darbuotojų apklausos rezultatai rodo, kad kandidatai įsidarbinimo galimybes vertina šiek tiek optimistiškiau. Šiuo metu maždaug penktadaliu daugiau nei prieš pusmetį asmenų, kurie mato daugiau perspektyvų gauti darbą. Vieniems darbo paieškos portalo CVbankas.

Iš viso gruodžio 23 d. šalyje buvo registruota 304,9 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 14,1 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų arba 0,14 procentinių punktų daugiau negu prieš savaitę, praneša Darbo birža. Šalies teritorinės darbo biržos gruodžio 17 – 23 dienomis bedarbio statusą suteikė 4,8 tūkst. asmenų, t.y. 8,26 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite. Jaunesnių kaip 25 m. amžiaus bedarbių įregistruota 381. Praėjusią savaitę padėta įsidarbinti beveik 2,9 tūkst. asmenų.

Kol skurstantys tautiečiai protestuoja prie valdžios rūmų, į Lietuvą dirbti važiuoja kinai, baltarusiai, ukrainiečiai, gruzinai, kazachai, moldavai. Lietuvai savus bedarbius skaičiuojant šimtais tūkstančių, per vienuolika šių metų mėnesių Darbo birža darbdaviams išdavė daugiau nei pusantro tūkstančio leidimų atsivežti darbininkų iš svetur. Lietuvius keičia užsieniečiai Vergauti už grašius nenorinčių lietuvių emigrantų vietas užpildo ir už menką atlygį dirbti sutinkantys užsieniečiai.