Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) pristatė naujausią Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų būklės apžvalgą. Joje dėmesys sutelkiamas ir į absolventų padėtį darbo rinkoje.
Dauguma studentų dirba
MOSTA duomenimis, praėjus pusmečiui nuo studijų baigimo dirba apie 70–75 proc. bakalauro ir apie 80–82 proc. magistro bei vientisųjų studijų pakopų absolventai. Bakalaurams būdingiausi sezoniniai darbai, o reikšmingo skirtumo tarp dirbančių universitetų ir kolegijų studentų nėra.
Tuo metu pradėdami studijuoti magistrantūrą, jau dirba daugiau nei pusė (62 proc.) studentų, bet bėgant laikui dirbančiųjų dalis auga. Šiems studentams mažiau būdingas sezoninis darbas.
Mažiausiai iš visų pakopų studijuodami dirba vientisųjų studijų studentai. Tiesa, dauguma šių studentų renkasi profesijas, kur galimybė dirbti, neįgijus reikiamos kvalifikacijos, ribota – tai advokatai, akušeriai, veterinarijos gydytojai, odontologai, medikai ir kt.
Uždirba nuo 425 iki 1424 eurų
Po studijų baigimo statistiškai daugiau uždirba magistrantūros absolventai, o uždirbamos pajamos skiriasi pagal studijų kryptis. Magistro laipsnį turintys darbuotojai uždirba vidutinį atlyginimą Lietuvoje arba daugiau.
Daugiausiai uždirba informatikos mokslų (1424 Eur), verslo ir viešosios vadybos (1231 Eur) ir žemės ūkio mokslų (1129) magistro diplomus turintys absolventai. Mažiausiai praėjus pusmečiui po studijų pabaigos uždirba humanitarinių (740 Eur) ir gyvybės mokslų (758 Eur) magistro diplomus turintys absolventai.
Bakalauro absolventų didesnės už profesinio bakalauro studijas kolegijas baigusių absolventų pajamas. Iki studijų pabaigos likus dvejiems metams, bakalaurai uždirba apie 400 eurų (čia ir toliau – bruto). Tuo metu kolegijų studentai vidutiniškai uždirba 50 eurų mažiau. Po studijų baigimo praėjus pusmečiui, šis skirtumas išauga iki 100 eurų.
Po bakalauro studijų mažiausiai uždirba gyvybės mokslų (531 Eur) ir menų (588 Eur) studijas baigę darbuotojai. Tarp kolegijų absolventų mažiausias pajamas gauna veterinarijos (518 Eur) ir žemės ūkio mokslų (551 Eur) absolventai. Daugiausiai uždirba inžinerijos (universitetų 799 Eur, kolegijų – 725 Eur) ir informatikos (universitetų – 1053 Eur, kolegijų – 772 Eur) absolventai.
MOSTA duomenimis, kai kurių krypčių grupių absolventai net ir po pusmečio nuo studijų pabaigos uždirba mažiau nei 600 Eur. Tai būdingiausia vientisųjų studijų absolventams.
Daugiausiai jų uždirba inžinerijos mokslų absolventai (1457 Eur), o perpus mažiau – teisės (767 Eur). Tuo metu mažiausias pajamas gauna humanitarinių mokslų krypčių absolventai – 425 Eur. Per kelerius metus tendencijos nesikeičia.
„Porą metų populiariausios, geriausius studijų rezultatus pasiekiančios studijų kryptys išlieka tos pačios. Daugiausiai uždirbančių studijų kryptys išlieka tos pačios, tai informatikos, matematikos, inžinerijos, teisės, socialiniai mokslai“, – tv3.lt kalbėjo MOSTA politikos analitikas Giedrius Padvilikis.
Darbdaviai išsilavinimo nesureikšmina
MOSTA duomenis pagrindžia ir CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė. Ji tvirtina, kad pelningiausios profesijos tik baigus universitetą – susijusios su IT, inžinerija, be to, statybomis ir pardavimais, nors pastarojoje atlyginimas paprastai priklauso nuo darbo rezultatų. Beje, matyti tendencija, kad pastaraisiais metais vis daugiau studentų įsitraukia į darbo paieškas.
„Kiek mažesni atlyginimai paprastai būna klientų aptarnavimo sferose – konsultantai, pardavėjai, maitinimo, aptarnavimo srities darbuotojai. Tačiau į pastaruosius darbus įsidarbinti yra lengviau, nes šiose pozicijose dažniau pasitaiko lankstus darbo grafikas ar galimybės dirbti ne pilnu etatu, tuo tarpu biuro darbuotojų norima visai darbo dienai ir ne kiekvienose studijose tas įmanoma“, – atsakyme tv3.lt rašė R. Tatarėlytė.
CVMarket.lt duomenys taip pat rodo, kad studentai labiausiai pageidauja dirbti pagal specialybę, deja, tai ne visada pavyksta suderinti su dieninėmis studijomis.
„Todėl dažnai pasirenkami aptarnavimo, pardavimo sričių darbai. Kadangi Lietuvoje atsidarė nemažai įvairių klientų aptarnavimo centrų, kurie gali pasiūlyti darbą pamainomis – čia dažnai darbinasi ir yra laukiami įvairūs studentai. Sezoninius darbus dažniau renkasi tie studentai, kurie neturi galimybių dirbti studijų metu“, – pastebėjo R. Tatarėlytė.
Įdomu tai, kad nors diskriminuoti pagal mokymosi instituciją draudžiama, anot R. Tatarėlytės, vis dar pasitaiko darbdavių, prašančių būtent universitetinio išsilavinimo, nors, lyginant su 2016 m., jų sumažėjo.
„Neseniai CVMarket.lt atlikta visų portale esančių ir buvusių skelbimų analizė parodė, kad daugiausiai dėmesio yra kreipiama į darbinę patirtį, žinias, gebėjimus, asmenines savybes. Diplomas minimas vis rečiau, o jeigu net ir minimas, dažnu atveju nėra esminis svertas, renkantis tinkamą specialistą“, – rašė R. Tatarėlytė.
Kolegijų absolventai – žemesnės kvalifikacijos darbuose
Aukštos kvalifikacijos darbus dirba apie 70 proc. magistrantūros absolventų, beveik pusė bakalauro ir trečdalis kolegijų absolventų. Žemos kvalifikacijos darbus renkasi tik 12 proc. magistrą baigusių ir 8 proc. vientisąsias studijas baigusių absolventų.
MOSTA pastebi, kad kolegijų absolventų integracija į darbo rinką daugiau nei trečdaliu atveju yra santykinai nesėkminga. Kiek daugiau nei trečdalis kolegijų 2014 m. absolventų ir po 2,5 metų dirba žemos kvalifikacijos profesijose, kurių kasdienėms funkcijoms darbe pakaktų profesinio mokymo programose įgyjamų kompetencijų.
„Nereiktų sakyti, kad yra problema, kad jie pasirenka žemesnės kvalifikacijos darbus. Vienas dalykas, duomenys priklauso nuo to, kaip darbdavys įveda ir įvardina absolvento pareigybę. Kitas dalykas, galbūt kolegijose rengiami daugiau darbo rinkai pritaikytų profesijų absolventai, kurie bent karjeros pradžioje įsidarbina žemesnės kvalifikacijos darbuose, tačiau vėliau gali pakilti į aukštesnės kvalifikacijos darbą“, – tendenciją aiškino G. Padvilikis.
Tuo metu MOSTA analizėje rašoma, kad tokia situacija, kai didesnė dalis absolventų dirba žemos kvalifikacijos darbus signalizuoja dvi problemas. Viena jų – darbo rinkos poreikių neatspindintis studijų programų turinys, kita – atotrūkis tarp rengiamų absolventų pasiūlos ir paklausos darbo rinkoje.
